Nors jau greit dvi savaitės, kai grįžom iš Gruzijos, bet įspūdžiai tokie pat stiprūs... Visiems savo artimiesiems ir draugams baigiu pabost tikriausiai pasakodama  apie nuostabią šalį, nuostabius žmones ir nuostabų maistą. Ir aišku, jau ragavom lietuvišką šašlyką ir liulią kebabą, skanintus parsivežta Svanetijos druska (reikia prisipažint, jei ne vynas iš tos krautuvėlės Tbilisyje, patiekalai nebūtų taip pavykę :) Dar kartą perverčiau M. Abramavičiaus knygą KLAJŪNO UŽRAŠAI (Gruzija) ir nesusilaikau nepacitavus Jums: "Gruzijoje viskas persipynę - ir seni papročiai bei įpročiai, ir naujovės. Vis dėlto šalis sparčiai keičiasi, tik kalnai visada tokie patys ir žmonės tradiciškai svetingi. Jei matai žmogų, einantį link tavęs iškėstomis rankomis, besišypsantį ir kažką grėsmingu balsu kalbantį, neišsigąsk, o eik pasitikti jo, apkabink, bučiuokis skruostais, sėsk prie vaišėmis gausiai nukrauto stalo, atsipalaiduok. Tik taip sužinosi, kokia iš tiesų yra Gruzija..." Tikra tiesa... Ačiū Jums visiems, su kuriais teko ragauti, uosti, liesti ir išgirsti Gruziją. Gaila, kad taip trumpai. Ačiū kelionės vadovei Violetai, kad svajonė apie Gruziją išsipildė :)