Įspūdžių tikrai daug, tik didžiąją dalį keliautojų nuvylė kelionės organizacija. Dalinuosi mūsų pastebėjimais, kurie, nuoširdžiai tikiuosi, padės kelionę į Kanadą ištobulinti. Kelionės vadovas Žilvinas jaunas ir rūpestingas žmogus su puikia anglų kalba ir gebėjimu gražiai versti. Tik jo jaunystei pritrūko lankstumo - žodžiai "negalima", "nespėsime" skambėjo per dažnai, dėl ko dalies įspūdžių mums taip ir neteko patirti. Apie kelionės gidus miestuose. Dalis jų garbingo amžiaus žmonės su Alzheimerio ligos požymiais, kurie papasakoti mums nelabai turėjo ką. Apie pusryčius viešbučiuose. Valgydavome ne su visais viešbučio gyventojais kartu, o būdavome "ištremti" į atskirą kambarį su minimaliu pasirinkimu, dėl ko vėliau patys į pusryčius atsinešdavome savo nusipirktus produktus. Nuoširdžiai manome, kad tai ne ta vieta, kur kelionėje reikėtų taupyti. Ir mūsų kelionės "vyšnaitė ant torto" buvo 9,5 val laukimas Hamburgo oro uoste po 9 val skrydžio iš Vankuverio ir grįžimu į Vilnių naktį :( Ar sekančią kelionę rinksimės su Travel Planet? Ar galim Travel Planet rekomenduoti kitiems kaip patikimą partnerį? Šiandien tikrai taip nemanom. Bet nuoširdžiai manom, kad  pakeitus požiūrį - daugiau atsakingumo ir pastangų, daugiau kalbėjimosi ir tarimosi su klientais tikrai gali šią situaciją pakeiti į gerą.

Užkopus ant kalvelės atsiveria dešimtys kelių, nusidriekusių per bekraštę stepę ar dykumą. Čia tiek laisvės rinktis, kad net džipų vairuotojai kartais susikuria savąjį maršrutą. Pučia švelnus salhi – stepių vėjas, iš automobilių kolonėlių skamba kultinė The Hu muzika, o virš galvų ratus suka plėšrieji paukščiai, ieškodami grobio.

Tai Mongolija – šalis, kurioje tiek daug erdvės, virš kurios plyti šventas Amžinasis Mėlynasis Dangus. Saulės nutvieksta žemė tarsi pati tampa saule – kaitria, beribe, nusėta nesibaigiančiomis gyvūnų kaimenėmis, margomis ir laisvomis lyg gyvos šviesos dėmės.

Skambant morin chūrui ir aidint chomėjui – europiečio ausiai neįprastam gerkliniam dainavimui – visa kelionė priminė levitavimą virš begalybės. Kiekviena diena dovanojo naujus vaizdus, naujus atradimus ir jaudinančius potyrius.

Didžiulė šios kelionės sėkmės dalis – žmonės, kurie mus lydėjo. Kelionės vadovė Ieva buvo tarsi dirigentė: charizmatiška, įkvepianti, kupina žinių, puikiai organizuota ir spinduliuojanti vidiniu magnetizmu. (Ir iš kur tik „Travel Planet“ randa tokias vadoves?) O vietinė gidė Chaliun – tikra Mongolijos ambasadorė. Gobio platybių dukra, be galo mylinti savo šalį ir su nepaprastu nuoširdumu bei profesionalumu gebanti tą meilę perduoti kiekvienam keliautojui.

Mongolija ne tik stebina – ji užburia. Tai šalis, kurioje pajunti tikrąją erdvės, tylos ir laisvės prasmę. Jei dar svarstote, ar verta leistis į šią kelionę, atsakymas paprastas – nedvejokite. Patirkite Mongoliją. Ji ilgam liks jūsų širdyje.

Apie Mongoliją skaičiau. Tačiau nė vienas aprašymas neparuošia tam jausmui, kuris užplūsta ten atsidūrus. Man Mongolija buvo apie begalybę. Horizontą be ribų. Žvilgsnį, kuris keliauja taip toli, kad nebeieškai, kur jis baigiasi. Ši kelionė ne tik pažintis su kita šalimi, jos istorija, kultūra, tradicijomis.  Ji priminė, kaip gera  sustoti, neskubėti, būti: žiūreti į begalinę stepę, kvėpuoti sausu vėju, klausytis… Iš Mongolijos parsivežiau tokį begalybės jausmą, kurio neįmanoma sutalpinti nei į žodžius, nei į foto kadrą ar vaizdo įrašą. Jį galima tik pajusti. Ačiū Travel Planet už puikiai suplanuotą maršrutą ir laiką. Nuoširdus Ačiū kelionės vadovei Ievai Rutei, gidei Mongolijoje Haliun ir visam mus globojusiam kolektyvui už profesionalumą, įžvalgas ir rūpetį visos kelionės metu. Iki kitų susitikimų!

Grupė maža, tai palengvina komunikaciją, bendravimą, formalumus viešbučiuose ir kavinėse. Nuoširdžiai rekomenduoju keliauti su Travel Planet. Ačiū ir Agentūrai už puikiai suplanuotą kelionę. Įspūdžiai neišblėstantys.

Japonija užliūliavo nuo pirmų dienų, kelionė pranoko lūkesčius, o profesionalus ir charizmatiškas vadovas Žilvinas sugebėjo sukurti tokią atmosferą, kad kiekviena kelionės diena buvo kaip atradimas. Kartais atrodė, jog jis turi supergalią žinoti viską – nuo to, kur geriausia paragauti ramenų, iki to, kaip nepasiklysti klaidžiuose Tokyo požeminio gyvenimo labirintuose. Norėčiau dar kartą sugrįžti į Kyoto, prisiminti Nakasendo žygį, pasivaikščioti po Aso kalno geoparką ir (ne)pasiklysti ;) Tokyo, kol vėjas nuneštų iki Okinavos pakrančių. Yra kelionių, kurios priverčia šypsotis vien pagalvojus – ši būtent tokia.

Po tokios kelionės reikalingas laikotarpis, kad galima be emocijų viską apmastyti ir pilnai įvertinti tai ką pamatei, išgirdai ir patyrei. Kelionė suorganizuota optimaliai, laikas praleistas gentyse ir laikas poilsiui parinktas idealiai. Net pats keliavimas automobiliais šios šalies vadinamais "keliais", yra egzotika ir geras patyrimas savo kūnui. Kai tave purto ir krato aštuonias valandas ir dar žinai kad liko kokia valanda patirti šokinėjimus aukštyn, žemyn, pradedi susikurti sau pramogas, kad linksmai pasitiktum kelionės pabaigą. Vairuotojai taip gerai pasiruošę kelionei, kad net lietuvišką muziką transliavo kelionės metu, atrodo važiuoji ne pro Pietų Suadano savanas, o Lietuvos laukais. Elektros, interneto nebuvimas genčių stovyklose – vienas privalumas. O kur dar vietinio šefo sukurti ir pagaminti maisto nuostabūs patiekalai. Sutemus, atsiranda laiko susipažinti su kelionės draugais ir pakankamai laiko visokiems pokalbiams apie tai ką patyrėm ir pamatėm. Su tokia drąsia vadove, kaip Vytaute, galima visur keliauti. Žaviuosi jos meile vietiniams žmonėms, tradicijoms ir jų gyvenimo būdui. Kas abejoja, bet nori pamatyti ir pajusti kelionę į praeitį ir patirti ten gyvenančių genčių tikrą gyvenimą, rekomenduoju ten nuvykti....