Nacionalinė vertybė visai ne vietnamietiška?
Tradiciškai, „Pho“ vadinama makaronų sriuba, virta jautienos arba vištienos sultinyje, kai žoleles ir prieskonius kiekvienas prisideda pagal savo skonį taip susikurdamas savo svajonių patiekalą.
Šiuo patiekalu vietnamiečiai didžiuojasi, kaip savo nacionaline vertybe, kurios neturi jokia kita šalis pasaulyje. Jei bandysite ginčytis, vietnamiečiai gali rimtai kibti į atlapus. Visgi, rašytiniuose šaltiniuose „Pho“ atsirado tik XIX a. – tais laikais, kai šalį kolonizavo Prancūzija. Be to, sakoma, kad tik atėjus prancūzams jaučiai atsidūrė lėkštėje. Iki to jie buvo naudojami tik ryžių laukams dirbti. Net jei ir „Pho“ atsirado kartu su prancūzais, nėra abejonės dėl vieno – ši sriuba yra Vietnamo istorijos ir gyvenimo būdo veidrodis. Dar daugiau – galima sakyti, kad šis sriubos dubenėlis po Vietnamo karo tapo žmonių, su skirtinga istorija ir kultūriniu palikimu, vienytoju.
Vietnamo kulinarijos tyrinėtojai teigia, kad „Pho“ atsirado šiaurės Vietname, šalia Hanojaus, kuris ilgą laiką buvo Indokinijos sostine. Tai patvirtina prancūziškąją „Pho“ kilmės teoriją, tuo labiau, kad „Pho“ kilo iš prancūzų žodžio „Feu“, kuris reiškia „ugnį“. Prancūziškoje virtuvėje yra „Pot au feut“, t.y. „Puodas ant ugnies“ ir tai atitinka „Pho“ esmę, mat sultinys iš jautienos kaulų verdamas ant ugnies mažiausiai 3 valandas. Pasakojama, kad šiaurės vietnamiečiai sriubai naudojo tas jautienos dalis, kurių atsisakydavo prancūzų kolonizatoriai.
„Pho“ kelionė į pietus
Kai po antrojo pasaulinio karo Vietnamas skilo į dvi dalis, tūkstančiai vietnamiečių iš šiaurės bėgo nuo komunistinio režimo į pietus. Kartu su jais keliavo ir „Pho“ receptas, kuris pamažu įgavo pietiečių virtuvės ypatumų šokiruodamas pho grynumo šalininkus šiaurėje. Kitaip nei šiaurėje, maisto pietuose dėl palankių klimato sąlygų niekada netrūko. Tad lengviau pasakyti, ne tai, kas pateko į „Pho“ sriubą, o kas nepateko, mat pietuose prieskoniai ir įvairios žolelės buvo naudojamos lengva ranka. Pietiečiai taupų arba „išgyvenimo“ „Pho“ receptą papildė ne tik pačiais įvairiausiais prieskoniais, pridėjo fermentuoto žuvies arba tirštojo hoisin padažo, bet ir eksperimentavo su kitomis jautienos dalimis. Kartais naudojo net vištieną, kas šiauriečiams buvo visai nesuvokiama. Na, o pabaigai ant sriubos užbarstydavo maloniai traškančių šviežių sojų daigų.
Slaptasis „Pho“ sriubos ingredientas
„Pho“ – nacionalinis patiekalas, tačiau neturi savo recepto. Kaip tai įmanoma, paklausite. Visgi, jei italų virtuvėje būtina griežtai laikytis tradicijos, Vietname gaminant „Pho“ svarbiausia – laisvė. Kiekvienos šeimininkės rankose ši sriuba įgauna kažką savito ir individualaus, tačiau nepraranda pho vardo. Nes „Pho“ nuo paprastos makaronų sriubos skiriasi turtinga skonių palete, kurią įgauna dėl ilgai verdamo jautienos sultinio, bei kvapniu aromatu, kurį suteikia daugybė žolelių ir prieskonių.
„Pho“ sriuba nesiliauja evoliucionavusi ir šiandien. Į ją dedama visko, kas pasitaiko po ranka. Nepaisant to, garuojantis „Pho“ sriubos dubenėlis yra neatsiejama Vietnamo kultūros dalis. Be jo neprasideda nė vienas rytas, tačiau dažnai „Pho“ valgoma ir per pietus bei vakarienę. „Pho“ prisitaikė prie skirtingo žmonių gyvenimo būdo ir klimato juostų, tačiau neprarado savitumo. Visai kaip ir vietnamiečiai, kurie išsaugojo savo identitetą nepaisant kinų, prancūzų ir amerikiečių invazijos. Nors šiauriečiai išdidžiai tvirtina, kad tikrosios „Pho“ pietuose neparagausite, sakoma, kad ši sriuba yra tai, kas vienija šiaurės ir pietų žmones, turinčius labai skirtingą istorinę ir kultūrinę patirtį. O kai jos ragausite – būtinai pašliurpkite. Nes vietiniai ją valgo tik taip 🙂
