Čadas: Gerewol festivalio ritmu

• Dalyvausite viename autentiškiausių Afrikos kultūrinių reiškinių – Gerewol festivalyje, kur Wodaabe genties vyrai valandų valandas šoka, dainuoja ir puošiasi, kad pelnytų moterų simpatijas.
• Nakvosite palapinėse šalia Wodaabe stovyklų ir iš arti stebėsite bendruomenės gyvenimą.
• Aplankysite Gaoui kaimą, garsėjantį išraiškinga molio architektūra ir keramikos dirbtuvėmis, kuriose amatininkai vis dar naudoja senovinius metodus.
• Lankysite sostinės Ndžamenos nacionalinį muziejų, miesto centrą ir kolonijinio laikotarpio architektūrą – tai padės geriau suprasti Čado istoriją.
• Aplankysite Chari upės pakrantę ir Dramblių uolą – gamtos suformuotą objektą, svarbų vietos bendruomenių dvasinėms tradicijoms.
• Keliausite per pusdykumes ir retai lankomas vietoves, kuriose beveik nėra turizmo.
• Jus lydės vietinė komanda ir patyrusi lietuviškai kalbanti vadovė.
• Maža grupelė iki 12 žmonių leis keliauti lanksčiai ir geriau pažinti šalį.

Pirmąją kelionės dieną iš Vilniaus skrisite į Čadą ir jau vakare jau pasieksite sostinę Ndžameną. Tai miestas, kuriame susikerta islamo tradicijos, kolonijinė praeitis ir šiuolaikinis augimas. Nors Ndžamena – politinis ir administracinis šalies centras, daugelyje vietų vis dar dominuoja dulkėtos gatvės, paprasti pastatai ir intensyvus kasdienis judėjimas.

Atvykus į oro uostą, jus pasitiks vietinė komanda ir palydės į viešbutį. Tai bus galimybė atsikvėpti po ilgos kelionės ir pamažu prisitaikyti prie karščio, aplinkos ir vietos ritmo. Nakvynė patogiame viešbutyje Ndžamenoje.

Po ankstyvų pusryčių paliksite Ndžameną ir vyksite pietryčių kryptimi – link Durbalio regiono, kur kasmet renkasi Wodaabe genties bendruomenės. Kelias veda per pusiau dykumines lygumas: atviros, nuo karščio išblukusios žemės, pavieniai medžiai, keli kupranugariai ir mažos, retai išsidėsčiusios gyvenvietės. Sustosite keliuose kaimuose – atsikvėpti, išgerti arbatos ir pasižvalgyti po apylinkes. Pamatysite, kaip iš molio ir šiaudų statomi namai, pritaikyti apsaugoti nuo kaitros ir smėlio vėjų.

Vakarop pasieksite teritoriją, kurioje šiemet įsikūrusios Wodaabe klajoklių stovyklos. Šios bendruomenės gyvena nuolat keliaudamos – pagal ganyklų vietą, vandens prieinamumą ir sezoninius pokyčius. Jų stovyklose – laikini būstai, gyvulių aptvarai, šeimų grupės, besiruošiančios artėjančiam festivaliui. Įsikursite palapinėse šalia stovyklos – ne per arti, kad trukdytumėte, bet pakankamai arti, kad galėtumėte stebėti kasdienį gyvenimą, darbus ir pasiruošimo procesus. Nakvynė palapinėse Durbalio regione.

Šiandien prasidės tai, dėl ko atvykote į šį atokų Čado regioną (o gal net ir į šią kelionę!) – Gerewol festivalis, vienas ryškiausių kultūrinių įvykių Afrikoje. Kartą per metus Wodaabe gentys iš skirtingų šalies vietų susirenka į kelių dienų šventę, kurioje susipina bendruomenės susitikimai, porų paieškos, ritualai ir savita grožio samprata.

Festivalio širdis – Yaake šokiai, vykstantys moterų akivaizdoje. Jos stebi, vertina ir galiausiai renkasi – todėl jaunuoliai skiria daug dėmesio pasiruošimui. Jie dažosi veidus ochros, anglies ir molio dažais, pina plaukus, puošiasi karoliukais, paukščių plunksnomis ir amuletais. Kiekviena detalė labai svarbi, nes tai būdas išryškinti tai, ką Wodaabe laiko tikru grožiu: baltus dantis, dideles akis, elegantišką laikyseną. Rezultatas – vizualiai įspūdingas reginys, kuriame kūnas tampa pasakojimo forma, o šokis – bendruomenės tapatybės išraiška.

Jų judėjimas – lėtas, ritmingas, hipnotizuojantis. Vyrai rikiuojasi ratu ir vienu metu atlieka tikslius judesius: šypsosi, išpučia akis, linguoja kūnu. Visa tai – ne improvizacija, o iš kartos į kartą perduodamas ritualas, turintis aiškią struktūrą ir reikšmes. Moterų žvilgsniai tampa svarbiausiu vertinimo kriterijumi – jos vaikšto aplink, lygina, pasirenka, o kartais tiesiog pasitraukia ir vėl sugrįžta.

Visą dieną praleisite stovyklos aplinkoje. Stebėsite, kaip genties nariai ruošiasi – vieni kuria šukuosenas, kiti repetuoja judesius, treti rūpinasi buitiniais darbais ar svečiais. Turėsite progą pabendrauti, paklausti apie pasiruošimą, papročius ar bendruomenės vaidmenis. Ir jau vakare vyks pirmasis šokių ratas, lydimas būgnų ritmų, dainų ir artimųjų palaikymo.

Nakvynė palapinėse Durbalio regione.

Šiandien festivalis tęsiasi, bet tempas tampa kitoks – nebe parodomasis, o labiau kasdienis, iš vidaus. Dieną šokiai nevyksta. Tai laikas, kai bendruomenė ilsisi, bendrauja, dalinasi užkulisiais ir rūpesčiais, kurie ne mažiau svarbūs nei vakaro pasirodymai. Stovykloje – daug įprastų veiklų: moterys pina plaukus, siuva ar taiso drabužius, ruošia maistą visai šeimai, vyrai kalbasi apie gyvulius, aptaria artėjančius sezonus ar pasakoja juokelius vieni kitiems. Vaikai žaidžia smėlyje, laksto tarp palapinių, kartais stabteli stebėti, kas vyksta aplink.

Šią festivalio dieną svarbus ne tik pats šokis, bet visa tai, kas jį supa – bendras buvimas, pasiruošimas, tylus laukimas. Tai diena, kai galima būti šalia – be spaudimo, be programos, tiesiog stebint, kaip gyvena bendruomenė. Jei norėsite, netgi turėsite progą pasikalbėti su vyresniaisiais genties nariais, paklausti apie tai, ką reiškia būti Wodaabe, kaip perduodamos tradicijos, kas yra „gražus vyras“ ar kaip moterys renkasi partnerį. Pokalbiai gali būti trumpi ar ilgi, kartais gestais, kartais per vertėją – bet visada su pagarba.

O vakare, kai saulė pradeda leistis, stovykloje ir vėl pasigirsta būgnai – prasideda dar viena šokių naktis. Judesiai jau pažįstami, bet kiekvienas pasirodymas – naujas bandymas išsiskirti ir patikti.

Nakvynė palapinėse Durbalio regione.

Šiandien – paskutinė Gerewol festivalio diena, kai šventė pasiekia savo kulminaciją. Po kelių dienų šokių, pasiruošimo ir stebėjimo, kai kurios moterys jau pasirinko partnerius. Šie pasirinkimai – vieši, bet ne formalūs. Wodaabe bendruomenėje partnerystės dažnai prasideda nuo tokio pasirinkimo, bet nebūtinai reiškia santuoką. Susitarimas gali būti trumpas ar ilgalaikis, viskas priklauso nuo pačių žmonių sprendimo.

Gerewol nėra vien estetinė šventė. Ji atlieka svarbią socialinę funkciją – čia susitinka skirtingi klanai, palaikomi ryšiai tarp šeimų, sustiprinamas bendruomenės identitetas. Šokiai ir išvaizda – tai komunikacijos forma, leidžianti jaunimui išreikšti save ir įsitraukti į bendruomeninį gyvenimą.

Jums ši diena – galimybė pamatyti šventę kitu kampu. Nebelieka laukimo, kas vyks toliau – dabar svarbūs pokalbiai, ryšiai, bendros nuotaikos. Galėsite dar kartą pasikalbėti su genties nariais, užmegzti kontaktą su žmonėmis, kurie per kelias dienas tapo pažįstami. Gali būti, kad išgirsite pasakojimus apie porų istorijas, vaikystės prisiminimus ar ateities planus.

Vakarop prasidės paskutinis šokių ratas – jis simbolizuoja šventės pabaigą, bet kartu ir judėjimo į priekį pradžią. Daugeliui čia dalyvavusių tai buvo svarbus socialinis etapas, ypač jaunuoliams, kuriems tai pirmoji proga viešai pasirodyti.

Nakvynė palapinėse Durbalio regione.

Po pusryčių paliksite Ndžameną ir važiuosite į rytus – link Doughia stoties, esančios netoli Šario (Chari) upės. Ši upė – vienas svarbiausių vandens šaltinių regione, įtekanti į Čado ežerą ir vandeniu aprūpinanti sostinę bei aplinkinius kaimus. Važiuojant kraštovaizdis keičiasi: miesto triukšmą pamažu pakeičia atviros lygumos, pavienės akacijos, keletas klajojančių kupranugarių ir šen bei ten matomos molinės gyvenvietės. Sustosite keliose vietose – atsikvėpti, išgerti arbatos, o gal ir pabendrauti su vietiniais.

Vėliau tęsite kelionę link Dramblių uolos – gamtinio darinio, suformuoto vėjo ir erozijos. Uola guli plikoje lygumoje ir iš tolo primena dramblių figūras, todėl vietiniai ją vadina „Roches des Éléphants“. Manoma, kad ši vieta turi apsauginę galią – ją aplanko tie, kurie ieško dvasinės ramybės arba nori apsisaugoti nuo nelaimių. Tai vieta, kuri vietiniams turi daug didesnę reikšmę nei tik gamtos vaizdas.

Vakare grįšite į Ndžameną. Tai bus paskutinė naktis prieš išvykstant į šalies gilumą – į Wodaabe klajoklių teritorijas. Nakvynė viešbutyje Ndžamenoje.

Po pusryčių leisitės į trumpą kelionę už miesto – į Gaoui kaimą, menantį senus Sahelio laikus. Pasakojama, kad kadaise čia gyveno raganiai, o jų palikimas išliko moliniuose namuose, dekoruotuose geometriniais raštais. Kaimas garsėja tradicine molio architektūra – ornamentuotais pastatais ir šimtmečius gyvuojančiomis keramikos dirbtuvėmis. Užeisite į dirbtuves, kur vietiniai meistrai vis dar lipdo puodus taip, kaip buvo daroma prieš šimtus metų: be elektrinių prietaisų, vien tik rankomis. Galėsite stebėti, kaip formuojami indai, išdeginami krosnyse, kaip perduodama meistrystė iš kartos į kartą. Popiet grįšite į Ndžameną ir aplankysite nacionalinį muziejų – mažą, bet turintį įspūdingus eksponatus apie Čado geologiją, etnines grupes ir istoriją. Viena įdomiausių ekspozicijų – dinozaurų radiniai, rasti šalies šiaurėje. Vakarop lauks trumpas pasivaikščiojimas po sostinės centrą ir vakarienė. Tai proga pamatyti Ndžamenos kasdienybę iš arčiau – triukšmingas sankryžas, turgelius, kuriuose verda prekyba, gatvės užkandines ir žmonių susibūrimus. Nakvynė viešbutyje Ndžamenoje.

Rytas – ramus. Stovykla pamažu sklaidosi: kai kurios šeimos jau pakuoja daiktus, ruošiasi kelionei į kitą vietą, o kiti dar pasilieka ilsėtis ir dalintis įspūdžiais. Po pusryčių atsisveikinsite su Wodaabe bendruomene ir leisitės atgal į sostinę. Laukia ilgas kelias, važiuosite per tas pačias pusiau dykumines lygumas, kaimus ir patikros punktus, kur prasilenkiama su prekeiviais, klajokliais, motociklais.

Grįžę į Ndžameną vėl pateksite į visiškai kitą aplinką – sugrįš miesto šurmulys, dulkinos gatvės, automobilių spūstys ir karštis, kurį jau buvote trumpam primiršę. Vėl grįšite į viešbutį, kur karštas dušas ir švarūs patalai primena kitą pasaulį. Tai bus jūsų paskutinis vakaras Čade. Laikas sustoti, peržvelgti pastarąsias dienas ir įsisąmoninti patirtis – ne tik tai, ką matėte, bet ir tai, ką išgyvenote. Nes ši kelionė  ne apie lankytinus objektus, o apie buvimą šalia gyvenimo, kuris juda visai kitu ritmu.

Nakvynė viešbutyje Ndžamenoje.

Šiandien vyksite į oro uostą ir išskrisite namo. Kelionė baigiasi, bet patirtys, žmonių veidai ir vaizdai, kuriuos parsivešite iš Čado – išliks ilgam.