10 mitų apie Afriką

Blogas

1 mitas. Afrika tai vienas bendras regionas

Kai kalbame apie Afriką, labai dažnai ji įsivaizduojama kaip vienas bendras junginys. Labai paprastas pavyzdys – kai prieš du su puse metų Vakarų Afrikos šalyse siautėjo Ebolos epidemija, bet kuri kelionė į bet kurią Afrikos šalį buvo prilyginama praktiškai savižudybei. Pamenu tada planavome kelionę į Etiopiją ir labai paprastai suskaičiavau, kad nuo Vakarų Afrikos iki Rytų Afrikos lygiai tiek pat kilometrų, kiek ir iki Lietuvos.

Afrikoje yra 54 šalys, čia gyvena virš milijardo žmonių. Kiekvienoje šalyje yra daugybė skirtingų genčių (tautų), iš viso Afrikoje kalbama beveik 2000 skirtingų kalbų. Nedaug žmonių supranta, kokia didelė yra Afrika dėl to, kad išguldžius mūsų sferinį žemėlapį ant lapo, pasikeičia žemynų proporcijos. Afrika yra daug ilgesnė, nei vaizduojama, į ją telpa JAV, Indija, Kinija ir dar didelė dalis Europos.

2 mitas. Afrikoje yra nesaugu

Viena iš pirmų asociacijų, kylančių ištarus žodį Afriką – čia nesaugu. Karai, ligos, nusikalstamumas – tai temos, kurias mielai viešina žiniasklaida. 2016 metų Kelionių ir turizmo ataskaita, rengiama Pasaulio ekonomikos forumo surangavo visas pasaulio šalis. Taip, nė viena iš Afrikos šalių nepatenka į pirmąjį dvidešimtuką, tačiau jei panagrinėtume atidžiau, net trys Afrikos šalys yra saugesnės už, pavyzdžiui, Didžiąją Birtaniją – tai Marokas, Gana ir Ruanda. Ta pati Ruanda, kur prieš daugiau nei 20 metų genocido metu hutai išžudė daugiau nei milijoną tutsių, ir nuo to laiko Ruanda mūsų galvoje priskiriama prie draudžiamų zonų.

Daugelis Afrikos šalių tikrai labai pasikeitė per pastaruosius dešimtmečius. Taip pat reikia nepamiršti, kad jų nepriklausomybės laikotarpis yra itin trumpas – iš Europos kolonizatorių jos išsivadavo tik po Antrojo pasaulinio karo, o kai kurios tokiomis tapo tik 8-ame ar net 9-ame dešimtmečiuose. Taip, į daugybę Afrikos šalių vis dar nepatartina keliauti, tačiau jei rinksitės Mauricijų, Namibiją, Botsvaną, Madagaskarą, Tanzaniją, Ugandą ar Pietų Afrikos respubliką – saugotis tereiks taip pat, kai ir keliaujant bet kur kitur Europoje, Azijoje ar Amerikos žemynuose.

Keliaujant Madagaskare ir Botsvanoje buvo regionų, kai mūsų gidai atkabinėjo nuo noro sustoti ir užsukti į vietinius kaimus – viename virė naminį alkoholį, kitame taip pat matėme daugybę tuščių butelių, tad baimė dėl galimo konflikto suprantama. Bet šimtai kartų, tiek sustojus kur gražaus peizažo fotografijai, tiek norint pabendrauti – visada būdavom sutinkami su šypsenomis.

3 mitas. Afrikoje karaliauja korupcija

Afrikiečiai yra laikomi vienais labiausiai korumpuotų pasaulyje, ir daugumos šalių ekonomikos vystymasis sustojęs būtent dėl jų vadovų ir aplinkos nusikalstamų veiklų. Kaip ten bebūtų, dar nė karto nėra tekę mokėti jokio kyšio, o kalbantis su visais – jie korupciją vertina taip pat blogai. Vieną kartą Ugandoje mus sustabdžius kelių policijai, buvo panašu, kad jie bando kabintis dėl smulkmenų ir laukia smulkios kupiūros, bet ir čia egzistuoja galimybė paskambinti atitinkamu telefonu ir pranešti – visai kaip pas mus, Lietuvoje. Pamenate Nelsoną Mandelą, aktyviai kovojusį ne tik su apartheidu (rasių atskyrimu), bet ir su korupcija? Kaip ir jis, Nobelio taikos premiją gavo Liberijos prezidentė Ellen Sirleaf, veikusi moterų teisių ir taikos išsaugojimo srityse.
Viena iš svarbiausių Afrikos korupcijos priežasčių yra tai, kad Afrikos valstybės buvo sukurtos pagal tai, kiek kiekvienoje teritorijoje vyravo kuri Europos šalis. Šalys formavosi ne pagal genčių gyvenamas teritorijas, o įtakas besidalinant kolonistams. Taip tarpusavyje nesutariančios tautos atsidūrė viename vienete ir daro viską, kad būtų geriau tik jų gentainiams.

4 mitas. Afrika yra technologiškai atsilikusi

Dar vienas iš populiarių mitų apie Afriką – jie čia technologiškai atsilikę. Kai pirmą kartą iš vietos organizatorių išgirdau apie tai, kad safario metu jų mašinose galima naudotis wi-fi, tai mane prajuokino. Kam gi tas internetas laukinėje gamtoje, kai puiki proga pagaliau atsikratyti šio įpročio bent atostogų metu? Iš tiesų mobiliosios technologijos Afrikoje labai išvystytos, mobilų telefoną čia turi ir masajų karys Tanzanijoje, ir nuogos vaikštančios himba moterys Namibijoje. Afrikoje labai išvystyti mobilūs mokėjimai ir įvairios programėlės. Afrika pirmauja ir pagal saulės energijos technologijas, štai Maroke statoma didžiausia pasaulio saulės energijos elektrinė. Afrikiečiai puikūs savamoksliai inžinieriai ir problemų sprendėjai. Jei netikite – paskaitykite apie berniuką, kuris įkinkė vėją, t.y. William Kamkwamba, kuris praktiškai iš šiukšlių sukūrė vėjo turbiną.

5 mitas. Afrika yra skurdi

Taip, skurdas Afrikoje tikrai didžiulė problema, nėra čia ką slėpti. Tačiau ne visi tenai yra vargšai, ir ne visos šalys vienodai skursta. Pietų Afrikos BVP yra pagal dydį 30-as pasaulyje. Tik atskridę į Pietų Afriką keliautojai dažniausiai sako – čia netikra Afrika, mes ją ne taip įsivaizdavome. Čia per daug geri keliai, per daug dideli prekybos centrai, per daug viskas primena Europą. Pagrindinė Afrikos problema yra ne tiek skurdas, kiek didžiuliai skirtumai tarp turto pasiskirstymo. Daug šalių turi gausius gamtos išteklius, kuriuos iki šiol daugiausiai išnaudoja ne jie patys. O jei vertintume šeimą, bendruomenę ar paprastą džiaugsmą gyvenimu – afrikiečiai dažnai ir turtingesni už daugelį iš mūsų.

6 mitas. Afrikai reikia mūsų pagalbos

Dėka su Afrika susijusių žinių ir labdaros organizacijų reklamos – prieš savo akis matome liūdnus vaikų veidus, turinčius paskatinti mus aukoti. Žinoma, puiku paremti nelaimingus vaikus, tačiau pačiai Afrikai tai tikrai niekaip nepadės, o tik įsuks užburtą ratą, kad baltieji turi remti visą kontinentą už kažkada kolonizatorių padarytas nuodėmes. Kai sustoji kur paprastame kaime ir aplink susirenka vaikai su ištiestomis rankomis prašydami saldainių ir pinigų, ar mes juos skatiname ir ateityje iš pravažiuojančių turistų tikėtis dovanų? Savo keliautojams visada sakau – jei jau duodate saldainių, tai ir dantų pastos atvežkite, ar net dantistą parūpinkite. Jei norite paremti Afrikos šalis – tiesiog nusipirkite bilietą ir keliaukite. Jūsų pinigai įsilies į ekonomiką per svečių namus, kavinę ir suvenyrus. Rinkdamiesi kelionių organizatorių paklausinėkite, kiek jis bendradarbiauja su vietos bendruomenėmis.

7 mitas. Afrikoje laukiniai gyvūnai vaikšto visur

Didieji pavojingi plėšrūnai tikrai nelaksto po miestus ir kaimus, jie ir žmonių nemedžiotų, jei šie elgtųsi protingai ir klausytų nacionalinių parkų reindžerių ir neliptų iš mašinų. O jei kalbant dar rimčiau – liūtai, leopardai, hienos tikrai nemedžioja žmonių, mes jiems per mažai maistingi. Pulti gali tik suerzintas žvėris, kai pažeidžiama jo saugos zona. Žmonėms labiau saugotis derėtų begemotų ir buivolų. Dar būkite atsargūs su babuinais, kurie jei ir nepuls, tai bet jau per paliktą atidarytą langą įlys ir patikrins jūsų turtus. Na, o jei jūsų lodžijos teritorijoje pasižvalgyti ateis žirafos, zebrai ar antilopės – galima tik džiaugtis.

8 mitas. Afrikoje be gyvūnų nėra ką žiūrėti

Tie, kurie nebuvo Afrikoje labai dažnai taip sako. Neminėsiu šiaurės Afrikos istorijos turtų, kuriuos daugelis yra matę savo akimis (Egiptas, Tunisas, Marokas). Įspūdingosios Lalibelos (Etiopija) akmenyse iškaltos bažnyčios, Timbuktu (Malis) iš purvo pastatytos mečetės, prieš 20 000 metų sukurti pirmykščių žmonių piešiniai ant uolų pietinėje Afrikoje, kolonijinis palikimas Madagaskare ar Zanzibare. Negalima nepaminėti įdomiausių genčių ir modernių, gyvybingų miestų, pavyzdžiui Keiptauno, kuris taip ir traukia pasilikti dar kelias dienas.

9 mitas. Afrikoje karšta

Man teko būti šešioliką valandų strigusiai dėl sniego kalnų perėjoje Maroke, miegoti su karšto vandens pripilta pūsle Ugandoje, ar važiuoti į rytinį safarį su šilčiausiu džemperiu ir skara ant galvos. Afrikoje karšta dažniausiai būna dieną, arba ties pusiauju. Bet jei esate aukščiau nei 1500 metrų aukštyje ar keliaujate pietų pusrutulio žiemos metu – pasiruoškite šiltų drabužių.

10 mitas. Afrikoje keliauti yra pigu

Jei Afrika yra skurdi – vadinasi keliauti ten turėtų būti pigu. Didelė klaida taip manyti, jei norite daugiau komforto, nei kad turi eilinis afrikietis, gyvenantis kur atokesniame miesto rajone ar kaime. Gyventi Afrikoje pigu (o Pietų Afrikos respublikoje itin pigu, jei įvertinsime gyvenimo kokybę), bet keliauti – brangu. Viską galima paaiškinti ekonominiais argumentais. Visų pirma nuskristi į Afriką yra daug brangiau, nei tarkim į Aziją. Jei skrydžiams į Aziją pamatysite pasiūlymų už 300 – 400 eurų, tai į vidurio ar pietinę Afriką kainos prasidės nuo 500 – 600 eurų, o dar dažniau sieks 800-900 eurų. Gana daug kainuoja safariai – nacionalinių parkų mokesčiai, specialūs džipai, lodžijos, kurios įrengtos viduryje niekur ir turi viską, ko reikia turistui atsivežti gana toli. Žinoma, Afrikoje visada galima keliauti su palapine, tačiau net už galimybę pasistatyti ją kempinge (o kitur negalima), teks mokėti apie 10 eur. Afrikoje visuomeninis transportas menkai išvystytas, tad išlaidos privačiam vėl kerta per kišenę. Pigus čia tik vietinis maistas, bet ir jis ne kiekvienam prie širdies. Bet jei/kai į Afriką keliaus daugiau žmonių – kainos taip pat nukris.