1. Keliauti su kelionių organizatoriumi yra brangiau nei viską pasidaryti pačiam
Tai ko gero vienas dažniausiai pasitaikančių mitų, tačiau tiesa yra ta, kad dauguma lygina sumą, kurią reikia sumokėti pradžioje, o ne su galutine kelionėje išleista suma. Kartais kai draugų paklausiu, koks buvo jų kelionės biudžetas, yra tokių, kurie pasako - “bijau net pasižiūrėti į banko sąskaitos likutį ir paprastai neskaičiuoju”. Dauguma gali pasakyti, kiek mokėjo už skrydį, kiek kainavo nakvynė, bet kiek išleido iš viso įskaičiuojant taksi, užmokestį vietiniam tuk tuk’o vairuotojui, vietiniam gidui, pasiūliusiam aprodyti Ankor Vatą ar kokią kitą šventyklą, ir daug kitų smulkmenų, kurios atskirai paėmus atrodo labai nebrangios, bet per dviejų savaičių kelionę sudaro jau apvalią sumą. Į kelionės organizatoriaus kainą visos šios “smulkmenos” jau būna įskaičiuotos, tačiau iš pirmo žvilgsnio atrodo neaišku “už ką čia mokėti”. Taip pat labai dažnai organizuojantis kelionę pačiam, norisi pataupyti viešbučiams, tačiau mažesnė viešbučio kaina reiškia ir prastesnę lokaciją, o kartu ir papildomas transporto kainas. Žinoma, visuomet galima sutaupyti viešbučių, dienų ar programos, apie kurią kalbėsiu vėliau, sąskaita, tačiau tokiu atveju lyginsime dvi skirtingas keliones.
2. Pamatysi tik labiausiai lankomas vietas ir nieko daugiau
Halongo įlanka, Maču Pikču, Tadž Mahalas, Ankor Vatas ar kiti visame pasaulyje gerai žinomi objektai skamba ir įdomiai, bet tuo pačiu nuobodžiai, nes juos matė ir Onutė, ir Pranas, tad per kitą vakarėlį gal net nebus ką papasakoti. Taip gali atrodyti tik nepasigilinus į pažintinių kelionių maršrutus, mat kelionių organizatoriai paprastai visuomet stengiasi įtraukti ir turistų nepramintus takelius, pasikliaudami vietiniais partneriais. Keliaudamas savarankiškai turi kaip tik mažiau galimybių įsiprašyti pas vietinius į namus, pamatyti, kaip jie gamina valgį, kaip skalbia ar atlieka kitus namų ruošos darbus. Pavyzdžiui, Filipinuose, kur dauguma kalba angliškai, įmanoma pasikalbėti su vietiniais, tačiau tau turėtų labai pasisekti, kad tave pasikviestų į svečius, parodytų, kaip kulia ryžius, paaiškintų visą ryžių kelionę nuo jo pasodinimo iki patekimo ant stalo (dažniausiai tai padaro vietinis gidas), pavaišintų pietumis ar net leistų gaminti valgį ir mokytis kartu. Žinoma, nesakau, kad neįmanoma viso to patirti keliaujant savarankiškai, bet daug sunkiau, jei nemoki vietinės kalbos ir neturi kontaktų. Tuo labiau, kad visi esame skirtingi ir jei vieni gali drąsiai prieiti ir užmegzti pokalbį su nepažįstamu žmogumi, kiti tuo tarpu to niekada nepadarytų.
3. Kiekviena sekundė yra suplanuota ir nelieka vietos improvizacijai
Iš dalies, yra šiame teiginyje tiesos, mat keliaujama pagal iš anksto sudarytą planą, tačiau ko gero dar nepasitaikė tokios kelionės, kurioje nebūtų nukrypta nuo plano. Pavyzdžiui, nors yra suplanuota aplankyti didžiausią Mongolijos Nadamo festivalį sostinėje, nebus praleista proga pamatyti, kaip festivaliui ruošiasi provincijos gyventojai, net jei reikės pakoreguoti tos dienos planus. Visa tai įmanoma, kai keliaujant šalyje vietiniai vairuotojai arba gidai praneša, kas kur vyksta, kas gali priimti į svečius, pavaišinti kumysu ar net pamokyti melžti jakę.
4. Į organizuotas keliones vyksta tik pensininkai
Šis stereotipas atėjo dar iš tų laikų, kai mes Lietuvoje matydavome grupeles vyresnio amžiaus užsieniečių. Visgi, jei organizuotas grupines keliones į užsienį visų pirma rinkosi tie, kurie “nedraugaudavo” su šiuolaikinėmis technologijomis arba nepasitikėdavo savo užsienio kalbos žiniomis (o tai ir yra daugiausia vyresnės kartos atstovai), dabar tokį pasirinkimą lemia kur kas daugiau kriterijų. Pavyzdžiui, norima sutaupyti laiko, pasitarti, kas labiausiai tiktų ar net susirasti bendrakeleivį/-ių, mat kuo toliau tuo sunkiau susirasti draugų, norinčių ir galinčių keliauti į tą pačią šalį konkrečiu laiku. Tai automatiškai reiškia, kad į organizuotas keliones vyksta aktyvūs, jauni ar vidutinio amžiaus žmonės.
5. Internetu užsisakyti kelionę greičiau ir paprasčiau
Gal ir taip, jei kalbame apie savaitgalio kelionę į kurį nors Europos miestą. Visgi, planuojant bet kurią pažintinę kelionę, tikrai kils klausimų, kuriuo metu geriausia vykti, kiek reikės laiko pervažiuojant iš taško A į tašką B, kokiu transportu geriausia keliauti šalyje, kiek reikės laiko vienam ar kitam objektui, ką verta pamatyti, o ką galima praleisti, kurį nacionalinį parką aplankyti, ką paragauti, ir taip toliau ir panašiai. Žinoma, daugumą atsakymų galima rasti interneto platybėse, tačiau tam reikės labai daug laiko.
