Įdomūs faktai apie Čilę

Blogas Įdomybės

Turite klausimų? Mielai į juos atsakysiu - Žydronė

Rašykite man arba skambinkite tel.:
+370 686 86016

Klauskite

Dalintis:

Ar Čilė pavadinta čili pipirų garbe? Šia ir kitomis įdomybėmis dalinasi kelionių vadovė Žydrė.

Ne, Čilės pavadinimas visai nesusijęs su čili pipirais! Tai arba vietinių gyventojų žodis, reiškiantis "pasaulio pabaigą", arba kitų vietinių gyventojų bandymas pamėgdžioti vietines žuvėdras. Ką dar įdomaus slepia Čilė?

1. Bene „ilgiausia“ ir siauriausia šalis pasaulyje – Čilės sienos ilgis iš šiaurės į pietus tęsiasi apie 4300 km. Ilgesnę sieną į ilgį (šiaurės-pietų arba rytų-vakarų kryptimi) turi Brazilija, Rusija ir kai kurios kitos šalys, tačiau Čilė išsiskiria savo „slieko forma“, nes būdama itin ilga, ji taip pat yra ir itin „plona“. Vidutinis šalies plotis siekia apie 180 km, tačiau siauriausioje vietoje Čilė yra vos 64 km pločio (plačiausioje – 350 km).

2. Viena iš labiausiai „drebančių“ šalių. Iš visų pasaulyje nuo 1501 metų užregistruotų žemės drebėjimų (46 drebėjimai, pasiekę 8,5 balo ar daugiau pagal Richterio skalę), net trečdalis vyko Čilėje. Ir nors pagal drebėjimų dažnumą Čilę lenkia Indonezija, tačiau pats rimčiausias mūsų planetoje užfiksuotas žemės drebėjimas (9,4-9,6 balo) vyko būtent Čilėje – 1960 metais Valdivijos žemės drebėjimas (dar vadinamas „Didžiuoju Čilės žemės drebėjimu“), kurio metu žuvo daugiau nei 1 tūkst. gyventojų, o po to sekusios cunamio bangos pasiekė net Japoniją. Čiliečiai tiek įpratę prie drebėjimų (o valstybė tokiais atvejais reaguoja itin profesionaliai ir yra parengusi evakuacijos bei kitus veiksmus), kad net turi sukūrę populiarų kokteilį pavadinimu „Terremoto“ (baltas vynas, ananasų ledai, fernet ir grenadinas) – beje, kokteilis sukurtas po 1985-ųjų drebėjimo Čilėje. Šis kokteilis, nors atrodo gana lengvo skonio, yra tiek „veiksmingas“, kad čiliečiai jam davė tokį „drebinantį“ pavadinimą.

3. Gabriela Mistral buvo pirmoji PA atstovė, laimėjusi Nobelio literatūros premiją (1945 m.). Šiuo metu Čilė gali didžiuotis turėdama net du šios premijos laureatus (antrasis – Pablo Neruda, 1971 m.). Didžiuodamiesi tuo, čiliečiai neretai vadina save „poetų šalimi“ („el pais de poetas“).

4. Čilėje išgaunama daugiausia vario pasaulyje (čilietiškas varis sudaro apie trečdalį viso pasaulio vario rinkos). Be to, tai svarbiausia Čilės eksporto šaka (apie 60 proc. viso šalies eksporto). Būtent varis leidžia Čilei palaikyti vieną aukščiausių pragyvenimo lygių PA. Vyriausybė taip pat yra įsteigusi „vario fondą“, kuriame kaupiami pinigai „gerais vario metais“, kad būtų išlyginami nuosmukiai „blogais vario metais“ (t.y., kai kainos tarptautinėse rinkose smunka). Chuquicamata, esanti netoli San Pedro de Atacama, yra didžiausia „atvira“ vario kasykla pasaulyje.

5. Čilė yra šešta pasaulyje pagal vyno gamybą (po Italijos, Pranc., Ispanijos, JAV ir Australijos). Čilė taip pat yra išgelbėjusi vieną vynuogių rūšį – carmenere, kuri, nors kilusi iš Prancūzijos Bordo regiono, bet Europoje ir visame pasaulyje buvo išnykusi dėl vynuogių maro (apie 1860 m.). Įdomus faktas ir tai, kad apie 100 metų po to, kai carmenere buvo išnykusi visame pasaulyje, Čilėje augusi carmenere buvo laikoma... čilietiška merlot vynuoge (ir dėl to buvo skinama per anksti, kad atskleistų visą savo potencialą).... Šią klaidą ištaisė vienas Prancūzijos vynų žinovas, apie 1990 metus apsilankęs Čilėje ir atskleidęs čilietiškos carmenere „apsimetinėjimo“ paslaptį. Didžiausi pasaulyje Carmenere vynuogių plotai ir šiuo metu yra Čilėje.

6. Čilėje yra net 7 UNESCO saugomi objektai. Tarp jų – Velykų sala, Valparaiso senamiestis, Humberstone kasyklų miestelis, Čilojos salos bažnyčios, Chinchorro mumijos (seniausios mumijos pasaulyje) ir kt. Dar 17 objektų laukia UNESCO specialistų įvertinimo ir galimo statuso suteikimo.

7. Atakamos dykuma yra viena sausiausių pasaulyje. Vidutinis kritulių lygis šioje dykumoje – 1-5 mm/ per metus. Kai kuriose vietose kritulių nėra buvę dešimtmečius. Atakamos dykuma į ilgį driekiasi apie 1000 km palei Ramųjį vandenyną.

8. Atakama dar vadinama pasaulio Astronomijos sostine. Šiaurinėje Čilėje įrengta apie 40 įvairaus tipo observatorijų (kai kurios jų – tarptautinės ir laikomos svarbiausiomis mūsų planetoje). Svarbiausios observatorijos: ALMA (įkurta 2013 m.), AURA, ESO La Silla ir kt. Beje, šiuo metu statomas ELT teleskopas, kuris, kai bus baigtas (planuojama apie 2024), taps didžiausiu teleskopu pasaulyje. Atakamos dykuma itin tinkama astronomijai, kadangi čia beveik nėra konkuruojančių šviesos šaltinių (didelių miestų), dykuma pasižymi aiškiomis naktimis (daugiau nei 300 naktų per metus), be to – dykumoje gausu vietų, esančių 3000 metrų virš jūros lygio (ir daugiau), tad čia ir tiesiogine prasme dangus yra arčiau.

9. Seniausios mumijos pasaulyje (5050 pr.kr.) yra rastos Čilėje, Atakamos dykumoje, netoli Arikos miesto (Chinchorro mumijos). Jos maždaug 2 tūkst. metų senesnės, nei jų „pusseserės“ Egipte.

10. Nedaugelis šalių pasaulyje kariauja tarpusavyje dėl... alkoholinio gėrimo... Čilė – viena iš tokių šalių. Ji „kariauja“ (visa laimė, nevisai tiesiogine prasme) su Peru dėl abiejų šalių nacionalinio pasididžiavimo – pisco degtinės ir „pisco sour“ kokteilio. Nors pisko degtinė iš tiesų kilo Peru, tačiau čiliečiai niekaip nenori to pripažinti (būdami Čilėje, tylėkite apie tai ir jūs). Abi valstybės tiek įsikibusios laikosi savo tiesos, kad yra uždraudusios įvežti į šalį nors ir vieną pisco butelį iš kaimyninės šalies (verta žinoti turistams, kertantiems sieną tarp Peru ir Čilės). Beje, vasario 8-oji Čilėje yra švenčiama kaip „pisco sour“ diena.

11. Aukščiausias PA pastatas yra Santiago mieste – tai Gran Torre Santiago, atidarytas 2013 metais. Šis pastatas yra 300 metrų aukščio, jame įsikūrę 62 aukštai. Viršutiniuose dvejuose aukštuose įrengta apžvalgos aikštelė, iš kurios galima pasižvalgyti į miestą bei jį supančius kalnus (Sky Costanera prekybos centras, bilietas kainuoja apie 14 eur/pp).

12. Čilėje esama apie 2000 vulkanų, apie 500 iš jų yra aktyvūs.

13. Velykų sala yra viena labiausiai nutolusių nuo žemyno salų (apie 3700 km). Vietiniai šią salą vadina Rapa Nui.

14. Čilės mapučiai yra vienintelė indėnų gentis, kuriai XV-XVI a. teko susidurti su abiem pagrindinėmis to laikotarpio grėsmėmis – tiek inkais, tiek ispanais – ir jie nepasidavė nei tiems, nei kitiems.


Pažintinė kelionė į Čilę ir Patagonijos ledynus

PLAČIAU