Indija ir moterys.

Blogas

Turite klausimų? Mielai į juos atsakysiu - Gabrielė

Rašykite man arba skambinkite tel.:
+370 686 08919

Klauskite

Dalintis:

Paskutiniu metu mus vis dažniau pasiekia žinios iš Indijos apie įvykius nukreiptus tiek prieš vietines, tiek prieš užsienietes moteris. Tokios informacijos pagausėjimas, savaime suprantama, kuria itin nepalankų Indijos įvaizdįją demonizuoja, kuria moterims pavojingo regiono paveikslą. Prie jo prisideda ir Indiją aplankiusių moterų atsiliepimai apie tai, kad gatvėse dažnai susilaukia nemalonaus ir priekabaus vietinių dėmesio.

Taigi ar tikrai Indijoje darosi vis nesaugiau ir turėtume jos privengti? Kodėl ši šalis atrodo tokia nedraugiška dailiosios lyties atstovėms? Nors tai klausimai, į kuriuos vienareikšmio atsakymo greičiausiai nėra, tačiau šio regiono paveikslą pabandysime padaryti šiek tiek aiškesnį kartu su ilgai Indijoje gyvenusiomis Kristina Dolinina ir Egle Janulevičiūte Raie Dey bei indologu, Orientalistikos centro direktoriumi prof. Audrium Beinoriu.

Anot profesoriaus, moters padėtis Indijoje nuo seniausių laikų nebuvo paprasta - apipinta daugybės skirtingų įvaizdžių bei visuomenės primetamų normų. Iš vienos pusės Indijoje egzistuoja daugybė moteriškųjų kultų, kur moteris yra deifikuojama, siejama su skirtingais moteriškumo aspektais. Jai suteikiamas motinos - maitintojos, visa ką palaikančia gyvybine energija pulsuojančios būtybės įvaizdis. Tačiau tuo pat metu Indijoje yra paplitęs Ramos žmonos Sitos siūlomas socialinis elgesio modelis. Moteris - tai nesavarankiška, tik nuo vyro priklausoma, beatodairiškai nuolanki, ištikima ir dėl vyro viską padaryti galinti būtybė. Kristina, Orientalistikos centro lektorė, gyvenusi Indijoje apie 10 metų, prideda, kad „moteris kai kuriose indų šeimose taip pat yra ir seksualinius šeimos vyrų poreikius tenkinantis objektas. Prievarta Indijoje vyko visada, baisiausia, kad tai vyksta ir stabiliausioje visuomenės ląstelėješeimoje‘‘. Profesorius prideda, kad indės dėl prievartos atvejų dažniausiai niekur nesikreipdavo tiek dėl atsainaus pareigūnų požiūrio, tiek dėl galimybės užtraukti gėdą visai giminei, būti išvarytai iš namų. Tai visuomet buvo slepiama. Tačiau pastaruosius metus vykstantys įvykiaiprotestai bei demonstracijos šią seniai egzistuojančią opią problemą pradėjo kelti į viešumą. Moterys, kalbėdamos apie prievartą, pasidarė drąsesnės, tai taip pat parodė ir Indijos valdymo spragas. Viso pasaulio žiniasklaidos dėmesys verčia Indijos vyriausybę, apsaugos tarnybas atsigręžti į moteris bei imtis griežtesnių prevencinių priemonių.

Anot A. Beinoriaus, viena iš galimų prievartos priežasčių galėtų būti pakitusi socialinė stratifikacija (visuomenės susisluoksniavimas). Pastaraisiais dešimtmečiais Indijoje pradėjo sparčiai formuotis vidurinysis visuomenės sluoksnis, kuriam priklausančios, gerą išsilavinimą turinčios moterys skinasi kelią į karjerą ir jau dabar užima tam tikrą aukštesnę padėtį Indijos visuomenėje. Būtent ši situacija kelia nepasitenkinimą tarp neišsilavinusių vyrų, atkeliavusių į didesnius miestus iš įvairių provincijų, kurie gyvena visuomenėje nusistovėjusiais tradiciniais moters įvaizdžiais. Būtent ši socialinė kaita, kurioje moteris įgauna aukštesnę padėtį, sukelia trintį bei nepasitenkinimą iš vyrų pusės, kuris ir skatina agresiją, siekį atsikovoti vietą visuomenėje, dominuoti.

Bet tuo pačiu Kristina sako, kad jai visuomet atrodė, kad Indijoje yra be galo saugu. ,,Nors ten tave ir gali apvogti su plačiausia šypsena veide, tačiau agresijos niekada nejutau. Išlipus, pavyzdžiui, oro uoste Rusijoje, atrodo, kad tave tuoj suvalgys, Indijoje to nėra.‘‘ Už indo ištekėjusi ir jau daugiau kaip 10 metų šioje šalyje gyvenanti Eglė prideda -,,keliavimas ir gyvenimas Indijoje man yra lengvas ir sklandus, tačiau tam pasiekti būtina gerbti ir laikytis visuomenėje nusistovėjusių nerašytų taisyklių‘‘.

Visi mūsų pašnekovai akcentavo tai, kad vietinių taisyklių laikymasis yra pati svarbiausia po Indiją ar bet kokią kitą šalį keliaujančio žmogaus pareiga. Tokiu būdu išreiškiama pagarba vietinei kultūrai, galinti apsaugoti nuo daugybės nemalonumų bei agresyvių veiksmų.

Visų pirma derėtų atkreipti dėmesį į viešumoje vyraujančias aprangos normas. Nors indėms nuo galvos iki kojų apsijuosus sariu ir lieka atidengta nugara bei pilvas, tačiau, kaip pastebi Eglė, nešiojant kitus rūbus, o ypač vakarietėms, ši taisyklė tikrai negalioja. Kristina, dalydamasi savo patirtimi, mini tai, kad Indijoje jai visada norisi ne išsirengti dėl karščio, o apsirengti, kad aplinkiniai nenurenginėtų akimis. Baltosios moterys Indijoje, užsidėjusios trumpus šortukus ir apsivilkusios marškinėlius giliomis iškirptėmis bei trumpomis rankovėmis ne tik traukia vyrų dėmesį, bet ir gali susilaukti agresyvaus aplinkinių moterų dėmesio. Kaip teigia Mumbajuje kurį laiką gyvenusi Gintarė - „esu buvusi pastumta vienos vidutinio amžiaus moters, nes jos vyras užsižiūrėjo į mane. Atrodo, ne mano, o vyro kaltė, bet gal neverta tu vyrų provokuoti, o moterų pykdyti? Taip pat laikykitės paprastos taisyklėsatidengta gali būti daugiausiai viena kūno vieta. Jei dėvite kelnes ar sijoną iki kelių, o tai jau gana atvira, viršutinė kūno dalis turi būti visiškai uždara. Jei vilkite marškinėlius, atidengiančius pečius (jokiu būdu ne krutinępalaidinės su iškirpte viešumoje šiukštu nedėvėkite), tai kelnės ar sijonas turi buti viso ilgio.‘‘ Paplūdimiaitai vienintelė vieša erdvė kur į aprangą Indijoje žvelgiama atlaidžiau. Be to, kaip teigia Eglė ir Kristina, rekomenduojama (nors ir neprivaloma) aprangos dalis yra ilgas šalis, kuris praverčia tiek keliaujant po įvairias šventąsias vietas, tiek bendraujant ir saugojantis nuo kai kurių nepageidaujamų žvilgsnių, užsimetus jį ant pečių ir galvos.

A. Beinorius pastebi, kad indės dažniausiai nešioja į kasą supintus plaukus, čia palaidi plaukai simbolizuoja laisvumą, savarankiškumą. Būtent galingoji deivė Kali visuomet vaizduojama palaidais plaukais. Ilgas ir atviras žiūrėjimas į vyro akis indų visuomenėje yra suvokiamas kaip iššūkis, siekis išprovokuoti. Profesorius prideda, kad vakariečiai vyrai taip pat turėtų atsargiau ir atsakingiau bendrauti su vietinėmis merginomis, kadangi bet koks netekėjusios moters pokalbis su užsieniečiu pastarajai gali užtraukti nemalonumų šeimoje. Kristina pataria vengti privataus fizinio kontakto su kitu žmogumi. Pora, einanti viešumoje susikibusi už rankučių Indijoje taip pat nėra pageidaujamas dalykas, o apie bučinį iš viso nėra kalbos. ​

Taigi, moteris Indijos kultūroje gana prieštaringa - į save įtraukianti tiek gyvybine energija pulsuojančios, tiek beatodairišką nuolankumą vyrui reiškiančios nesavarankiškos būtybės vaizdinius. Tačiau baltosios moters įvaizdis čia visiškai kitoks, kuris, anot profesoriaus, patiria nemenką vakarietiškų filmų įtaką. ,,Indijoje pornografijauždrausta, tačiau ji yra visur. Apsilankius bet kuriame video nuomos punkte iš po prekystalio šių filmų galima gauti ganėtinai lengvai.‘‘ Būtent filmai formuoja vakarietės kaip seksualios, liberalios ir lengviau prieinamos moters įvaizdį, supriešinant ją su vietinėms moterims būdingu kuklumu ir nuolankumu.

Mūsų pašnekovai akcentavo tai, kad Indijos visuomenėje kitaip suprantama mums įprasta kūno kalba. Provokuoja ne tik apsirengimas. Mes pripratę kitaip, itin atvirai bendrautiglėbesčiuotis, bučiuotis, juokauti, šypsotis. Indijoje visi šie signalai sutinkami kaip vulgarumas, ir nedviprasmiškas flirtavimas.

Tiesa, smalsumu dvelkiančio dėmesiožvilgsnių, prisilietimų išvengti tikrai nepavyks. Indijoje baltieji dar ir dabar kelia didelį susidomėjimą, bet tai labai natūralu. Juk mums taip pat yra įdomūs kitataučiai žmonės, tik tiek, kad mes tą dėmesį rodome kiek uždariau, ne taip drąsiai. Eglė, dalindamasi sava patirtimi, teigia: ,,mano sūnaus plaukus mokykloje dažnai paliečia jo bendraamžiai ir net tėvai, nes jiems labai įdomūs šviesaus atspalvio plaukai. O vienas klasiokas, kai supyksta ant ko nors ar nuliūsta, atbėgęs sukiša abi rankutes į mano sūnaus plaukus ir taip nusiramina. Jo mama sako, kad mano sūnaus plaukai švelnesni negu indų ir tai turbūt jį veikia raminančiai.‘‘ Šypsodamasis A. Beinorius priduria: ,, kai turėjau ilgus šviesius plaukus, prie manęs irgi prieidavo gatvėje, imdavo čiupinėti.‘‘ Taigi Indijoje vyrauja kitoks tarpusavio komunikacijos bei distancijos suvokimas, jie atviriau reiškia susidomėjimą, o prie to tereikia priprasti. Visgi, visi mūsų pašnekovai patikino, kad elgiantis atsargiai, gerbiant vietos taisykles, viešnagė Indijoje bus nuostabi ir kerinti.

Gabija Vosyliūtė