Moderni statyba
Ko labiausiai nesitiki pamatysi Šiaurė Korėjoje, tai naujų, gana modernių statinių. Ir tik vadų portretai primena, kad esame vienoje uždariausių ir pavojingiausių valstybių. Žinoma, pagrindiniai Mokslo gatvės akcentai - atominės energijos simboliai, kuriais papuošti nauji namai Mokslininkų gatvėje - čia gyvena Šiaurės Korėjos atominio potencialo kūrėjai. Čia moderniausios parduotuvės, kuriose gausu prekių, ir į kurias įleidžiami turistai.
Parduotuvės
Į kai kurias parduotuves mūsų neįleido net pasidairyti, tačiau nuo vitrinų nevarė. Vienoje pagrindinių sostinės gatvių prekių gausa primena paskutiniuosius Tarybų Sąjungos metus. Panašiai atrodo ir pardavėjų apranga.
Motyvacija
Ryte važiuojant per Phenjaną nustebome pamatę šalia viešojo transporto stotelių šokančias grupeles jaunų merginų su vėliavomis. Gatve liejosi iš garsiakalbių sklindančios patriotinės dainos. Gidė mus paaiškino, kad jaunos merginos tokiais krepšinio varžybų mergaites primenančiais šokiais su vėliavomis "įkvepia liaudį geriau dirbti šalies labui".
O žiemos čia šaltos
Todėl vaikai vietoje vasaros, turi ilgas žiemos atostogas ir mokslo metai prasideda kovo 1 dieną. Šaltos žiemos reikalauja šildymo. Korėjoje pagrindinis naudojamas kuras - akmens anglis, todėl kai kurie sostinės rajonai skendi dūmų ir smalkių debesyje. Žmonės žiemai ruošia anglies blokelius.
Laisvalaikis
Laisvalaikį Šiaurės Korėjoje žmonės leidžia panašai, kaip ir kitose Azijos šalyse - mėgsta pabendrauti gatvėje su kaimynais, susirinkti paupyje piknikui. Barbekiu čia suprantamas labai savotiškai - moliuskai sustatomi ant akmeninės plokštės ir laistomi degančiu žibalu tol, kol iškepa. Vaizdelis nekoks, bet kas ragavo, sakė skanu. Čia, kaip ir Kinijoje, vietiniai renkasi parkuose. Smagu žiūrėti, kaip vyresnio amžiaus žmonės džiugiai juda šokio sūkuryje... nebent tie šokiai surengti tiesiai priešais 9 amžiaus budistinę šventyklą.
Šypsenos
Nepatikėsite, bet Šiaurės Korėjoje irgi gyvena žmonės... Jie netgi kuria šeimas ir tuokiasi... Tik vestuvės jų kiek kitokios nei mūsų - svarbiausia aplankyti visas svarbiausias vadų garbinimo vietas, padėti gėlių revoliucijos didvyrių kapinėse, o vakare, jeigu liks jėgų ir noro, galima pagaliau ir gražiame parke pasivaikščioti. Vestuvinės suknelės - išimtinai tradicinės korėjietiškos, o vyruko su tradiciniais korėjiečių rūbais Šiaurėje taip ir neišvydome. Beje, tas jaunavedžių pilnas parkas buvo bene vienintelė vieta Šiaurės Korėjoje kur matėme besišypsančius žmones.
Tikėjimas
Oficialiai teigiama, kad Šiaurės Korėjoje užtikrinama religijos laisvė, tačiau realybė yra kitokia. Čia yra griežtai draudžiamas bet koks religijos skleidimas ir misionierių veikla. Nors pats Didysis vadas Kim Il Songas kilęs iš protestantiškos šeimos, o jo pirmoji žmona, Mielojo vado Kim Čen Ilo motina mirusi 1949 metais, kilusi iš vienos seniausių krikščioniškų šeimų Korėjoje, apie tai Šiaurės Korėjoje nekalbama. Phenjane yra 4 krikščioniškos bažnyčios: 2 protestantiškos, viena ortodoksų ir viena katalikų, pastaroji, sakoma neturi kunigo. Vienoje tų protestantiškųjų lankėmės ir mes. Jos vadovas mums pasakojo, kad jo parapijoje yra apie 300 žmonių.
Senosios Korėjos religijos irgi išgyvena sunkius laikus. IX amžiuje įkurta budistinė Songbul šventykla teturi 3 vienuolius, kurie stengiasi išlaikyti šią šventyklą ir tebegieda joje Širdies sutrą - pagrindinį Korėjos budistų tekstą. Vienuolis mums sakė, kad apylinkių žmonės čia ateina pamedituoti, tačiau nelabai įsivaizduoju, kaip jiems tai sekasi, kadangi vos per keliasdešimt metrų, aikštelėje šiek tiek žemiau šventyklos plyšauja garsiakalbiai ir vietinės moteriškės susirenka pašokti.
Pagarba
Vadus Šiaurės Korėjoje myli, garbina ir atvykėliams priklauso elgtis atitinkamai. Fotografuoti skulptūras ir portretus galima tik taip, kad tilptų visa vadų figūra, negalima jų nukirpti, gidės kruopščiai stebi ar taisyklių laikomasi. Netinkamai apsirengus neįleidžia į "Saulių rūmus" - vadų mauzoliejų. Pačiame mauzoliejuje visi turi 7 kartus nusilenkti: po 3 kartus kiekvienam vadui ir kartą abiejų skulptūrai. Ir lankstosi visi.. sustoję eilėmis po keturis, pamėgink nenusilenkti - už nepagarbą vadams čia sodinama į kalėjimą. Tačiau įdomiausia buvo "Saulių rūmų" muziejaus ekspozicijoje, kurioje demonstruojami vadų gauti apdovanojimai rasti molinį medalį su užrašu "Šilalė" ir jame vaizduojamu Baublio muziejumi. Šį "apdovanojimą" kažkas vadams įteikė 1991 ar 1992 metais. Gaila, kad ten fotografuoti neleidžiama, tačiau mums įspūdį paliko.
Čolima greitis
Šiaurės Korėjoje vos atvykus turistams demonstruojama arklio skulptūra ir sakoma, kad tai Čolima - žirgas vienu šuoliu nuskriejantis dešimtis tūkstančių li. Tai Šiaurės Korėjos progreso simbolis - teigiama, kad tokiu pat greičiu statomi svarbiausi šios šalies statiniai. Pasakojama, kad Vakarų jūros užtvanka - grandiozinis projektas buvo pastatyta vos per 5-rius metus. Tokiu pat greičiu iškilo Phenjano moksleivių rūmai, Saulių rūmai, Karo muziejus, Mokslininkų gatvės pastatai ir kiti valstybinės svarbos pastatai. Prie kiekvieno jų pasakoma, kad kuris nors iš vadų lankėsi statybose ir "įkvėpė darbininkus viršyti planą ir vietoje išsprendė visas iškilusias problemas".
Statybas Šiaurės Korėjoje vykdo tik kariškiai, tačiau tos statybos, kurias matėme keliaudami vertė mus abejoti Čolima greičiais, nes tiek technologijos, tiek statybose naudojama technika atrodė kiek pasenusi. O Phenjano pasididžiavimu turėjęs tapti raketos formos viešbutis, nors išoriškai ir pabaigtas, tačiau viduje vis dar neįrengtas. Kai jį baigs įdomu bus paklausyti koks Čolima greitis bus priskirtas jam.
Viskas vaikams
Viskas, kas geriausia vaikams! Jiems skirti ir Phenjano moksleivių rūmai, į kuriuos pažiūrėti į laimingus Šiaurės Korėjos vaikus atveža visas čia atvykstančias turistų grupes. Ir vedžioja po būrelių užsiėmimų sales, kuriose išrinktieji vaikai (nes moksleivių rūmai vieninteliai šalyje, o paprastose mokyklose jokių užklasinių veiklų nėra, kaip mums pasakojo gidės) šoka, dainuoja, siuvinėja ir groja visokiais instrumentais. Mus pasitiko gidė - mergaitė, kuri deklamavo išmoktą tekstą apie tai, kaip vadai myli vaikus, o nuo įtampos jos galva trūkčiojo. Vėliau mes stebėjome įspūdingą vaikų pasirodymą - būtent jo nuotrupos vis prasiskverbia į youtube ir žavi pasaulį įspūdingais vaikų sugebėjimais.. Man, tiesą sakant, daugiau baisu, negu žavu... kai pagalvoji, kiek muštro tie vaikučiai patiria, kol pasiekia šitokių įspūdingų rezultatų...
Ekologiškiausi produktai pasaulyje
Šiurės Korėjoje keliavome derliaus nuėmimo laikotarpiu, kiek akys užmato driekėsi gubomis sustatyti ryžių pundai, laukuose matėme žmones, renkančius derliaus likučius, o ant stogų džiūvo aštriųjų pipirų ir kukurūzų derlius. Laukuose nepastebėjome jokios žemės ūkio technikos, išskyrus derliaus suvežimui skirtus sunkvežimius ir vieną kitą traktorių. Čia vis dar gali pamatyti daugeliui tik iš klasikinės lietuvių literatūros kūrinių ir senelių prisiminimų pažįstamus žąsis ganančius žmonės. Matydami skurdokus kukurūzų laukus supratome, kad čia nei GMO kukurūzų, nei Roundup'o niekas tikrai nenaudoja, todėl valgo visokiais "-cidais" nesugadintą maistą. Technikos trūkumą kompensuoja du kartus per metus - pavasarį ir rudenį - visus šalies žmones, išskyrus studentus, išsiųsdami dirbti į laukus. O kas belieka, kai reikia išmaitint daugiau nei 20 milijonų turinčią tautą.
Metro
Kai paklausėme ar Šiaurės Korėjoje yra privačių automobilių, gidė mums maloniai paaiškino, kad tokių žmonėms nereikia, kadangi jie turi puikiai išvystytą ir pigų viešąjį transportą. Phenjane važinėja autobusai, tramvajai ir yra netgi dvi metro linijos. Metro čia sukurtas kaip slėptuvė karo atveju. Kiekviena stotis yra šiek tiek žemiau nei visa linija. Tačiau mums parodė tik vieną metro gabaliuką, o autobusus ir tramvajus "šaudėme" pro langus. Tačiau daugiausiai Šiaurės Korėjoje dviračių...
