Kita Vietnamo pusė: Kas slypi už populiarių nuotraukų

Vietnamas – daugiau nei ryžių laukai, motorolerių spūstys ar neįprasti patiekalai. Taip teigia Andrius Maslauskas, kelionių vadovas, dešimt kartų lankęsis šioje Pietryčių Azijos šalyje. Jo akimis, tikrasis Vietnamo žavesys slypi ne socialinių tinklų kanaluose, o realybėje, kurią jis mielai atskleidžia.

Žmonės – tikroji Vietnamo magija

„Šventai tikiu, jog vietas ypatingas daro jose gyvenantys žmonės. Kokią atmosferą jie sugeba sukurti, tokį įspūdį su savimi ir išsineši", – dalinasi Andrius. Nors dažnas keliautojas renkasi Vietnamą norėdamas pasivaikščioti po ryžių terasas ar praplaukti žymiąja Halongo įlanka, tikrasis Vietnamo žavesys ir grožis slypi žmonėse.

Vietiniai išsiskiria ypatingu bendruomeniškumu ir nuoširdumu. Stebėtina, kad net skaudžių istorinių įvykių ir ilgų karo metų paveikti, jie neišsaugojo nuoskaudų. Jie moka paleisti praeitį ir gyventi dabartyje. „Jie spinduliuoja ta vidine ramybe, kurios mums, lietuviams, dar reikėtų pasimokyti," – pastebi Andrius.

Tačiau artimas ryšys su vietiniais neužsimezga akimirksniu. Vietnamiečiai, nors malonūs ir draugiški, svetimšalius į savo namus kviečia atsargiai. Andrius prisimena, kad tik po penktos kelionės buvo pakviestas vakarienės į vietinio gido namus.

Priešingai nei kaimyniniame Tailande, vietnamiečiai elgiasi santūriai. Jie nėra įkyrūs, nesistengia bet kokia kaina ką nors parduoti turistams. Net geriausi restoranai neišsiskiria įmantriomis reklamomis ar aktyviu vilijimu užeiti. Kartais net nesuprasi, kad praėjai pro istorinę vietą, kurioje lankėsi tokie žymūs asmenys kaip buvęs JAV prezidentas Barakas Obama.

Šeimos jaukumas svečioje šalyje

Andriui didžiausią namų jausmą sukelia sugrįžimas į Hojaną, ypač į jo užmiestį. Šalia prabangaus viešbučio įsikūręs nedidelis šeimos restoranas „Mi Casa" tapo ypatinga vieta ne tik Andriui, bet ir jo vedamiems keliautojams.

Tame pačiame pastate vietnamiečių šeima ne tik valdo restoraną, bet ir teikia įvairias paslaugas: čia veikia mini parduotuvėlė, teikiamos pavėžėjimo ir skalbimo paslaugos bei parduodamos ekskursijos. Restorano erdvėje atsiskleidžia tikrasis vietnamiečių gyvenimas: vyresnioji motina aptarnauja klientus parduotuvėlėje, po to skuba padėti dukroms restorane. Jauna mama spėja ir maistą paduoti, ir sūnui su namų darbais padėti. Vakarais lankytojai mato, kaip tėvas rūpinasi vaikais – maudydamas ir džiovindamas jiems plaukus.

„Net ir mano keliautojai sako – viešbutis gal ir penkių žvaigždučių, bet valgyti vis tiek norisi šiame šeimos restorane – ten šiluma ir tikrasis vietinis skonis," – dalinasi Andrius. Jis priduria, kad kelionės pabaigoje visi keliautojai visada apdovanojami mažomis dovanėlėmis – tai šeimos būdas išreikšti dėkingumą už apsilankymus.

Vamzdiniai namai – Vietnamo architektūros išskirtinumas

Keliaudami po Vietnamo miestus – Hojaną, Hanojų ir Hošiminą – pastebėsite ypatingą architektūrinį stilių: siaurus, aukštus pastatus, vadinamus „vamzdiniais namais" (vietnamietiškai nhà ống). Šie namai išsiskiria labai siauru fasadu (kartais vos 2 metrų pločio), bet ilgu, giliu išplanavimu, siekiančiu net iki 100 metrų gylio.

Tokia architektūra susiformavo dėl istorinių aplinkybių – feodalinėje Vietnamo valstybėje žemės mokestis buvo skaičiuojamas pagal namo fasado plotį, atsuktą į gatvę. Siekdami sumažinti mokesčius, bet išlaikyti prieigą prie gatvės, vietiniai statė namus su siaurais fasadais ir giliu išplanavimu.

Prieiga prie gatvės buvo ir yra vertinga dėl verslo galimybių. Pirmame aukšte vietnamiečiai įrengia restoranus, parduotuves ar dirbtuves, o viršutiniuose aukštuose gyvena šeima – dažnai kelios kartos. Siauri, daugiaaukščiai namai leidžia kiekvienai kartai turėti savo erdvę, išlaikant privatumą ir kartu puoselėjant šeimos vienybę.

Dvasinis pasaulis: ryšys su protėviais

Bendruomeniškumas Vietname neatsiejamas nuo stipraus tikėjimo. Ypač svarbus protėvių kultas – religija, kurios esmė yra pagarba ir dėkingumas giminės praeičiai. „Vietnamiečiai gali tiksliai įvardinti penkias savo giminės kartas – kiek iš mūsų vakariečių galėtų tuo pasigirti?" – retoriškai klausia Andrius.

Namuose ir verslo patalpose įrengti specialūs altorėliai, skirti protėviams. Juose deginami smilkalai, aukojamas maistas ar netikri pinigai, kad anapus protėviams nieko netrūktų. Kartais prie altoriaus statomi net brangūs viskio butelius. „Keliautojai man sako: na nieko sau – toks garbinimo būdas! O aš stengiuosi apginti – o kodėl gi ne? Jeigu gali, jie atiduoda ką turi geriausia – net jei tai ir brangus viskio butelis," – pasakoja Andrius.

Ypatingos yra kiekvieno mėnesio 1-oji ir 15-oji mėnulio kalendoriaus dienos (jaunatis ir pilnatis). Šiomis dienomis vietnamiečiai ne tik aukoja dovanas protėviams, bet ir meldžiasi už šeimos gerovę, prašo dvasinės apsaugos. Daugelis šias dienas laiko dvasinio apsivalymo proga – valgo tik vegetarišką maistą, vengia neigiamų emocijų, pykčio, godumo, kai kurie net susilaiko nuo alkoholio ir sekso.

Gamtos grožis: trys išskirtinės vietos

Andriaus atmintyje išliko trys ypatingos Vietnamo vietos. Viena įspūdingiausių – Fansipan kalnas, vadinamas Indokinijos stogu (3143 m aukščio). Nors kalnas kyla virš debesų, jis pasiekiamas beveik kiekvienam keliautojui. Tiesa, šis objektas ne visada įtraukiamas į kelionių programas, nes reikia sekti oro sąlygas valandų tikslumu. Nuo kalno papėdės 6 kilometrus galima įveikti moderniu keltuvu.

Ypatingą vietą Andriaus širdyje užima Sapos regiono ryžių terasos, kurios gražiausios rugpjūtį ir rugsėjį – prieš derliaus nuėmimą. Jų netaisyklingos formos, besileidžiančios kalnų šlaitais, sukuria žalių laiptų įspūdį. Šios terasos keičia spalvą pagal sezoną: pavasarį spindi lyg vandens veidrodžiai, vasarą žaliuoja, o rudenį nusidažo auksu.

Halongo įlanka, nors plačiai žinoma, Andriui kaskart atsiskleidžia naujai. „Kartais įlanka pasitinka mane paskendusi rūke, kartais saulės nutvieksta. O plaukiant įlanka saulėlydžio metu atrodo, jog saulė tiesiog ridenasi per tuos kalkakmenio kalnus… kiekviena kelionė čia lyg pirmas kartas," – pasakoja jis.

Paprastumo vertė

Vietnamas – tai ne tik egzotiška atostogų kryptis vienkartiniam apsilankymui. Tai vieta, kurioje atsiskleidžia gyvenimo paprastumo grožis, vietinių žmonių šiluma ir ypatingas ryšys su praeitimi. Šalis moko džiaugtis tuo, kas prieš akis, vertinti ryšį su šeima ir bendruomene.