Kodėl verta keliauti į Keniją?

Kenija – šalis, kurią Ernest Hemingway, Karen Blixen, Joy Adamson ir kiti rašytojai aprašė su meile ir ilgesiu. Daugeliui žmonių Kenija yra tiesiog kitaip tariamas žodis „safaris". Tačiau Kenija – kur kas daugiau nei didysis penketas. Čia pirmąsias žirafas galite pamatyti ramiai besiganančias savanoje šalia Nairobio tarptautinio oro uosto.

Kelionės po Keniją kupinos netikėtų situacijų – kartais keliautojai grįžta ne tik su suvenyrais, bet ir su ožka, nupirkta turguje. Tokios istorijos puikiai iliustruoja, kaip santykiai su gamta ir žmonėmis čia kuriami natūraliai, o egzotika tampa kasdienybe.

Kenija – šalis be stereotipų

Daugelis atvykėlių tikisi tvankaus +40 °C karščio ir chaoso, tačiau Kenijoje ryte gali prireikti šiltesnės striukės, o dieną lepina malonūs +28 °C. Klimatas čia panašus į lietuvišką vasarą – tik saulė ryškesnė, o dangus atviresnis.

Stebina ir tai, kad ši buvusi britų kolonija (kurioje iš esmės nėra vidutinės klasės, o tik vargšai ir turtuoliai) gyvena iš turizmo ir žemės ūkio. Nors vietos gyventojai verčiasi sunkiai, atvykėlis už viską mokės brangiai. Juk tai Kenija – jei esi čia, vadinasi, gali susimokėti pagal aukščiausius tarifus. Tokia yra generalinė turizmo plėtros linija, prie kurios mielai prisideda turtingi vakariečiai.

Visų pirma – nostalgiją šiems kraštams jaučiantys britai. Karalienė Elizabeth II kaip tik keliavo po Keniją tuo metu, kai mirė jos tėvas ir jai atiteko karūna. Nuo britų pagal skaičių nedaug atsilieka vokiečiai ir italai.

Žirafų sodyba – elegantiškų ilgakaklių karalystė

Šių elegantiškų ilgakaklių Kenijoje tiek daug, kad išradingi verslininkai prieš keletą metų netoli sostinės įkūrė Žirafų sodybą. Tai prabangus kolonijinio stiliaus viešbutis, kurio apylinkėse ganosi dešimtys šių didelių žinduolių. Žirafos dažnai užsuka į kiemą ir tiesia kaklus pro langą, kad gautų įprastų skanumynų.

Apsigyventi ten, kaip ir užsisakyti safarius Kenijoje – nepigus malonumas, tačiau patirtis išties unikali.

Nacionaliniai parkai – kiekvienas su savu veidu

Amboselis – sūrios dulkės ir Kilimandžaro fonas

Masajų kalba „amboseli" reiškia sūrios dulkės, ir tai labai daug pasako apie šią vietą. Daug, bet ne viską, nes šiuose kadaise išgaravusio ežero vietoje užaugusiuose atvašynuose ir savanoje dėl palankių sąlygų veisiasi daugybė žvėrių – nuo pačių didžiausių iki mažiausių.

Amboselio vaizdai su drambliais Kilimandžaro fone sunku pamiršti – tai peizažas, kuris įsigraužia į atmintį.

Masai Mara – begalinės savanos ir migracija

Masai Mara nacionaliniame parke gyvena šios galingos genties atstovai, nepakenčiantys minties, kad į šias žemes gali pretenduoti kitų genčių atstovai. Čia yra jų kaimai, kuriuose raudonai apsirengę aukštaūgiai kariai sušoks vieną kitą tradicinį šokį ir nusifotografuos atminčiai.

Ne, tai ne afrikietiškos Rumšiškės. Jie iš tiesų čia gyvena, augina gyvulius, medžioja ir labai rimtai vertina savo tradicijas. Čia vis dar formaliai reguliuojami gyvenimo ciklai, o berniuko tapimas vyru – vienas svarbiausių. Būsimieji medžiotojai apipjaustomi sulaukę 16-18 metų.

Dar visai neseniai tapimo ritualo dalimi buvo iššūkis nužudyti liūtą, tačiau žvėrių žudymą gentys pakeitė bėgimu ir kitomis fizinės ištvermės varžybomis. Didžiosios katės šioje šalyje buvo naikinamos ilgai ir nuosekliai, tad nenuostabu, kad šalis, kadaise galėjusi pasigirti ketvirčiu milijonų liūtų, neseniai susigriebė, kad jų teturi vos 35 tūkst.

Nakuru ežeras ir Tsavo parkai

Nakuru ežeras garsėja rožiniais flamingų debesimis ir didžiosiomis raganosių šeimomis. Tsavo parkuose dominuoja raudoni dramblių siluetai, mistiška savana ir laukinės erdvės be ribų.

Laukiniai gyvūnai – ne tik pro džipo langą

Kenijoje laukinė gamta atsiveria visur. Kartais zebrai, žirafos ar net begemotai vaikštinėja viešbučio teritorijoje, o gyvūnus gali pamatyti taip arti, kad atrodo, jog dar vienas žingsnis – ir paliestum.

Yra vietų, kur safaris vyksta pėsčiomis – tarp antilopių, zebrų ar žirafų. Pavyzdžiui, Naivašos ežero Crescent saloje pėsčiomis galima vaikščioti tarp gyvūnų, o pačiame ežere – plaukioti valtimi stebint hipopotamus ir paukščius. Tai visai kitokia safari patirtis – jauki ir artima.

Masajų gentis – žmonės, kurie moko džiaugtis gyvenimu

Kelionės po Keniją neatsiejamos nuo vietinių bendruomenių. Masajai – viena charizmatiškiausių genčių. Jų šypsenos, bendruomeniškumas, gebėjimas džiaugtis paprastu gyvenimu palieka ypatingą įspūdį.

Masajai mokosi iš gamtos ir gyvena harmonijoje su ja. Jie žino, kaip mėgautis gyvenimu ne skubant, o būnant čia ir dabar. Tokia energija greitai persiduoda ir keliautojams.

Kelionė, kuri grąžina vėl ir vėl

Kenija – viena tų šalių, kuri įsikibs į atmintį mažais įspūdžių nagiukais ir nebepaleis, vis primindama apie tas puikias akimirkas laukinės gamtos glėbyje ir kviesdama sugrįžti. Tam kvietimui labai lengva pasiduoti ir susigundyti antra, trečia kelione į šią šalį, kuriai pažinti dideli vyrai ir moterys skyrė ištisus gyvenimus.

Kodėl būtent Kenija? Galbūt todėl, kad kadaise iš Afrikos išėję mūsų protėviai išsinešė jos dalelę, kurią gimdami su krauju gauname ir mes.

Grįžus namo supranti, kad širdyje parsivežei ne tik nuotraukas, bet ir dykumos tylą, žvaigždėtus vakarus, įspūdingas savanas ir tą ypatingą jausmą, kai gyvybė čia pulsuoja visur.

Ir, žinoma, kartais… net ožką.