Per daug parduota bilietų lėktuve: mitai, algoritmai ir reali rizika keleiviui

Straipsnio autorė: Gabrielė Štaraitė.

„Turiu bilietą. Įsiregistravau į skrydį. Skrendu.“ Ne visada.

„Overbookingas" arba daugiau bilietų, nei yra vietų – tai ne klaida sistemoje ir ne bloga organizacija. Tai sąmoninga, pasaulinė praktika, paremta statistika ir pajamų valdymo modeliais. Kaip tai veikia ir ką realiai gali padaryti keleivis.

Kiek vietų realiai parduodama?

Aviakompanijos tikslių skaičių neviešina, tačiau pagal industrijos analitikų vertinimus dažniausiai parduodama nuo 2 iki 10 proc. daugiau nei yra vietų konkrečiame reise, priklausomai nuo maršruto ir istorinio neatvykimo (no-show) procento. Į verslo keliautojus orientuotose kryptyse neatvykimas gali siekti ir 5–15 proc. Algoritmai tai įvertina ir parduodama daugiau bilietų nei yra fizinių vietų, nes dalis keleivių paprasčiausiai nepasirodo. Tarptautinė oro transporto asociacija (IATA) nurodo, kad toks modelis leidžia didinti užimtumą ir efektyvumą. Paprastai tariant – tuščia vieta lėktuve yra prarastos pajamos. Tad visiems tiems, kurie piktinasi tokia praktika reikia žinoti, kad be „overbookingo", bilietų kainos būtų aukštesnės.

Kiek keleivių realiai neįleidžiama?

Statistiškai – labai mažai. Pagal 2023 m. duomenis JAV priverstinis neįlaipinimas („involuntary denied boarding“) sudarė apie 0,3–0,5 atvejo 10 000 keleivių. Tai mažiau nei 0,01 % visų keleivių. Dauguma atvejų išsprendžiami savanoriškai – pasiūlant kompensaciją tiems, kurie sutinka skristi vėliau.

Įdomu: po garsiojo United Airlines 2017 m. incidento (keleivio išvedimo, o tiksliau ištempimo už rankų ir kojų iš lėktuvo) JAV vežėjai ženkliai sumažino priverstinio atsisakymo atvejus ir padidino siūlomas kompensacijas.

Europos Sąjungoje galioja reglamentas, numatantis 250–600 EUR kompensacijas ir alternatyvų pervežimą. Oficialios centralizuotos statistikos ES mastu mažai, bet Europos Komisijos vertinimu, „denied boarding" atvejai atsitinka mažiau nei 0,1 proc. visų skrydžių.

Statistika gal ir guodžia, bet ką daryti, kad netaptum tuo atpirkimo ožiu?

Ar ankstyva registracija į skrydį apsaugo?

Vienas populiariausių mitų – „jei pasidarysiu check-iną kuo anksčiau, būsiu saugus“. Deja, tai tik vienas iš veiksnių. Kai skrydis perpildytas, aviakompanija pirmiausiai ieško savanorių, o jei jų nepakanka – taiko prioritetų sistemą. Kai kur taikomas principas „lpaskutinis įsiregistravęs, pirmas išmestas“, tačiau tai nėra universalus standartas.

Kaip sprendžiama, kas nepateks į lėktuvą?

Didžiosios aviakompanijos naudoja sudėtingus pajamų valdymo algoritmus. Tačiau galutinis sprendimas remiasi prioritetų matrica. Dažniausi kriterijai:

• Bilieto tipas ir kaina. Aukštesnės klasės ir brangesni bilietai turi aukštesnį prioritetą nei pigiausi ekonominės klasės tarifai.
• Lojalumo statusas. Gold ar Platinum lygio keleiviai beveik visada turi pirmenybę. Bet jei ir skraidote ne itin dažnai, vis tiek verta turėti lojalumo kortelę, kad ir su nedaug mylių joje, nes vis tiek būsite šiek tiek „vertingesnis" nei tas, kuris jos neturi.
• Jungiamieji skrydžiai. Keleivis su tolimu jungimu dažnai svarbesnis nei tas, kuris skrenda tik vieną segmentą.
• Registracija į skrydį ir atvykimo prie vartų laikas. Vėluojantys prie išvykimo vartų patirs didesnę riziką.

Grupinės rezervacijos. Sistema gali tiek skaldyti grupę, tiek vengti jos skaldymo – priklauso nuo situacijos ir vežėjo politikos.

Ką realiai gali padaryti keleivis?

Nėra 100 proc. garantijos, bet riziką galima sumažinti:

• Daryti registraciją į skrydį (check-in) kuo anksčiau.
• Turėti priskirtą vietą.
• Atvykti prie vartų anksčiau/laiku.
• Registruotis į lojalumo programą.

Tačiau svarbu suprasti, kad registraciją į skrydį nepakeis bilieto klasės prioriteto ir nepadarys ekonominės klasės keleivio aukštesniu už verslo klasės ar aukšto statuso klientą.

„Overbookingas" pats savaime nėra problema. Problema yra kaip suvaldoma situacija, kai jis „suveikia“. Bet prieš piktinantis avialinijų įžūlumu, prisiminkite, kad tai leidžia sistemai veikti efektyviau ir palaikyti kainas konkurencingas. Tačiau tai taip pat reiškia, kad kiekvienas bilietas yra statistinio modelio dalis ir šioks toks nelaimingos loteris bilietas.