Bene smarkiausiai Velykos švenčiamos lotynų šalyse. Tiesa, ne tiek pačios Velykos, kiek Didžioji savaitė prieš Velykaslotynuose vadinama „Semana santa“ (isp. „šventoji savaitė“). Beveik kasdien organizuojamos procesijos įvairiausiems šventiesiems, daromi gėlių kilimai, kurie čia pat sumindomi procesijoje einančių žmonių, vaidinami mini spektakliai. Šeimos su vaikais traukia į miestus, kuriuose priešvelykinė savaitė švenčiama smarkiausiai arba į kurortinius miestelius, įsikūrusius prie jūros. Visą savaitę švenčiama, linksminamasi, dažnai neapsieinama ir be alkoholio ar šokių iki paryčių. Lotynai tiki, kad priešvelykinės savaitės metu, yra atleidžiamos ir visos nuodėmės (nes Dievas jų nemato), tad procesijų pamaldumą vakarais paprastai lydi ir „nuodėmingos linksmybės“. Na, o patį Velykų sekmadienį jau ramuKristus prisikėlė ir nuo šiol vėl reikia elgtis „rimtai“.
Man teko matyti priešvelykinį šventimą ne vienoje lotyniškoje šalyje. Gvatemaloje, Antigvos miestelyje stebėjau, kaip meistraujami gėlių kilimai, Nikaragvoje, Leono mieste šiuos kilimus jau gamino, barstydami ornamentus spalvotais dažų milteliais. Teko stebėti procesijas, kuriose nešama Jėzaus skulptūra, padabinta vynuogėmis ir kukurūzais, ar juodoji Marija, apkaišyta bananais. Tačiau įspūdingiausia procesija man buvo ta, kurioje netyčia sudalyvavau pati.
Būdama Ajakučo mieste (Peru) priešvelykinės savaitės metu, paklausiauviešbučio registratūros darbuotojos, kur tądien bus organizuojama procesija. Man buvo pasiūlyta nueiti iki procesijos kartu. Pasirodo, viešbučio darbuotoja Džina buvo uoli katalikė. Net nepastebėjau, kaip rankose atsidūrė žvakutė perjuosta kaspinu, ir abi su Džina atsiradome procesijos priekyje, iš karto už Jėzaus skulptūros. Procesija judėjo lėtai, sustodavome kiekvienoje sankryžoje ar po kokių svarbesnių pastatų langais. Gyventojai mėtė mums ant galvų rožių žiedlapius, mirkytus odekolone, o turistai žiūrėjo į mus nuo šaligatvių ir fotografavobuvo keista, nes aš pati planavau būti jų vietoje, o tapau jų fotografijų objektu.
Velykinės procesijos yra svarbiausias veiksmas lotyniškose šalyse Didžiosios savaitės metu (kai kurios procesijose nešamos skulptūrinės kompozicijos tokios sunkios, kad jas turi nešti šimtai žmonių), tačiau ne vienintelis. Kartais gatvėse vaidinami ir spektakliai, vaizduojantys įvairias Kristaus nukryžiavimo scenas. Man teko stebėti tokį spektaklį mažame Nikaragvos miestelyje. Į gatvę išbėgo šimtai jaunuolių, pasipuošusių senoviniais, Jėzaus laikų, drabužiais. Jie vijosi romėnų kariais persirengusius „kolegas“ ir žaislinėmis lazdomis stengėsi juos „primušti“. Ši tradicija vadinama „La Judea“ (isp. „žydų eitynės“), o ja bandoma pavaizduoti, kad Kristaus nukryžiavimo laikais vietiniai gyventojai galėjo pasipriešinti romėnų organizuotam Kristaus nukryžiavimui, tačiau to nepadarė.
Vis dėlto daugiausiai žiūrovų sulaukia „semana santa“ metu klojami spalvingi kilimai miestų gatvėse. Ar jie būtų gaminami iš gėlių žiedlapių, ar iš spalvotų miltelių, jie tiesiog įspūdingi. Kiekvieno universiteto, ministerijos ar šiaip stipresnės įmonės garbės reikalas gauti „plotą“ vienoje iš pagrindinių miesto gatvių, kadangi tame paskirtame plotelyje ji turės garbę įkūnyti savo idėjas spalvingu paveikslu. Nuo pat ryto į paskirtą gatvę susirenka kilimų kūrėjai iš atrinktų institucijų (studentai, ministerijų klerkai ir t.t.) ir kruopščiai barsto kilimus pagal konkrečios institucijos sukurtą ir patvirtintą trafaretą. Kai po kelių valandų kilimai būna baigti, visa gatvė pasipuošia Jėzaus bei Marijos atvaizdais, paskutinės vakarienės, nukryžiavimo arprisikėlimo scenomis, o kartais tiesiog gamtos vaizdaispapūgomis, drugeliais ar kalnų vaizdais. Kai kuriuose kilimuose, po nukryžiuoto Kristaus atvaizdu puikuojasi ir paveikslą sukūrusios institucijos pavaidinimaspavyzdžiui, „Švietimo ministerija“ ar koks „Elektros ūkis“.
Paprastai valandą ar dvi gyventojai ir turistai gali pasigrožėti įvairiaspalviais kilimais, o vakare jais praeina procesijos ir sutrypia šį grožį. Gatvė vėl tampa paruošta naujiems kilimams, kurie bus čia sukurti rytoj.
Jei planuojate kelionę į bet kurią lotynišką šalį priešvelykinės savaitės metu, būtinai pasidomėkite, kokie renginiai ir kuriuose miestuose yra numatyti. Jūsų kelionė bus papildyta itin įdomiomis šventinėmis patirtimis. Galbūt net ir procesijoje pavyks sudalyvauti. Tačiau taip pat pasistenkite ganėtinai anksti užsisakyti viešbučius ir kitas turistines paslaugas, kadangi vietiniai gyventojai taip pat gausiai keliauja šiuo sezonu, ir viskas ne tik brangiau kainuoja, bet ir yra užsakoma iš anksto.
