Ne, ne tą, apie kurį pagalvojotepalikime tai kitam kartui (juk greičiausiai pagalvojote apie kepsnius?). Ir ne tą, apie kurį pagalvojama antroje vietoje (tai juk būtų argentinietiškas vynas?). Greičiausiai dauguma bent jau iš trečio karto atspėjote mano mįslętrečiu numeriu Argentinos skonį simbolizuoja toks kartokas žolelių gėrimas, geriamas iš medinio puodelio (arba moliūginio, arba net pagaminto iš rago!), o gėrimas iš šio puodelio siurbčiojamas šiaudeliu. Taip, tai matė! Ji vis labiau populiarėja Lietuvoje ir aš vis dažniau sulaukiu klausimo kaip teisingai ją gerti.
Žmones domina ne tik šio gėrimo ypatingas poveikis (matė ir energizuoja, ir skatina virškinimą, ir stiprina imunitetą), bet ir šio gėrimo kultūraArgentinoje nėra tipiškesnio vaizdo, kaip matyti, kaip argentiniečiai (šeimos ar draugų kompanijos) savaitgaliais nusėda visas pieveles ir jaukiai šnekučiuojasi, leisdami per rankas šį beveik mistišką gėrimą. Daugeliui užsieniečių tai atrodo mįslingas ir kartu labai „socialus“ ritualas.
Matę išrado... kanibalai
Bet pirmiausia ne apie gėrimo ritualą ir ne apie patarimus, kaip teisingai gerti matę (apie tai sužinosite teksto pabaigoje ir rasite nesudėtingą receptą). Pirmiausia papasakosiu apie matės kilmę, nes ji gana įdomi.
Mažai kam Lietuvoje ką nors sako tokia indėnų gentis, vadinama gvarani (isp. guarani). Ir dar mažiau žmonių žino, kad ši gentis pasauliui padovanojo hamaką, matę ir tokius žodžius kaip jaguaras, tukanas bei kt. Taigi, kaip supratote, šie indėnai ir padovanojo pasauliui matę. Jie gyveno (ir tebegyvena) teritorijose, kurios šiuo metu priklauso Paragvajui ir kaimyninių šalių regionuose, besiribojančiuose su Paragvajumi (tam tikri regionai Argentinoje, Urugvajuje ir Brazilijoje).
Gvarani indėnai gyveno džiunglėse, nedėvėjo drabužių, valgydavo nukariautų priešų mėsą (o iš kaukolių pasigamindavo indus), praktikavo poligamiją bei incestą, vartojo haliucinogeninius gėrimus (tik kilniems tikslamskad būtų galima pabendrauti su dievais) ir tarpuose tarp darbų gerdavo žolelių gėrimą, kuris šiuo metu ir vadinamas mate.
Gvarani indėnai patys matės neauginorasdavo matės medžius džiunglėse, skindavo lapus, juos džiovindavo. O po to, pribėrę žolių į puodelį (pagamintą iš išskaptuoto moliūgo) ir užpylę žoleles šaltu vandeniu, gerdavo šią sunką per šiaudelį, pagamintą iš tuščiavidurio augalo stiebo. Vadino šį gėrimą terere (taip iki šiol vadinama šalta matė tiek Paragvajuje, tiek Argentinoje).
Matės sėkmės valanda. Išpopuliarino kunigai...
Matę patobulinot.y., išrado, kad ją galima gerti užpylus pakaitintu vandeniukunigai... Jie ir išpopuliarino matęiš pradžių Argentinos teritorijoje, o vėliau ji jau prasiskynė kelią į sėkmę pati...
Kaip atsitiko, kad kunigai paragavo kanibalų vartojamo gėrimo ir dar jį išpopuliarino? Čia dar šiek tiek istorijos...
Ispanams atvykus į dabartinės Argentinos ir aplinkines teritorijas, juos, be abejo, nustebino gvarani gentis, o poligaminiai santykiai bei kanibalizmas, be abejo, buvo kuo puikiausias pretekstas nešti krikščionybės šviesą į šią laukinę gentį bei bandyti juos atversti į vienintelį teisingą tikėjimą (kabučių kiekis šiame sakinyje, kaip supratote, išreiškia nedidelę dozę mano ironijosmat ispanams, be abejo, rūpėjo ne tiek atversti sielas, kiek užkariauti jų valdomas teritorijas ir ypač turtus).
Tačiau įprastais metodais (tie metodai buvo kardas bei bausmės) ispanams nepavyko palenkti gvarani indėnųšie pasitaikė karingi ir pernelyg prieraišūs savo dievams.
Tuomet į sceną išstojo jėzuitų kunigai. Jiems buvo pavesta susidraugauti su indėnais ir suburti juos į taip vadinamas misijasmiestelius, kur jie gyventų krūvoje, mokytųsi krikščionybės ir padoraus gyvenimo (šių miesteliųmisijųgriuvėsių iki šiol gausu Argentinoje ir Paragvajuje).
Ilgai nepasakosiu, kaip jėzuitų kunigai pasiekė savo tikslų. Pasakysiu tik tiek, kad indėnams jie buvo švelnesni ir atrodė mažesnis blogis, nei tuo metu aplinkinėse teritorijose siautėję ispanų kariai bei portugalų vergvaldžiai. Tad misija, pavadinimu misijos, pavyko.
Gvarani indėnams įsikūrus jėzuitų valdomose misijose, susidūrė dvi kultūros, ir kunigai ne tik mokė aveles, bet ir mokėsi iš jų. Čia ir sužinojo apie indėnų geriamą matę.
Iš pradžių kunigams šis gėrimas atrodė įtartinas, todėl buvo apšauktas velnio gėrimu. Tačiau vėliau kunigai pastebėjo, kad gerdami matę gvarani indėnai dirba aktyviau ir yra linksmesni. Vienas iš kunigų (Nicolas de Techo) išdrįso paragauti matės, ir tuomet viskas pasikeitė.
Apie matę šis kunigas parašė: Šis gėrimas tiek padeda užmigti, tiek ir neužmigtijeigu reikės, matė padės jums susikaupti ir pašalins nuovargį bei neleis užmigti, lygiai taip pat, jeigu jums reikės miego, matė jus nuramins. Panašiai ir su alkiumatė tiek numalšina alkį, tiek sužadina apetitą, priklausomai nuo to, ko jums reikia. Matė stimuliuoja virškinimą, atstato jėgas, sukelia teigiamas emocijas ir gydo ligas. Po tokių kunigo žodžių ir prasidėjo auksinė matės era. Šis augalas pradėtas auginti gvarani misijose, o kunigai pradėjo matės žolelėmis prekiauti Buenos Airėse bei kituose Argentinos miestuose. Matė paliko džiungles ir iškeliavo į pasaulį...
Ir, kaip parašė tas pats kunigas, pralaužęs matei kelius į viešumą, tie žmonės, kurie pripranta gerti matę, jau neįsivaizduoja savo gyvenimo be jos (Argentinoje šiais laikais galima pamatyti viešumoje besimėgaujančius mate visuspradedant Maradona, ir baigiant popiežiumi ar prezidente).
Matės gėrimo ritualai. Daug taisyklių
Pritarsiu kunigui Nicolas de Techopripratus gerti matę, jau sunku įsivaizduoti, kaip galima jos negerti... Pirmą kartą paragavau šio gėrimo keliaudama po Argentiną. Pabandžiau, ir pamilau matę praktiškai nuo pirmo gurkšnio. Ne tik dėl šio gėrimo energizuojančio poveikio, bet ir dėl to, kad matė iš tiesų atriša liežuvius ir suveda žmones. Kai dalinuosi mate su draugais ar kelyje sutiktais žmonėmis, niekada nereikia ieškoti pokalbiui temųmatė sujungia žmones, panašiai, kaip sėdėjimas prie laužo po ilgo ir varginančio žygio.
Visų pirma, šiais laikas matėkompanijos gėrimas, ją kartu geria visa šeima ar draugų kompanija. Galima mėgautis ir vienam, bet smagiau dalintis ja su draugais...
Yra begalė taisyklių, kurios taikomos matės gėrimo ritualui. Paminėsiu tik kelias:
-
– Matę dažniausiai gamina vienas asmuo (savotiškas ceremonijos vadovas). Jis užpila matę tinkamos temperatūros vandeniu ir pirmą užpylimą išgeria patstaip jis įsitikina, kad matė tinkamai paruošta (vanduo ne per karštas, gėrimas ne per kartus ir pan.). Tik po to jis užpila naują užpylimą (ant tų pačių žolelių) ir perduoda artimiausiam kaimynui. Po tokitam ir dar kitam, kol matės puodelis pasiekia visus. Tad nereikia pykti, jei jus vaišindamas žmogus, pirmiausiai matės išgers pats. Tokia taisyklė.
-
Matės šiaudelis (argentiniečiai jį vadina bombižiarašoma bombilla) neskirtas gėrimui maišyti. Tai ne sriubapasakytų argentiniečiai. Per šį šiaudelį TIK geriama, o jei pradėsite juo makaluoti gėrimą, pamatysite argentiniečio veide geriausiu atveju sustingimą, blogiausiu atvejugausite barti.
-
Kai ateis jūsų eilė ir gausite pilną puodelį, jį turite išgerti visą iki dugno, kol pasigirs savotiškas šliurpimas (šiaudelis yra su filtru, ir pasibaigus gėrimui, girdisi, kaip per filtrą traukiamas oras).
-
Nenustebkite, jei išgėrę matės puodelį ir grąžindami jį ceremonmeisteriui padėkojote, o po to, sukant antrą ratą, jau nebegavote savo dalies. Žodis ačiū šiuo atveju reiškia, kad jums jau gana ir daugiau gerti nenorite. Tad įprastas mandagumas, nežinant matės gėrimo taisyklių, šiuo atveju jums pakenks.
Taisyklių yra ir daugiau, bet šiuo metu nesiplėsiu. Jei norite sužinoti daugiaunedvejokite, užsukite į Travel planet ofisąbūtinai pavaišinsiu :). Arba tai padarysiu bendros mūsų kelionės metu (ką gali žinoti, gal pakeliausime?).
Matyt, atėjo laikas receptui, jei norėsite patys pasigaminti matės?
Pirmiausia, kurgi jos gauti. Lietuvoje kai kurios specializuotos arbatos parduotuvės importuoja matę iš Argentinos. Jose dažniausiai rasite tik pora matės rūšių („Cruz de Malta“ ir „Rosamonte“), tačiaugera naujiena ta, kad abi jos yra geros. Be to, galima nusipirkti matės ir internetinėse parduotuvėsetuomet tampa pasiekiamos ir kitos gerosios rūšys (Amanda, Nobleza Gaucha, CBS'e ir kt.)
Aš pati matę geriu gryną, be jokių „priemaišų“ (aromatinių žolelių ar kt.), tačiau pradedantiesiems gryna matė gali pasirodyti per karti. Tad draugus kartais vaišinu mate su liepžiedžiaisšio recepto taip pat išmokau iš argentiniečių. Tokia matė ruošiama panašiai kaip ir klasikinė argentinietiška matė, tik įdedama šiek tiek džiovintų liepos žiedų (jie ką tik nužydėjo ir galbūt susidžiovinote porą saujelių?). Ji yra švelnesnio skonio, ir kaip teigia kai kurie argentiniečiai, ne tik energizuoja (kaip ir visos matės), bet ir sušvelnina „audringą“ charakterįkitaip tariant, „ramina nervus“
Matė su liepžiedžiais. Gaminimo būdas
Taigi, pabaigaireceptas. Matei ruošti naudojamas specialus matės puodelis. Į puodelį „įsodiname“ specialų šiaudelį su filtru („bombižia“)ir puodelių, ir šiaudelių taip pat galima įsigyti arbatų parduotuvėse Lietuvoje.
Tuomet ant viršaus beriame matęžolių reikia įpilti tiek, kad iki puodelio viršaus liktų vos pusantro piršto pločio žolėmis neapsemtos erdvės. Tuomet paviršių padengiame plonu sluoksniu liepžiedžiųtuščia erdvė puodelio viršuje sumažės iki piršto pločio (o vėliau užpylus vandeniu, žolės išbrinks ir puodelis bus beveik visiškai pilnas). Jeigu neįsivaizduojate jokios arbatos be cukraus, galite užbarstyti ant viršaus pusę šaukštelio. Tačiau man labiausiai patinka nesaldinta matė, tuomet geriau atsiskleidžia jos skonis.
Ir, sunkiausia dalis. Tai tinkamos temperatūros vanduo, kuriuo reikės užpilti visą puodelio turinį. Tinkama temperatūra –70-80laipsnių. Vadinasi, teks budėti prie arbatinio ir jį išjungti vandeniui dar neužvirus. Jeigu iš karto taip nepavyks, galite užvirinti vandenį ir tuomet jį skiesti šaltu vandeniu, kad būtų pasiekta tinkama temperatūra. Tačiau vietiniai jums pasakytų, kad tai išeitis tik „iš bėdos“, kadangi užvirinus vandenį jis netenka dalies gerųjų savybių.
Jei paklaustumėte argentiniečių, kas svarbiausia gaminant matę, tai jie visi atsakys, kad tinkamos temperatūros vanduo. Būtent toks vanduo70-80 laipsniųnenuplikins žolių, ir matės skonis bus gerokai švelnesnis (užpilus per karštu vandeniu, matė pakeistų skonį, ir būtų neskaniai karti). Kaip suprasti, kad vanduo tinkamos temperatūros, jei nežadi pirkti tam reikalui termometro? Užpylus matę vandeniu ir siurbtelėjus per šiaudelį, jis neturi plikyti liežuvio.
Jei išmoksite tinkamai paruošti vandenį, po to jau galima mėgautis. Išgėrus vieną puodelį (iš tiesų tai tik keli gurkšniai, nes didžiąją dalį puodelio užima „žolė“), puodelio turinys užpilamas dar kartą, ir šį puodelį jau galima pasiūlyti draugui.
Jei išmoksite tinkamai paruošti vandenį, po to jau galima mėgautis. Išgėrus vieną puodelį (iš tiesų tai tik keli gurkšniai, nes didžiąją dalį puodelio užima „žolė“), puodelio turinys užpilamas dar kartą, ir šį puodelį jau galima pasiūlyti draugui.
Po to pilame dar ir dar, ir leidžiame matės puodelį ratu (jeigu visi kompanijoje geria arbatą su cukrumi, kiekvieną kartą prieš užpilant matę vandeniu, įdedama po pusę šaukštelio cukraus). Vidutiniško dydžio puodeliui galite sunaudoti iki pusės litro vandens, arba iki tol, kol matė praras skonį, arba kaip argentiniečiai sako, „išsiplaus“.
O dabar kviečiu jus matės puodeliui ir į svečius (Travel planet patalpose visuomet turime šio gėrio). O jei norite paragauti daugiau Argentinos skonių, taip pat mielai kviečiu prisijungti prie kelionėskartu išragausime viską, ką Argentina turi geriausio (dūmais kvepiančius kepsnius, sultingus pyragėlius, vadinamus empanadomis, įvairiausių skonių ledus, garsųjį argentinietišką vyną ir dar daug kitų kulinarinių paslapčių)!
Ką gi, tikiuosi, šis pasakojimas jums neprailgo, o jei šiuo metu kaip tik prisipildėte matės puodelįtuomet skanaus :).
Su meile Argentinai ir ją atrandantiems,
Žydronė Lukšytė,
Knygos Pietų Amerika: metai su kuprine Naujojo pasaulio keliais autorė ir
Travel planet Lotynų regiono atradinėtoja, taip pat lydinti grupes į Argentiną, bei kitas Lotynų Amerikos šalis
