Viena iš asociacijų, visada kylanti kalbant apie Indiją yra kastų sistema. Ar ji tikrai tokia sudėtinga?
Pagal Arijų migracijos teoriją, kastų sistemą sukūrė į Indiją atvykusios arijų gentys. Jie atvyko turėdami savo socialinę sistemą, tris sluoksniusšventikus (brahmanus), karius (Kšatrijus) ir Vaišijus. Paskutinysis sluoksnis Šudros, galimai, buvo prijungtas vėliau, tuometinius vietinius gyventojus įtraukus į sistemą.
Vis tik su arijų migracijos mitu indai (ypač nacionalistai) linkę nesutikti ir tikina, kad vedos ir visa arijiška kultūra vystėsi Indijos subkontinente. Kaip ten bebūtų, faktasši sistema labai sena ir ją liudija vedose aprašytas Purušos mitas. Anot šio mito, iš pirmapradžio kosminio žmogaus (purušasansk. žmogus) galvos buvo sukurtas brahmanų luomas, rankųkšatrijų, kojųvaišijų (tuomet matomai labiau siejama su žemdirbyste, bet vėliau buvo įtraukti ir pirkliai), pėdųšudros. Į šiuos luomus neįeinantys žmonės vadinami neliečiamaisiais, tai gali būti mišrių šeimų vaikai, visi gyvenantys ne Indijoje (užsieniečiai, negimę šioje kastų sistemoje). Luomai dažniausiai dalinasi į daugybę kastų (jāti), kurios dažniausiai grupuojamos pagal profesijas. Tarp luomų maišymasis buvo griežtai smerkiamas, tarp kastųdar įmanomas ir galima žiūrėti atlaidžiau į tai.
Yra nuomonių, kad kastų sistema ir juos skirtumai labai išryškėjo britų valdymo laikotarpiu (kiti teigia, kad išties kastų sistema buvo sukurta britų). Bandydami administruoti savo naująsias teritorijas britai pradėjo surašymus, kuriose buvo prašoma nurodyti ir savo kastą. Taip visuomenė buvo dar labiau struktūruota. Be to, geresnius administracinius darbus britai duodavo aukštesnėmis kastoms. Apie 1920 metus britai pradėjo naują politiką ir žemesnes kastas pradėjo paskirti į aukštesnius postus (pozityvioji diskriminacija). Beje, šitas reiškinys (pozityvioji diskriminacija) vis dar gyvas ir moderniojoje Indijoje. Neliečiamieji ir žemesniosios kastos turi kvotas. Neliečiamiesiems rezervuojamas tam tikras kiekis vietų universitete, samdomuose darbuose pvz. policijoje ir pan. Tai dažnai kelia nepasitenkinimą tarp kitų indų. Pagal šią sistemą lieka nuskriausti talentingesni studentai, kurie neįstoja į universitetą, ne dėl to, kad neatitinka reikalavimų, bet dėl to, kad vieta atitenka žemesnį balą surinkusiam, bet neliečiamiesiems priklausantis studentas ir pan.
Šiuolaikinėje Indijoje gimimas žemesnėje kastoje, vis dėl to, nereiškia, kad negali gyvenime siekti aukštesnių pozicijų. Indijos vyriausybė imasi įvairių priemonių gerindami socioekonomines neliečiamųjų sąlygas. Nemažai neliečiamųjų yra žinoma ir tarp valdančiųjų, pvz prezidentas K. R. Narayanan (1997-2002) buvo iš žemesnės kastos. Diskriminacija taip pat yra draudžiama įstatymo. Senieji indų tekstai, mitologija yra pilna pavyzdžių, kaip kastos maišėsi tarpusavyje. Taigi, daroma išvada, kad visgi senovėje sistema nebuvo labai griežta. Yra istorinių įrodymų, kad senovėje valdovų kilmė buvo įvairiir šudros ir brahmanai.
Kastų sistema vakaruose truputį hiperbolizuojama ir egzotikuojama. Išties, tai tiesiog socialinė sistema, kurią turi visos bendruomenės - Europoje viduramžiais buvo feodalinė sistema. Įdomu ir tai, kad Indijoje į kastas skirstosi ne tik hindustai, kastų sistemas rasite ir tarp Indijos musulmonų, sikhų, budistų ir kt. religinių grupių, netgi krikščionių.
