Durga
Kasmet dauguma Indijos gyventojų spalio mėnesį švenčia itin populiarią šventę, plačiai žinomą kaip Durga Pudža, Navratri, Dašera ar Vidžaydašmi. Tai festivalis, kurio metu hinduizmą išpažįstantys švenčia gėrio pergalę prieš blogį, apsivalo nuo blogų savybių bei emocijų.
Pasak Ramajanos, Indijos epo, šiuo periodu Ramas, septintasis Višnaus avataras, po 9 dienų maldos deivei Durgai dešimtąją dieną iškovojo pergalę prieš Lankos valdovą, piktąjį dešimtgalvį demoną Ravaną. O pagal kitą mitologinį pasakojimą, Dievai sukūrė galingąją dešimtrankę deivę Durgą tam, kad ši nugalėtų visą pasaulį ir dievus sunaikinti siekusį buivolą Mahisasurą. Ji kovojo devynias dienas ir naktis, kol dešimtąją iškovojo pergalę. Būtent dėl tokio lemtingo 10 skaičiaus pasirodymo bei svarbaus Durgos vaidmens, šventė trunka 10 dienų, kurių metu didžiausias dėmesys skiriamas šiai moteriškąja energija pulsuojančiai deivei.
Durgos šventei pradedama ruoštis likus mėnesiui iki didžiosios kulminacijos. Indai lipdo, dažo, dekoruoja gausybę įstabių ir didingų Durgos ir kitų mitologinių personažų skulptūrų. Parduotuvės pradeda siūlyti įvairiausius festivaliui skirtus produktus, o muzikos kompanijos į rinką išleidžia gausybę šventinių dainų albumų.
Jos garbei visą mėnesį iki pačios šventės pradžios daugelyje induistų šventyklų yra dainuojamos dainos, šokami šokiai. Pati Deivės garbinimo ceremonija vyksta devynias dienas. Pirmosios 9 dienos vadinamos Navratri, kurių metu meldžiamasi deivei Durgai, jai aukojama, siekiant apvalyti savo aplinką nuo įvairaus blogio, pykčio, gobšumo, pavydo. Reikšmingiausia devintoji diena, 2013 metais tai bus spalio 14 d., kada ji su savo palyda, mušant būgnams ir aplinkiniams šokant dūmuose, bus palydėta iki Jamumos arba Gangos upių.
Paskutinę šventės dieną Indijoje moterys Durgos akivaizdoje švenčia moteriškumą. Ištekėjusios moterys dažosi raudonos spalvos milteliais (Sindur), kurie patvirtina jų santuoką. Tokiu būdu jos išreiškia savo linkėjimus, kad jų vyrus lydėtų sėkmė ir gera sveikata. Norėdamos pasidalinti savo meile ir džiaugsmu, jais jos vaišina viena kitą saldainiais.
Centrinėje Indijoje didelis dėmesys yra teikiamas Ramajanos herojaus Ramos pagerbimui. Čia visas 9 dienas rodomos Ramlylios – vaidinimai, vaizduojantys Ramos vaikystę, jaunystės nuotykius. O dešimtąją dieną, kuri dažnai vadinama Vijaydashmi (vijay – pergalė, dashmi – dešimtas ), istorija pasiekia epogėjų – vaidinama didinga Ramos pergalė prieš Ravaną, o vakare sudeginamos trys didžiulės, visas dešimt dienų iš papier-mâché ar kitokių medžiagų gamintos Ravano ir jo dviejų brolių iškamšos.
Lakšmi pudža
Lakšmi buvo išminčiaus Bhrigu dukra, kuri pabėgo į vandenyną, kai dievai buvo išsiųsti į tremtį. Lakšmi atgimė per vandenyno bangas. Kai tik dievai pamatė Lakšmi grožį, visi ją įsimylėjo. Nors Šyva pretendavo vesti Lakšmi pirmas, bet jos ranka atiteko Višnu. Kadangi deivė Lakšmi yra viena iš Durgos dukterų, jos pudža visada vyksta iš karto po Durgos pudžos.
Lakšmi yra šviesos, grožio, sėkmės ir gerovės deivė. Lakšmi pudžos metu indai plačiai atveria duris jos atėjimui. Ji aplanko kiekvieno namus, atnešdama laimę, turtus bei sėkmę vaikų moksluose. Kad deivė Lakšmi rastų kelią į kiekvieno indo namus, jie tą kelią jai nurodo, išpaišydami įvairius ženklus, pėdutes link savo namų ar pridėdami maisto, gėlių, žvakių prie savo lauko durų.
Ši pudža yra švenčiama kiekvienuose namuose ir atliekama su dideliu atsidavimu ir laikantis griežto apeigų grafiko. Juk kiekvienas nori, kad visus ateinančius metus jiems Lakšmi atseikėtų sėkmės ir turtų.
Divali šviesa suspindusi Indija ir kiekvieno širdis
Divali (Diwali) - tai viena didžiausių ir šviesiausių metų švenčių Indijoje: labai laukiama ir su dideliu entuziazmu švenčiama.
Istoriškai Divali kilmę galime atsekti dar senovės Indijoje ir tai buvo svarbiausia derliaus šventė. Nors yra ir daug kitų legendų, pasakojimų, aiškinančių jos kilmę. Buvo manoma, kad tai deivės Lakšmi santuoka su valdovu Višnu (Lakšmi – dieviškoji energija; Višnu – laimė). Dar menama, kad tai susiję su valdovo Rama grįžimu iš keturiolika metų trukusios tremties, kaunantis ir nugalėjus piktąjį demoną Ravaną. Žmonės surengė didelę šventę savojo karaliaus grįžimo proga ir visą karalystę apšvietė žibalinių lempų šviesomis. Gal dėl to šios šventės atributas yra ugnies šviesa. O Divali dar kitaip minima kaip „Šviesos šventė“. Gatvėse įsižiebia įvairių spalvų fejerverkai, ugnies fakelai.
Šią laimingą dieną žmonės užsidega žvakutes aplink savo namus. Šviesa norima parodyti Gėrio pergalę prieš Blogį. Tikima, kad ugnies fakelų skleidžiamas garsas yra tarsi žmonių džiaugsmo, esančio žemėje, išraiška, leidžianti dievams tai sužinoti. O namų apšvietimas žvakutėmis - taip siunčiamos žinios į dangų, prašant sveikatos, gerovės, žinių ir taikos. Divali šventei žmonės susitvarko namus, pasipuošia naujais rūbais ir būtinai dalijasi vaišėmis su šeimos nariais ir draugais bei dovanoja vieni kitiems dovanas. Žmonės dalyvauja svarbioje Lakšmi Puja ceremonijoje. Jie patys aukoja ir prašo Turtų dievo dangiškojo palaiminimo.Tad laimingo jums Diwali, uždekime šį vakarą žvakutes už tai, kad aplankytume ir/ar sugrįžtume į Indiją 🙂
Deepavali ki Shubhkamnayein (दीपावली की शुभकामनाएं) (hindi pasveikinimas)
Mamalapuram šokio festivalis
Šokis – neatsiejama Indijos kultūros dalis. Kosminis valdovo Nataradžos (Šivos) šokis – tai pastovios dieviškosios pasaulio kaitos, energijos simbolis, kuriam beveik visą savo dėmesį ir skiria klasikinio šokio atlikėjai. Šokis čia ne pramoga - tai malda dievams, nuolankus jų šlovinimas.
Bharata Natyam – tai populiarus pietų Indijos šokis, susiformavęs Tamil Nadu regione. Manoma, kad šio šokio ištakos siekia Indijos menų ir estetikos traktatą – Natya Šastrą (II a. pr. Kr. – II a. po Kr.), kuriame pasitaiko Bharata Natyam šokiui būdingų elementų aprašymų. Anksčiau jį atliko šventykloms skirtos merginos – devadasės. Šiuo metu tai vienas iš pačių populiariausių Indijos šokių visame pasaulyje, o jį šoka tiek vyrai, tiek moterys. Tai itin ugningas ir greitas šokis, kuriame dažnai pasitaiko pasaulį griaunančio Šivos pozos, o šokėjų judesiai yra lyginami su plazdančiomis liepsnomis.
Kathak – priskiriamas šiaurės Indijos regionui. Jis kildinamas iš senovėje po šiaurės Indiją klajojusių bardų, žinomų kaip Kathakai, o jų pavadinimas kilęs nuo sanskrito žodžio reiškiančio pasaką. Šie bardai keliaudami po miestus ir miestelius pasakodavo įvairiausius mitologinius, epinius pasakojimus, kuriuos apipindavo rankų judesiais bei išraiškingomis mimikomis. Nuo XVI a. šokis patyrė nemažai persiškos estetikos įtakos. Iš daugybės apsisukimų, sudėtingų ritmų, rankų mostų ir veido išraiškų sukurtą istoriją perskaityti teks patiems
Kuchipudi – tai pietų Indijos Andhra Pradesh valstijos šokis, siekiantis Natya Šastros laikus. Jis kupinas energijos, apsisukimų, kojomis mušamų ritmų. Kartais naudojama itin įdomi šokio technika, vadinama Tarangam, kurios metu šokėjai turi šokti ant žalvarinių lėkščių briaunų. Jie judina lėkštę kojomis ir balansuoja, rankose laikydami dvi aliejines lempeles, o ant galvos - kundi indą su vandeniu. Šokio pabaigoje tradiciškai šokėjai užgesina žvakeles ir nusiplauna rankas inde laikytu vandeniu.
Manipuri – tai itin gilią religinę prasmę turintis šokis, kilęs iš Manipūro, šiaurės rytų Indijos pasienio su Mianmaru (Birma) teritorijos. Šiame šokyje vyrauja itin švelnūs, lyriški ir gracingi judesiai. Itin didelis dėmesys skiriamas kojoms, kurios ritmingai veikia kartu su visais kūno judesiais.
Rangoli
Pirmiesiems skaisčios saulės spinduliams nušvietus šventyklų viršūnes, iš nakties prabunda užsimiegoję vaikų šypsniai ir pažeme besivelkančių sarių čiuženimai. Tamil Nadu moterys kiekvienos naujos dienos pradžią pasitinka iš spalvotų arba baltų miltelių prie durų supildamos turto ir laimės deivę Lakšmę į namus kviečiančius piešinius, vadinamus rangoli. Nejučia nakties užtvindyti namai prisipildo rytinio šurmulio, o ši moterų sukurta grožybė sulig kiekvienu žingsniu po truputį dyla, bylodama apie kitą rytą čia pasirodysiantį dar dailesnį rangoli. Tai nesibaigiantis kasdienis ritualas.
Paprastą dieną rangoli būna ir vienspalvių, gaminamų iš maistinių miltų (ryžių ar kitų kruopų) arba smėlio. Per didžiąją pietų Indijos šventę Pongal rangoli būna itin puošnūs.
Holi - spalvų festivalis
Holi – tai vienas garsiausių ir labiausiai švenčiamų induistų festivalių visoje Indijoje. Priešingai nei Divali arba Durga Pudža, kurių svarba kur kas didesnė žemyninėje Indijoje, ši spalvų ir naujos pradžios šventė entuziastingai minima tiek šiaurėje, tiek pietuose, o labiausiai ten, kur gyvuoja Krišnos kultas - Mathuroje, Vrindavane, Nandagaone. Švenčiama ji ne tik tarp induistų, labai linksmai ją sutinka ir sikhai.
Holi kasmet prasideda paskutinę pilnaties dieną vasario – kovo mėnesį pagal Gregorijaus kalendorių ir vidutiniškai trunka nuo 3 iki 7 dienų. Holi pavadinimas kildinamas iš seno pasakojimo, kuriame pikto demono Hiranyakashipo sūnus Prahlada garbino Višną, nors tėvas jo nekentė. Po daugybės bandymų atsikratyti sūnumi, jis sugalvojo sudeginti jį ir pasodino ant sesers Holikos kelių, kuri neturėjusi numirti nuo liepsnų. Vos tik laužas pradėjo degti, Prahladas pradėjo melsti Višną ir visų netikėtumui sūnus liko gyvas, o Holika sudegė. Taigi šis Prahlado išsigelbėjimas ir yra švenčiamas Holi metu. Krišnos "gimtuosiuose kraštuose‘‘ Mathuroje holi skiriama Krišnos ir jo mylimosios Radhos dieviškosios meilės atminimui ir trunka net 16 dienų!
Festivalis švenčiamas itin triukšmingai, šokama, barstomasi spalvotais milteliais gulal ir pilstomasi įvairiaspalviu vandeniu, daug pokštaujama, o vakare prieš vidurnaktį deginami laužai. Šiuo metu nepaisomos tam tikros socialinės, amžiaus, kastos ar lyties normos, kartu švenčia ir maži ir dideli, ir vyrai ir moterys, o našlėms tai vienintelė šventė, kurią joms leidžiama švęsti. Tai vienos iš nedaugelio dienų, kuomet induistai gali svaigintis. Plačiai vartojamas alkoholis, o įvairiuose gardėsiuose dažnai įmaišoma kanapių, geriamas svaiginantis kanapių gėrimas – bhang.
Gudžarato valstijoje, Ahmedabade, gyvuoja tradicija aukštai aukštai gatvėje pakabinti sklidiną pasukų puodynę, kurią jaunuoliai, formuodami aukštas žmonių piramides, bando pasiekti ir sudaužyti. O mergaitės tuo pat metu bando juos sustabdyti, laistydamos juos spalvotu vandeniu. Berniukas sudaužęs puodynę, tituluojamas Holi karaliumi.
Uttar Pradešo valstijoje, Barsana mieste, žmonės renkasi dainuoti Holi dainų, lanko Radha Rani šventyklą. O kartu su šmaikščia šventės energija, šiame mieste dar išlikusi tradicija vanoti vyrus ilgomis lazdomis, kai šie bando provokuojančiomis dainomis atkreipti moterų dėmesį ir saugosi užsidengdami skydais.
Holi – tai pavasarinio šėlo pliūpsnis, iš gilaus miego pažadinantis kiekvieną. Šiomis dienomis apsilankę Indijoje visa savo esybe pajusite nerūpestingo, pokštaujančio ir itin veržlaus pavasario dvasią.
Holi Mubarak!
P.S. spalvoti milteliai anksčiau buvo gaminami iš organinių dažų – burokėlių, ciberžolės ir kt., tačiau šiuo metu itin paplitęs jų cheminis variantas, sukeliantis nemažai sveikatos bėdų. Būkite atsargūs! Holi galėsite švęsti kovo 11 - 24 d. kelionės metu. Dėl tikslaus maršruto - rašykite mums.
