Keliaudami į Argentiną – pažinkite Patagonijos ledynus

Įdomybės

Turite klausimų? Mielai į juos atsakysiu - Žydronė

Rašykite man arba skambinkite tel.:
+370 686 86016

Klauskite

Dalintis:

Argentinos ledynai ne tik gražūs, bet ir reikšmingi dėl savo įtakos šalies istorijai. Pamatykite juos, kol klimato kaita jų nesunaikino.

Patagonijos regione, kurį dalijasi Čilė su Argentina, plyti antras pagal dydį pasaulio ledo masyvas. Jis praktiškai dengia didžiąją dalį pietinės Andų kalnų grandinės. Ir kelia dvilypius kaimyninių valstybių jausmus. Viena vertus, ledas yra gerai, kadangi tai svarbus gėlo vandens šaltinis. Kita vertus, kaip tiksliai pažymėti valstybių sieną, kai nežinai, kas glūdi po tuo ledu? Koks landšaftas slypi po juo? Be to, ledas tirpsta, slenka, o kartu nuolat keičiasi ir po juo esantis gruntas.

Argentinietis mokslininkas Franciskas Morenas praleido pusę gyvenimo tyrinėdamas Patagonijos ledynus, ir jam argentiniečiai dėkingi ne tik už mokslines išvadas, bet dar ir už vieną kitą hektarą valstybės teritorijos. Čilė su Argentina, besigalynėdamos dėl žemės, priėmė tokią taisyklę: jei upeliai ginčytinoje teritorijoje tekėdavo į Ramiojo vandenyno pusę – teritorija atitekdavo Čilei, jei į Atlanto vandenyną – žeme galėjo džiaugtos Argentina. Taigi, Franciskas Morenas neapsiribojo tuo, kad pirmasis nupiešė Patagonijos žemėlapį su kalnais, ežerais ir iš jų ištekančiais upeliais. Mokslininkas taip pat ne kartą įrodė, kad nors upelis teką į Ramųjį vandenyną, iš tiesų jis turėtų tekėti link Atlanto, tik slenkant ledynams, buvo priverstas pakeisti kryptį. Neįtikėtina, tačiau tokiais argumentais Morenas atkovoju Argentinai apie 42 tūkstančius kvadratinių kilometrų žemės...

Už visus nuopelnus vienas įspūdingiausių ledynų mokslininko garbei buvo pavadintas Perito Moreno (isp. Perito – specialistas, ekspertas).


Pažintinė kelionė į Argentiną ir Patagonijos ledynus / su Antarktida

PLAČIAU


Kaip gaminamas ledas. Kodėl susiformuoja ledynas? Teritorijoje, kur dažnai iškrinta sniegas ir laikosi žema temperatūra, sniegas kaupiasi ir ima spausti apatinius sluoksnius, o rezultatas (dar pridėkite šiek tiek drėgmės) – ledas.

Ledo kelias. Kodėl ledynai juda? Besikaupiant vis didesniam ledo kiekiui, ledynas jaučia didelį slėgį iš viršaus, todėl ima slinkti nuo kalnų viršūnių (dažnai į ežerą ar vandenyną).

Raukšlės. Slinkdamas ledynas trūkinėja dėl skirtingose ledyno vietose jaučiamo nevienodo slėgio, todėl susidaro savotiškos ledo raukšlės.

Spalva. Kodėl ledynai yra (tiksliau atrodo) žydri? Pasirodo, kuo labiau suspaustas ledas ir kuo didesnė jo masė, tuo žydresnė spalva, mat saulės šviesa turi nukeliauti ilgesnį kelią į ledyno vidų, ir taip išsikraipo atsispindinti spalva. Jei ledynas nėra didelis arba nėra stipriai suspaustas, jis atrodo baltas. Tačiau iš tiesų ledas neturi spalvos, jis yra skaidrus.

Mirtis ir išimtis. Turbūt ne naujiena, kad dėl klimato pokyčių pasaulio ledynai tirpsta. Perito Morenas yra vienas iš nedaugelio augančių ledynų (tai reiškia, kad jis tirpsta lėčiau, nei kaupiasi naujos ledo sankaupos). Šiuo metu Perito Moreno ledynas yra apie 30 km ilgio, 5 km pločio ir 60 metrų aukščio.