Majų imperijos šlovė ir žlugimas

Įdomybės

Turite klausimų? Mielai į juos atsakysiu - Gabrielė

Rašykite man arba skambinkite tel.:
+370 686 08919

Klauskite

Dalintis:

Centrinės Amerikos džiunglėse majų civilizacija pasiekė neįsivaizduojamų aukštumų, bet imperijos susikuria tam, kad anksčiau ar vėliau žlugtų.

Nežinomasis atvyko sausuoju sezonu, kai neperžengiami miškai lengviau pasiduodavo žmonėms. Apsuptas savo karių, jis įžygiavo į majų miestą Vaka, padarydamas didžiulį įspūdį savo puošniais galvos apdangalais ir veidrodiniais skydais. Senoviniai įrašai sako, kad 378 metų sausio 8 dieną į Vaką atėjo žmogus vardu Gimė Ugnis. Nenustebkite - kai mokslininkai iššifravo majų raštą, mes dabar žinome gana daug istorijos detalių su konkrečiais veikėjais.

Svarbiausias majų imperijos susikūrimo įvykis yra siejamas su Gimė Ugnis atėjimu, kai pavieniai miestai pakluso jo politinei valdžiai. Derindamas diplomatiją su karine jėga, jis savo įtaką išplėtė toli nuo Teotichuakano miesto, iš kur, kaip manoma, buvo atsiųstas savo valdovo.

Majų gyvenama teritorija buvo sunki - čia karaliavo mačetės ir purvas, gyvatės ir prakaitas, ir, be abejo, džiunglių valdovai - jaguarai. Žemę dirbti buvo sunku, o atsiradus keliems milijonams gyventojų (kelis kartus daugiau, nei dabar žmonių šiame regione) majai išrado kompostą, terasas ir drėkinimo sistemas.Atskiri miestai kariavo, derėjosi, prekiavo. Bet iki tol, kol atvyko Gimė Ugnis - tai buvo atskiri miestai. Vaka miestas buvo itin geroje strateginėje vietoje, tuo metu galbūt didžiausias miestas visame pasaulyje su 100 000 gyventojų. Vis dėlto, atėjūno tikslas buvo Tikalis - įtakingiausias miestas šiame regione. Jam užimti prireikė vos savaitės. Apjungus majų miestus - prasidėjo jų klestėjimo periodas.

Majai statė į dangų kylančius rūmus ir šventyklas, puošė jas. Ir nors neturėjo nei rato, nei metalo įrankių - naudojosi savo unikaliu raštu, o skaičiuodami naudojo nulį. Majų kalendorių sudarė 365 dienos ir netgi būdavo keliamieji metai. Jų ceremonijoms skirti pastatai sekė dangaus kūnų judėjimą.

Pasaulio mokslininkus majų žlugimo klausimas kankino nuo pat XIX amžiaus, kai atradėjai pranešdavo apie dingusius džiunglių miestus - kaip galėjo tokia didi civilizacija tiesiog dingti nuo žemės paviršiaus? Pirminės versijos sukosi apie didžiulę katastrofą - galbūt ugnikalnio įsiveržimą arba mirtiną uraganą. O galbūt tai buvo nežinoma liga - sunkiai nustatoma praėjus dešimtims amžių? Šiuolaikiniai mokslininkai tokias versijas atmeta, mat žlugimas truko apie 200 metų. Iki šiol nėra sutariama dėl vienintelio faktoriaus, greičiausiai tai buvo daugelio sutapusių aplinkybių rezultatas - per didelis žmonių kiekis, gamtos niokojimas, badas ir sausra. Dabar Peteno regione (didžiausia Gvatemalos provincija) gyvena apie 367 tūkstančiai žmonių, VIII amžiuje jų čia galėjo būti apie 10 milijonų.

Kai gyvenimas sunkėjo - valdovai ir kilmingieji prarado savo dieviškos kilmės reputaciją. Tokia situacija dar labiau skatino tarpusavio karus ir suko žlugimo ratą vis smarkiau. Didžiausia konfrontacija vyko tarp Tikalio ir Calakmulo miestų. Tuo metu imperijos miestai prarado savo didybę - jų valdovai nebeįamžino savo žygdarbių ant rūmų sienų, kalendoriaus datos išnyko iš ornamentų, kilmingieji paliko rūmus, o šventosios ugnys geso...

800 metais taikų Kankueno miestą užpuolė nedidelė žudikų grupė. Pagrobę 31 įkaitą, jie nužudė karalių Kan Maaksą ir jo žmoną. Kokie buvo žudikų tikslai - nėra žinoma. Rūmuose liko karališki turtai, niekas nesugadinta. Bet siųsta žinutė buvo aiški - mirusiųjų kūnai įmesti į ritualinę talpą taip užnuodijant miesto šulinį ir paverčiant šį veiksmą ritualine auka.

Tada džiunglės atėjo atsiimti to, kas joms priklausė...