Nyepi arba naujieji metai paprastai švenčiami kovo ar balandžio mėnesį. Motoroleriai ir mašinos tyli, keliai tušti. Niekas šiandien neišeina iš namų. Iš virtuvių nesklinda maisto kvapai, ugnys užgeso. Visiška tyla 24 valandas. Šiandien Balyje Nyepi. Diena tylos, laikas skirtas meditacijai, apmąstyti praeities nuodėmes ir suplanuoti geresnei ateičiai.
Nyepi niekada neužklups jūsų netikėtai. Penkių metrų dydžio gigantas atsirandantis gretimoje gatvėje jums apie tai primins. Grupė jaunų vyrų iš bambuko ir ratano kuria šias monstrų konstrukcijas kelias savaites, lipdydami odą iš papje maše ir nudažydami juos ryškiausiomis spalvomis. Taip gimsta Ogoh Ogohs. Didelės išsprogusios akys, susivėlę plaukai, išsižiojusi burna ir raumeningas kūnas. Šie monstrai turi išvilioti blogąsias dvasias iš jų slėptuvių, kad Balio „vaiduoklių gaudytojai“ galėtų įvilioti jas į spąstus. Padaryti tokį monstrą kainuoja tiek, kiek vidutinė baliečio dviejų metų alga, tad tai visos bendruomenės reikalas. Kaip nebus visų reikalas, jei tai duoda viltį, kad dvasios bus sugautos spąstais, prie kurių prisidėjai tu.
Piktąsias dvasias suvilioja ne tik monstrų lėlėmis, bet ir gausiais fejerverkais ir garsia būgnų ritmika. Minia, einanti kartu su procesija, yra ekstazėje nuo minties išvyti dvasias iš kiekvienų namų, mašinos ar parduotuvės. Šventės pabaigoje monstrai sudeginami, kartu su į jais įlindusiomis dvasiomis.
Piteris, gyvenantis Balyje jau 7 metus man pasakojo apie savo pirmąjį Nyepi. Išvakarėse Dede, jo namo ūkvedys, išsuko visas lemputes ir padėjo mažą žibintuvėlį prie lovos, jei tektų eiti į tualetą jau sutemus. Miegamojo langus ir duris uždengė paklodėmis bei atnešė televizorių ir DVD. Prisaikdino, kad filmus žiūrės itin tyliai. Šaldytuvas buvo aprūpintas papildomu maistu, aišku, prieš tai išsukus ir šaldytuvo lemputę. Dede net atjungė vandens siurblį ir liepė naudotis tualetu pirmame aukšte, kurį reikėdavo nuleisti pilant vandenį iš statinės. Jis atjungė garsą kavos aparate, be kurio Piteris tikrai nesiruošė išgyventi, kad ir tokią svarbią dieną. Dar kartą patikrinęs namus, Dede galėjo būti ramus, kad užsienietis nenuliūdins dievų ir vietinės bendruomenės nepageidaujamu triukšmu. „Nyepi prasideda dar prieš aušrą – jokio triukšmo 24 valandas ir negalima eiti laukan“. „Taip, aš viską žinau... jaučiausi kaip paauglys, kurį namuose palieka tėvai ir kuris prižada jiems, kad pasikvietus draugus nebus jokio alkoholio ir cigarečių“ – prisiminė Piteris. „Iš tiesų man patiko visą dieną nieko neveikti, žiūrėti filmus ir skaityti knygą. Prisipažįstu – apie praėjusius metus ir ateitį nemąsčiau, tačiau ta diena man ir dabar pati laukiamiausia.“