Ar kada nors svajojote tapti keliautoju atradėju? Tuo, kuris prasibrauna per užžėlusias džiungles ir prieš save išvysta seniausiai dingusias šventyklas? Įdomu, ar tai dar įmanoma šiame Google Street View indeksuotame pasaulyje? Iš pradžių norime jus supažindinti su garsiausiais ir mažiau žinomais atrastais miestais, o paskui papasakoti apie tuos, kurie galbūt dar laukia jūsų.
1. Maču Pikču (Machu Picchu), Peru
Turbūt vienas iš žinomiausių, vos prieš šimtą metų iš naujo atrastų miestų – Maču Pikču – tai XV amžiaus inkų miestas, pastatytas jų imperijos pakilimo metais. Maču Pikču kečujų kalba reiškia „senasis kalnas“. Iki šiol nėra galutinai aišku, kodėl miestą paliko jo gyventojai ir kokia buvo paskirtis. 1532 m. visi Maču Pikču gyventojai paslaptingai išnyko. Yra hipotezių, kad miestas buvo skirtas saulės dievo kultui, o jame gyveno vien šventikai ir vaidilutės. Praėjusį šimtmetį atliktų archeologinių kasinėjimų metu čia buvo aptikti 173 žmonių skeletai, iš kurių 150 – moterų. Nesvarbo kaip ir kodėl - faktas, kad jo atradėjas Hiramas Bingemas sugrąžino pasauliui vieną iš septynių naujųjų pasaulio stebuklų. Ir tegul naujausių tyrimų rezultatai leidžia abejoti, ar Maču Pikču kada nors buvo dingęs ir visiškai apleistas - H. Bingemui atradus Maču Pikču, jame gyveno trys ūkininkų šeimos. Akmenys, iš kurių pastatyti šis ir kiti inkų imperijos pastatai, sutvirtinti nenaudojant jokios cementinės medžiagos. Jie buvo tiesiog iškalti ir sudėti taip preciziškai, jog tarp jų nepavyktų įkišti nė mokėjimo kortelės.
2. Pompėja, Italija
Dingęs romėnų miestas Vezuvijaus papėdėje buvo populiari vieta iki išsiveržiant ugnikalniui – čia romėnai statėsi sau vilas poilsiui, miestas klestėjo. Deja, visas tas turtas buvo palaidotas po tonomis pelenų – 4-6 metrų sluoksniu. Iš naujo atrastas 1748 metais, tai buvo tikras lobis archeologams ir istorikams, mat atskleidė nepaprastai daug smulkmenų apie tuometį gyvenimą. Šiandien Pompėja - didžiulis muziejus po atviru dangumi. Pastatai, teatrai, vilų freskos, šventyklos, gatvės pasakoja mums apie kasdieninį antikos gyvenimą.
3. Angkoras, Kambodža
Kažkada Ankoras (sanskrito kalba reiškia miestą) buvo didžiausias prieš-industrinės eros miestas pasaulyje, užimantis 1000 km2 (palyginimui didžiausias majų miestas Tikalis užėmė tik 100 km2). Šioje teritorijoje dabar atrasta daugybė įvairių laikotarpių šventyklų – didžiausias pasaulio kulto pastatas Angkor Vatas, džiunglių užgrobtoji Ta Prom, akmeniniais veidais stebinanti Bajon ir daug kitų mažesnių, bet ne mažiau įdomių. Nuo Angkoro imperijos žlugimo XV a. iki pat XIX a., kai čia atklydo prancūzų archeologai (tuo metu Kambodža priklausė Prancūzijos Indokinijai) čia karaliavo džiunglės. Vis dėlto, atradėjams čia tikrai dar yra ką veikti – paskutinis miestas buvo atrastas tik 2013 metais. Apie Mahendraparvata (klestėjusį prieš Angkorą) jau seniai buvo žinoma istorikams, tačiau atrasti jį pavyko tik su specialia lazerio skanavimo technologija Lidar.
4. Petra, Jordanija
Rausvasis miestas arba dingęs miestas Petra, iškaltas akmenyse nabatėjų, buvo svarbus kultūrinis ir prekybinis centras tarp Arabijos, Egipto ir Sirijos-Finikijos. Petroje buvo maldos namų, turgaviečių, du amfitaetrai, daugybė tiesiog uolose iškaltų kapaviečių. Į gyvenamąją miesto dalį buvo galima įžengti tik iš rytų, išdžiūvusios Siko upės vaga. Kadaise šios upės vandenys akveduku buvo nukreipti į miestą. Vienas geriausiai išsilaikiusių, į Siką atgręžtų pastatų – kapavietė, vadinama Iždu arba Lobynu. Vakarų pasauliui Petra tapo žinoma tik 1812 metais, kai čia atvyko šveicarų tyrinėtojas Jonas Liudvikas Burkardas. Petra įkvėpė ir kino kūrėjus – čia buvo filmuotas Indianos Džounso filmas.
5. Tikalis, Gvatemala
Tikalis buvo vienas is didžiausių majų civilizacijos miestų ir savo apogėjaus metu turėjo per 200 tūkst. gyventojų (maždaug 200–850 mūsų eros metais). Kuomet klasikinio laikotarpio majų civilizacija sunyko, miestas buvo apleistas ir visiškai pasiglemžtas džiunglių. Apytikslė miesto vieta išgyveno vietinių gyventojų mituose iki XIX amžiaus, kuomet Modesto Mendeso ir Ambrosijo Tuto vadovaujama 1848 metų ekspedicija atrado Tikalį iš naujo. Tikalyje yra tūkstančiai senovinių pastatų, kurių tik maža dalis yra archeologų ištirta bei išvalyta nuo džiunglių augmenijos. Įžymiausi Tikalio pastatai yra šešios didžiulės laiptuotosios piramidės. Aukščiausia iš jų yra 70 metrų aukščio. Tikalio griuvėsiai buvo nufilmuoti Žvaigždžių karų IV dalyje kaip sukilėlių bazė Yavin 4 planetoje.
6. Palmyra, Sirija
Senasis miestas-oazė centrinėje Sirijoje buvo vienas pirmųjų didžių kultūrinių centrų pasaulyje. Jo architektūroje rasite graikų-romėnų techniką ir vietinę persų įtaką. Pirmą kartą Palmyros vardas (Tadmoras) paminėtas dar Babilono lentelėse 2000 metų pr. Kr. Biblija sako, kad Palmyrą įkūrė karalius Solomonas. Palmyra tiriama nuo XVIII a. pabaigos. Atkasta dalis antikinio miesto, turėjusio stačiakampį gatvių tinklą, griuvėsių: centrinės gatvės fragmentų su didžiulėmis korintinėmis kolonadomis, arkos su didžiąja kolonada, Baalio šventyklos, agoros, teatro, miesto gynybinių sienų su vartais.
7. Derinkuju, Turkija
Tai senovinis 13 „aukštų“ požeminis miestas, įsikasęs gilyn 85 metus. Jame galėjo gyventi apie 20 000 žmonių su savo gyvuliais ir maisto atsargomis. Tai didžiausias požeminis miestas minkšto vulkaninio akmens pilname Kapadokijos regione. Nėra žinoma, kodėl Derinkuju buvo pastatytas ar kaip tais laikais buvo įmanoma tai padaryti. Vieni istorikai jį sieja su Troja, kiti – su hetitais, treti su persų zoroatristais. Miestas tikriausiai jis buvo reikalingas norint pasislėpti nuo puolančių priešų.
8. Pavlopetris, Graikija
Tai paskendęs miestas Peloponeso regione. Įkurtas prieš beveik 5000 metų ir iš naujo atrastas 1967 metais Nikolo Flemingo. Senasis jo vardas nėra žinomas, o dabartinis yra kilo nuo šalia esančios salos (Pauliaus ir Petro vardu) . Graikijos vyriausybė tik neseniai (2009 metais) leido archeologams pradėti kasinėjimus, tad galbūt netrukus daugiau sužinosime apie šio miesto ir jo gyventojų gyvenimą.
9. Palenkė, Meksika
abartinis pavadinimas buvo sukurtas ispanų XVI a., apytiksliai išvertus vietinių indėnų pavadinimą Otolum („žemė su tvirtais namais“). Manoma, kad senovinis pavadinimas, kuriuo miestą vadino majai buvo Lakam Ha, kas reiškia „didelis vanduo“. Šį pavadinimą miestas gavo dėl gausių šaltinių ir versmių. Tai vėlyvojo klasikinio laikotarpio (600–900 m.) majų miestas. Palenkėje buvo daug įspūdingų pastatų, iš kurių bene geriausiai išlikusi šventykla su bareljefais.
10. Timgadas, Alžyras
Timgadas buvo Romos imperijos miestas Alžyre, įkurtas imperatoriaus Trajano 100-aisiais metais. Iš pradžių statytas labai tvarkingai, jis pamažu išaugo iš savo suplanuotų rėmų. V a. nusaubtas vandalų genčių ir atgimęs kaip krikščionybės centras, VII a. vėl suniokotas berberų, jis buvo iš naujo atrastas tik 1881 metais. Pagrindinė Jupiterio šventykla prilygsta panteonui Romoje, o tai tik patvirtina šio miesto svarbą imperijoje. Užrašas ant forumo sako „Medžioti, maudytis, žaisti ir juoktis. Tai – gyvenimas!”
11. Mohenjo-daro, Pakistanas
Šis miestas dar vadinamas Indo upės slėnio didmiesčiu. Jis buvo puikiai išplanuotas, su lygiu gatvių tinkleliu. Namai statyti iš vienodų džiovintų purvo plytų. Ši civilizacija dingo be pėdsakų apie 1700 m. pr. Kr. ir buvo vėl atrasta 1920. Kartu su Egipto ir Mesopotamijos, Indo slėnio civilizacija laikoma viena iš pirmųjų pasaulyje. Kol kas nėra atrasta aiškių rūmų ar šventyklos pėdsakų, bet vis dėlto teigti, kad Mohenjo-daro mieste visi gyventojai buvo lygūs – būtų pernelyg drąsu – apie žinome dar per mažai.
12. Didieji gaubtai, Zimbabvė
Akmeniniai griuvėsiai Zimbabvėje išsimėtę po 728 hektarų kalvotą teritoriją netoli Mutrikvės ežero. Šis dingęs miestas garsus dėl savo akmeninių sienų, pastatytų be rišamosios medžiagos. Didžiojo bokšto sienos yra net 11 metrų ir tai didžiausias statinys Afrikoje į pietus nuo Sacharos dykumos. Pradėtas statyti XI a., europiečiams jis tapo žnomu tik XVI a.
13. Skara Brae, Škotija
Tai vienas iš geriausiai išsilaikiusių Akmens amžiaus kaimų, jis randasi Orknio salose, Škotijoje. Šimtus metų buvęs palaidotas po smėlio kopomis, tik didžiulės audros dėka vėl atrastas 1850 metais. Akmeninės pastatų sienos labai gerame stovyje, mat jas prilaikė smėlis. Kadangi saloje nebuvo medžio – baldai buvo daromi taip pat akmeniniai ir puikiai išliko. Deja, gana ilgą laiką šiame kaime nebuvo atliekami jokie tyrinėjimai, kol 1927 matais tą darbą pradėjo Edinburgo universiteto profesorius Veras Gordonas Čaildas.
14. Troja, Turkija
Legendinė Troja, apdainuota Homero, ilgai buvo laikyta tiesiog Iliados poemos mitine vieta, tokia pat kaip ir legendinė Atlantida, ir jei ne Henricho Šlimano užsispyrimas – galbūt niekada ir nebūtų atrasta. Savamokslis archeologas 1871 metais finansavo kasinėjimus prie Hisarliko, seno Iliumo miesto (pavadinto pagal Iliadą). Čia jis rado didžiulę sieną, aprašytą Homero. Šlimanas taip pat atrado ir garsiuosius gražiosios Elenos aukso papuošalus. II pasaulinio karo metais brangenybės buvo dingusios, t.y. priglobtos sovietų ir dabar jas galima apžiūrėti Puškino muziejuje. Šiuolaikiniai tyrimai patvirtino, kad miestas buvo pakankamai didelis, buvo rasti ir galingi gynybiniai ginklai, tad nenuostabu, kad graikams prireikė triuko su Trojos arkliu.
15. Sančis, Indija
Sančis – vieta centrinėje Indijos valstijoje, garsėjanti savo budizmo paminklais. Didžioji stupa yra seniausias išlikęs akmens statinys Indijoje. Ją Sančyje ant Budos relikvijų joms apsaugoti pastatė didysis imperatorius Ašoka III a. pr. Kr. Iki XII a. Sančis išliko svarbiu budizmo kultūros centru, kol centrinėje Indijoje neįsigalėjo islamas. Praėjus užmaršties šimtmečiams, Sančio paminklai buvo vėl atrasti ir aprašyti britų 1818 m.
16. Efesas, Turkija
Efesas buvo graikų miestas senojoje Anatolijoje, įkurtas graikų X a. pr. Kr. ir prasidėjęs nuo Artemidės šventyklos. Jis buvo statytas net 3 vietose (į paskutinę perkeltas gana drąstiškai - gyventojams nesutinkant buvo tiesiog užsuktas vanduo ir jiems neliko nieko kito kaip persikraustyti). Celsus biblioteka garsi ne tik savo istorine verte (atstatyti ją padėjo Austrijos vyriausybė). Legenda sako, kad nuo jos iki meilės namų vedė požeminis tunelis, tad savo žmonas atlydėję į agorą (prekybos centrą), vyrai galėjo užsitikrinti sau intelektualų alibi. Efeso viešnamis yra dar vienos sparnuotos frazės - eiti į karę - kaltininkas. Jūreiviams einantiems pagrindine gatve buvo reklamuojama - "Jei verkia širdis, laikykis kairės ir rasi moterų meilę. Reikalingi pinigai". Efesas taip pat buvo labai svarbus miestas krikščionybės istorijoje – čia buvo įsikūręs apaštalas Paulius, čia jis parašė pirmąjį laišką korintiečiams. Taip pat manoma, kad greta Efeso gyveno ir Jėzaus motina šv. Marija. Efesas kasinėjamas jau 150 metų, o atkasta tik 15 proc. Šiek tiek pastatų atstatyta, labai daug radinių yra išvežta į Britų muziejų.
17. Memfis, Egiptas
Manoma, kad miestą įkūrė Menas, pirmasis suvienyto Egipto faraonas. Miesto dievas – Ptachas; yra išlikusi jo šventykla, taip pat dvi faraono Ramzio II statulos. Faraonai buvo laidojami netoliese esančiame nekropolyje – Sakaroje. Prie nekropolio prasideda piramidės, kurios tęsiasi apie 30 km link Gizos. Memfio svarba išliko, kol neiškilo Tėbai. Valdant Ptolemėjams ir romėnams, miestas buvo antrasis pagal svarbą po Aleksandrijos, bet galiausiai jį nustelbė musulmonų įkurtas Fustatas (dabartinis Kairas).
18. Dingęs miestas (Ciudad Perdida), Kolumbija
Manoma, kad miestas buvo įkurtas 800 metais, keliais šimtais metų anksčiau nei Maču Pikču, o apleistas ispanų konkistadorų užkariavimų metu. Iš naujo jis buvo atrastas lobių ieškotojų 1972 metais, kurie miestą pavadino Žaliuoju pragaru. Kai aukso figūrėlės ir keramikos dirbiniai ėmė atsirasti vietos juodojoje rinkoje, archeologai taip pat apie jį sužinojo ėmėsi atstatymo darbų. Vietinės gentys miestą nuolat lankydavo ir iki to, bet niekam nepasakojo, saugojo savo protėvių, vadinamų taironais, atminimą. Dabar Siudad Perdidoje rasite 169 terasas pastatytas kalne ir sujungtas takais ir aikštelėmis. Iki miesto jums teks eiti kelias dienas, keltis per džiunglių upes, o pasiekus jį, turėsite pakilti 1200 akmeninių laiptų.
19. Helike, Graikija
Helikės miesto istorija labai tragiška. 373 m. pr. Kr. žiemą miestas tiesiog ėmė ir dingo per vieną naktį. Nors visi istoriniai tekstai jį mini, nebuvo rasta jokių įrodymų, kad jis egzistavo. 1988 metais du mokslininkai nusprendė atmesti versiją, kad miestas nugrimzdo į vandenį kaip Atlantida ir iškėlė hipotezę, kad dėl žemės drebėjimo miestas paniro į purvą, o dabar ieškoti reikia sausumos lagūnoje. 2001 ši hipotezė pasitvirtino – Helikės miestas buvo atrastas.
20. Borobuduras, Indonezija
Tai vienas iš Pietryčių Azijos architektūros perlų Indonezijoje, kuriam prilygsta tik Baganas Birmoje ir Angkoras Kambodžoje. Iškilęs virš žalių ryžių laukų ir palmių giraičių, šis kolosalus budistinis reliktas stovi toks pat gražus, kaip prieš 1200 metų. Borobuduras buvo pastatyta tarp 750-850 m. Sailendros dinastijos valdovų. Manoma, kad jo statyboje dalyvavo labai daug žmonių, buvo atvežta ir sunaudota apie 60 000 m3 akmens. Jo vardas kilęs iš sanskrito „Vihasa Buddha Uhr“, kas reiškia „ant kalvos iškilęs budistinis vienuolynas“. Budizmui greitu laiku sunykus ir ėmus valdyti islamo dinastijoms, Borobuduras buvo apleistas. Ilgą laiką jį dengė po Merapi ugnikalnio išsiveržimo iškritę pelenai. Tik 1815 m. Džavos gubernatorius seras Tomas Stamfordas Raflas įsakė išvalyti šią vietovę. XX a. olandai pradėjo Borobuduro restauraciją.
