Ar žinojote, kad:
1. Kaukazo regionui būdinga neįtikėtina kalbinė įvairovė. Arabų keliautojai ir rašytojai seniau vadindavo Kaukazo kalnus „kalbų kalnais“. Išties kalbinė, tautinė ir kultūrinė šio regiono įvairovė yra įspūdinga. Kaukazo kalnų teritorija apima keturias valstybes, tačiau joje gyvena apie 50 skirtingų tautų, kalbančių 40 kalbų iš trijų skirtingų kalbų grupių. Dialektus būtų sunku ir suskaičiuoti.
Sakartvelų kalba yra užrašyta atskira abėcėle, kuri yra viena iš 14 unikalių alfabetų sistemų pasaulyje. Kalba priklauso ne indoeuropiečių, o Kaukazo-iberiškajai kalbų šeimai. Šiai šeimai taip pat priklauso ir kitos dvi šalyje vartojamos kalbos – mengrelų bei svanų. Daugiau su niekuo šios kalbos nesigiminiuoja, išskyrus... Pirėnų pusiasalyje gyvenančius baskus (dabartinės Ispanijos bei Prancūzijos teritorijos). Apie pora šimtų baskų bei gruzinų kalbų žodžių – beveik identiški. Mokslininkai tik spėlioja apie šių panašumų kilmę.
Sakartvelų kalba žodis „mama“ reiškia „tėvas“. Tuo tarpu „motina“ vadinama žodžiu „deda“. „Senelį“ reikia kviesti žodžiu „papa“. Tai įneša žaismingos painiavos ir komiškų situacijų besistengiantiems išmokti šią sudėtingą archaišką kalbą.
2. Svanetija – vienas unikaliausių Sakartvelo regionų. Vos prieš keletą metų jis buvo itin sunkiai pasiekiamas. Tačiau įspūdingas Svanetijos kalnų grožis buvo vertas didelių pastangų – statūs kalnų šlaitai, perėjos, aukščiausia Sakartvelo viršukalnė – Šcharos ledynas (5 068 m virš jūros lygio), bei dvigalvė Ušba (4 710 m). Šiandien atnaujinta kelių infrastruktūra leidžia žymiai greičiau pasiekti šį kalnuose įsikūrusį įspūdingo grožio regioną. Ilgą laiką izoliuotame krašte susiformavo unikalios tradicijos ir papročiai. Vienas iš žaviausių – akmeniniai IX – XI a. statyti bokštai, kuriuose seniau gyvendavo ir gindavosi nuo priešų visos svanų šeimos. Tiesa sakant, viduramžiais vyras, nepasistatęs bokšto, galėjo net neieškoti žmonos. Toks būdavo laikomas nekvalifikuotu apginti savo šeimą, tad netinkamas į jaunikius. Šiandien šie bokštai išlikę kaip kultūriniai paminklai. Svanetijos regione įsikūręs ir aukščiausias Europoje nuolat gyvenamas kaimas – Ušgulis (2 100 m virš jūros lygio). Jis yra įtrauktas į UNESCO pasaulio paveldo objektų sąrašą.
3. Šalis didžiuojasi seniausiomis pasaulyje vyndarystės tradicijomis. Kelionė į Sakartvelą neįsivaizduojama be vyno. Mokslininkai išsiaiškino, kad seniausi vyndarystės įrodymai šioje teritorijoje siekia net 8000 metų. Senesnių kol kas niekur pasaulyje nerasta. Dar ir šiandien dauguma vyndarių gamina vyną pagal senovinę technologiją – raugdami didžiuliuose moliniuose rezervuaruose, užkastuose po žeme. Šalyje auga apie 500 vynuogių rūšių, iš kurių dalis – endeminių rūšių, tai yra, unikalių tik šiai teritorijai. Viena iš įdomiausių vynuogių rūšių – Saperavi, iš kurių gaminamas juoduoju vadinamas sodrus vynas.
4. Sakartvelas pirmauja ne tik vyndarystės srityje, bet ir svarbiais archeologiniais radiniais. Šalyje rasti ir pirmojo Europiečio palaikai. Archeologinės ekspedicijos į Dmanisio slėnį metu rasti 1.8 milijono metų senumo skeletai, pavadinti Zezva ir Mzia – seniausia europiečių pora. Tai laikoma įrodymu, jog pirmieji žmonės iš Afrikos į Europą keliavo būtent pro Sakartvelą. Geografiškai šalis yra išsidėsčiusi Europos ir Afrikos paribyje, dažnai nesutariama ar ją priskirti Europai ar Azijai. Kartais ji vadinama „Europos balkonu“.
5. Sakartvelas priskiriamas prie didžiausią ekosistemų įvairovę pasaulyje turinčių šalių. Mažytėje šalies teritorijoje telpa net dvylika skirtingų klimato zonų, įskaitant subtropinę, alpių, pusiau dykumos zonas. Čia taip pat skaičiuojami net 49 dirvožemio tipai. Tankiuose šalies miškuose galite sutikti leopardų, lūšių, meškų ir t.t. Atvykę į šią šalį pereinamojo sezono metu (pvz. pavasarį) turėsite neeilinę galimybę mėgautis snieguotais kalnais slidinėjami ir vos už poros valandų maudytis Juodojoje jūroje bei mėgautis šilta saule. Vasarą taip pat nenusivilsite šia puikia šalimi. Kuomet sostinę Tbilisį vargina karščiai, sakartvelai traukia į pajūrį ar į kalnus mėgautis malonia vėsa, gaivinančiu kalnų vėju ir nepakartojamais peizažais. Tai pats laikas aplankyti ir įstabiausius šalies kanjonus (dar tik pradedamus atrasti užsienio turistų) – Martvilį ir Okatsę. Pastarasis gamtos šedevras vietomis siekia daugiau nei 50 metrų aukštį ir vos 3 – 6 metrų plotį. Jo dugnu šniokščia galinga kalnų upė.