Nors šis 6714 metrų aukščio kalnas nepriskiriamas prie aukščiausių Himalajų viršukalnių, jis laikomas vienu iš gražiausių. Tai pats švenčiausias Azijos kalnas, garbinamas
-
induistų (jie laiko Kailašą dievo Šivos sostu),
-
džainistų (jie mano, kad čia jų religijos įkūrėjas Rishavdevas patyrė nirvaną),
-
budistų (jie kalną laiko didžiule mandala ir vadina sniego brangakmeniu),
-
Tibeto religijos sekėjų (jie tiki, kad kalne slypi Palaimos ratas - Chakra Samvara Demchog).
Daugiau nei 1000 metų čia ateina piligrimai atlikti korą - apeiti 52 km ratą aplink kalną ir pagerbti dievus. Sakoma, kad vienas ratas panaikina viso gyvenimo nuodėmes, o 108 - užtikrina nirvaną, didžiausią dvasinį nušvitimą. Budistai ir induistai aplink Kailašą eina pagal laikrodžio rodyklę, o tibetietiškos Bon krypties budistai - prieš laikrodžio rodyklę. Prisijungę prie piligrimų grožėsitės asketišku kraštovaizdžiu bei tyla, aplankysite tolimus vienuolynus. Šis kalnas žmonėms - tarsi draudžiama zona, į jį niekas nebuvo užkopęs, kad nesudrumstų dievų ramybės.
