Plaukiojimas su rykliais – geros patirtys

Kelionių patarimas

Plaukiojimas su bangininiais rykliais Filipinuose

Plūduriuoti su vamzdeliu (ir gelbėjimo liemene, jei tik reikia) šalia kelių metrų ryklio yra neįtikėtina. Bangininiai rykliai yra didžiausios pasaulio žuvys, bet mums visiškai nepavojingi, mat minta planktonu ir smulkiomis krevetėmis. Filipinuose, Sebu saloje, Oslobo kaimelyje paplaukioti greta jų yra gana paprasta. Taip, deja, įspūdį šiek tiek gadina daugybė kitų atvykusių turistų. Ir sąžinę šiek tiek graužia, kad šiuos ryklius vietiniai žvejai privilioja maitindami juos. Bet yra ir pasiteisinimas - dar ne taip seniai vietiniai žvejai gaudydavo nykstančius bangininius ryklius ir dabar jiems ši veikla plukdyti turistus yra lyg kompensacija už prarastas pajamas.

Laukinės gamtos išsaugojimo klausimai yra labai jautrūs vietinėms bendruomenėms, tad šiais atvejais turizmo industrijai galima uždėti pliusą - jie padeda tiek saugoti, tiek pažinti, tiek šviesti. Na, o jei norite autentiškesnės patirties, reikės daugiau pasistengti - keliaukite į Bicol regioną (Luzono salos pietryčiai), o ten prie Donsol miesto nuo vasario iki gegužės bus daugybė galimybių paplaukioti su maistu nepriviliotais bangininiais rykliais. Smagios patirties!

Baltųjų ryklių stebėjimas Pietų Afrikos respublikoje

Dar viena įdomi patirtis - nardymas su baltaisiais rykliais. Taip, jie laikomi pavojingiausiais plėšrūnais jūroje (rykliai tikrai nedėkoja už tokį įvaizdį filmui "Nasrai"), gali užaugti iki 6,5 metrų ilgio. Baltieji rykliai dažniausiai užpuola žmones per klaidą, ir dažniausiai įkandę ir supratę, kad šis maistas jiems netinkamas - palieka jį. Labiausiai nuo baltųjų ryklių kenčia banglentininkai, mat jų lentas rykliai supainioja su trokštamu dideliu grobiu - ruoniais, tunais ar kitais rykliais.

Baltieji rykliai yra nykstanti rūšis, migruojanti per vandenynus, o ilgiausia užfiksuota ryklio kelionė yra 20 000 kilometrų nuo Pietų Afrikos iki Australijos ir atgal per 9 mėnesius. Baltuosius ryklius mokslininkai stebi ir atpažįsta iš unikalių pelekų raštų - jie kaip žmogaus pirštų antspaudai. Dar įdomu, kad baltieji rykliai visai neturi riebalų - jie sudaryti tik iš odos, raumens ir kremzlių.

Nerti giliai nereikės, jums teks įlipti į narvą, kabantį prie laivo, na o kai ryklys, atviliotas tuno galvos, mėtomos į vandenį ant kablio, artėja - užtenka įkišti galvą į vandenį ir teisingai laikyti rankas. Baltieji rykliai tikrai nėra šeriami vardan turistų, juos tik privilioja prie laivo žuvies kvapu, kad ne tik mes, bet ir mokslininkai galėtų juos stebėti. Baltųjų ryklių nepamatysite jokiame akvariume, jie neleisvėje negyvena, tad gamtos mylėtojams tai vienintelė galimybė susipažinti 🙂

Plaukiojimas su rykliais auklėmis Belize

Tai dar viena iliustracija posakiui, kad visos baimės slypi tik pas mus galvoje. Įšokus į žydrus Belizo pakrančių vandenis snorklinti ir išvydus netoli plaukiojančius ryklius - iš karto pasidaro baisu. Ir nesvarbu, kad puikiai žinai - rykliai auklės maitinasi smulkiomis žuvimis, moliuskais, jie didelių objektų (t.y. žmonių) nepuola - vis tiek kažkas sustingdo tavo raumenis. Kodėl šie rykliai gavo tokį švelnų vardą? Viena iš versijų yra, kad dėl garso leidžiamo jiems medžiojant, kuris primena žindančio kūdykio skleidžiamus garsus. Juk verta tai išgirsti savo ausimis ir pamatyti savo akimis?