Prieš savaitę grįžau iš kelionės po Ugandą (kelionė vyko 2021 m. liepą). Ir vis dar negrįžau :) Išgyventos emocijos ir patirti jausmai bei įspūdžiai buvo ir liko tiek stiprūs, kad vis dar „nesiarchyvuoja“, yra labai gyvi ir visa galva vis dar esu Afrikoje. Kvapą gniaužė peizažų grožis – kaskart žvilgsniui pasileidus per savaną tolyn link horizonto man norėjosi niūniuoti Keistuolių „OOOOO Manoji Afrika!!!“ :) Prieštaringi jausmai apimdavo keliaujant per šalį ir žvelgiant į vietinių žmonių gyvenimą – žmonės gražūs, mano akiai net egzotiški, gyvenimas paprastas, „arti žemės“, bet skurdo visgi daug. Na, o užvis labiausiai ir stipriausiai jaudino laukinių žvėrių artumas – kai esi laukinėje gamtoje tik per keletą-keliolika metrų nuo raganosių, šimpanzių, liūtų, žirafų, dramblių, begemotų ar gorilų. Ugandos nacionaliniai parkai knibžda gyvybe!
Didžiausias ačiū kelionės vadovei Gabrielei ir gidui Farouk, kad dėka savo žinių, išmanymo ir patirties sukūrė nuostabią ir subalansuotą kelionę po Ugandą. Sunkesnes pervažiavimų dienas keitė dienos su tooookia gausybe įspūdžių, kad man atmintyje liko tik faktas, jog tie pervažiavimai buvo :) Viskuo buvo pasirūpinta, visi kausimai atsakyti ir visa programa įvykdyta.
Na, ir negaliu nepadėkoti bendrakeleiviams. Malonus bendravimas, įdomūs pasakojimai ir humoro fejerverkai sukūrė šiltą bendrumo atmosferą, dėl to kelionė tapo dar įsimintinesne. Ačiū!
Neabejodama nominuoju šią kelionę savo Geriausių gyvenimo kelionių kategorijoje! Ir lygiai taip pat neabejodama rekomenduoju keliauti į Ugandą su Gabriele