Pažintinė kelionė: Rytų Turkija ir Kapadokija

Skrydis Vilnius – Mardinas su persėdimu Stambule. Skrisite geriausiomis Europos avialinijomis „Turkish Airlines“. Skrydžio metu galėsite mėgautis įvairiomis pramogomis (muzika, filmai, kompiuteriniai žaidimai) bei lėktuve pateikiamu maitinimu. Mardiną pasieksime vėlai vakare. Pervežimas į viešbutį ir nakvynė.

Tai didžiausias Aukštutinės Mesopotamijos miestas, galintis didžiuotis savo turtinga istorija, senovine architektūra, gausiu kultūriniu – religiniu paveldu. Dauguma miesto gyventojų – kurdai ir arabai, taip pat nemažai asirų, armėnų ir turkų. Čia susipynė pagoniški kurdų tikėjimai ir papročiai, ankstyvosios asirų ir chaldėjų bei armėnų krikščionybės apeigos, užsisluoksniavo šiitų ir sunitų islamas. Mardinas - pakopinis miestas, labirintinėmis gatvelėmis kylantis aukštai į kalną. Po pusryčių pradėsime pažintį su miestu ir pakilsime į aukščiausią šio miesto pastatą, o kartu ir įspūdingiausią ankstyvos islamiškos architektūros paminklą - Zindžirijos religinę mokyklą. Apžiūrėsime gražiai dekoruotus fasadus ir klaidžias takais pakilsime prie pat mokyklos mečetės kupolo. Iš čia atsiveria nuostabi miesto panorama.

Vaikščiodami miesto gatvelėmis turėsime laiko pajausti vietinę atmosferą, atrasti miesto įdomybes bei pažinti kultūrą. Čia dažnai matysite vietinį simbolį Šachmaran – tai kurdų , armėnų ir iranėnų mitologinė būtybė vaizduojama kaip gyvatė su moters galva. Išvertus iš persų kalbos pavadinimas reikštų gyvačių karalienė (o gal tai žalčių karalienė?).

Ragausime kurdišką kavą „menegeč“, pagamintą iš terpentininių pistacijų. Ragausime šviežiausių datulių sausainius bei migdolus, aplietus natūralia indigo glazūra.

Aplankysime XIII Latifijos mečetę, kuri patraukia dėmesį savo įspūdingais vartais ir senoviniu apsiplovimo šaltiniu. Mečetė įsikūrusi šalia protestantų bažnyčios. O asirai ir armėnai atlieka senovines bažnytines apeigas - jei bus galimybė, jose sudalyvausime ir mes.

Mardine gaminami gražūs juvelyriniai papuošalai ir čia pat parduodamas skanus vietinių vienuolynų vynas. Nakvynė viešbutyje Mardino senamiestyje.

Po pusryčių iškeliausime į netoliese esantį asirų ortodoksų Deyrul Zafarano vienuolyną, kuris dėl savo šiltos sienų spalvos dar vadinamas šafraniniu. Ankstyvos krikščionybės laikais jis buvo pastatytas ant 4500 metų senumo šventyklos, skirtos Mesopotamijos saulės dievui Šamašui. Bažnyčia vis dar naudoja aramėjų kalbą, kuria kalbėjo Jėzus. 1034–1924 m. Zafarano vienuolyne rezidavo sirų ortodoksų patriarchas. Vienuolynas gamina ir parduoda Dairulzafran vyną. Susipažinę su vienuolyno istorija ir architektūra, keliausime į antikinį Mesopotamijos regiono romėnų miestą – tvirtovę Darą. Kadaise jis stovėjo pasienyje su Sasanidų imperija. Tvirtovė suvaidino didelį vaidmenį Irano ir Bizantijos VI amžiaus karuose. Čia iki šiol išliko gigantiški vandens rezervuarai, statyti imperatoriaus Justiniano, kurio sumanymu taip pat buvo pastatytas Sofijos soboras Stambule.

Sustosime pavalgyti gamtoje prie sraunios kalnų upės Nusaibin. Atsipūtę ir papietavę keliausime toliau į Midjato miestą. Pirmą kartą miesto vardas paminėtas IX a. pr. m. e. dantiraščiu parašytose asirų plokštėse. Jame keletui naktų buvo apsistojęs asirų imperijos valdovas – rūstusis Salmanaseras II. Mieste gyvena daugiausiai kurdai ir asirai, o taip pat mažiau žinomi mchalamai – unikaliu arabišku dialektu kalbantys vieni iš ankstyvųjų krikščionių. Šiais laikais miestas išgarsėjo visame pasaulyje dėl turkiško serialo „Vėjavaikis“. Čia mes palydėsime saulę ir praleisime vakarą. Nakvynė viešbutyje Midjato centre.

Pusryčiai. Ryte išvykstame link senovinio Chasankeifo miesto, kuris minimas semitų raštuose (1800 - 1700 m. iki Kr.). Čia plauksime laivu Tigro upe. Pajausime pirmosios civilizacijos dvasią. Tigro ir Eufrato tarpupis buvo Mesopotamijos civilizacijos lopšys. Čia klestėjo Asirijos, Babilono valstybės. Chasankeifas buvo vienas iš svarbiausių šios civilizacijos miestų. Deja, pastačius užtvanką upėje, dauguma miesto istorinių vertybių ir architektūros paminklų atsidūrė po vandeniu, tačiau kai kur matomos „paskendusios“ dalys ir miesto kraštovaizdis sujaudina.

Keliaujame į juodojo bazalto miestą Dijarbakyrą. Sustojame prie senovinio juodo tilto prie Tigro upės išgerti tradicinės šiam miestui kontrabandinės arbatos „kačak“ ir tęsime pažintį su senovės Mesopotamijos miestais. Juodo bazalto tvirtovės sienos, juodi mečečių minaretai, juodos bažnyčios ir aikštės. Miestas garsėja vario dirbiniais, tekstilės gaminiais ir linksmų plaučių dainingais žmonėmis. Čia mes aplankysime didžiąją mečetę – Ulu camii, pastatytą ant gražiai dekoruotų romėnų rūmų liekanų. Galimybei esant užeisime į Šv. Jurgio armėnų bažnyčią. Vakarą praleisime skanaujant vietinį maistą viename iš chanų – smagių, gražiai puoštų karavansarajų. Nakvynė viešbutyje Dijarbakyro centre.

Pusryčiai. Vaizdingais kalnų keliais, su sustojimais nuotraukoms, važiuosime link Nemruto kalno, kurio 2134 m. viršūnėje yra Komagenos karaliaus Antiocho I Teoso iš Komagenos mauzoliejus, pastatytas 62 m. pr. m. e. Šis archeologijos paminklas 1987 m. įtrauktas į UNESCO paveldo sąrašą Karaliaus Antiocho I mauzoliejus yra papuoštas 8 – 9 m. aukščio akmeninėmis skulptūromis: Antiocho I, liūtų, erelių bei graikų, armėnų ir persų Dievų atvaizdais: Heraklio, Vachagno, Dzeuso, Ahūra Mazdos, Apolono bei Mitros. Tam kad pamatytumėme šį pasaulio šedevrą, teks važiuoti serpantinais ir nemažą atkarpą kilti laiptais. Tam mes skirsime pakankamai laiko. Nuo pilkapio - mauzoliejaus viršūnės galima pamatyti iš abejų pusių Tigro ir Eufrato užtvankas. Nakvynė viešbutyje netoli Nemruto kalno.

Po pusryčių tęsime turą ir keliausime prie seniausios pasaulyje šventyklos, kurią atradus ir ištyrinėjus įvyko revoliucija Artimųjų Rytų ir visos Eurazijos civilizacijos raidos istorijos supratime. Giobekli Tepe (Pilvota kalva) – didžiausia ir seniausia megalitinė šventykla pasaulyje. Ankstyvojo neolito statinys datuojamas XII tūkst. iki m. e. pateikė gausybę mįslių. Kokiu būdu primityvūs žmonės sugebėjo pastatyti tokią gigantišką struktūrą (atkasta tik 5 procentai viso komplekso, o jau atrodo įspūdingo dydžio)? Taip pat buvo suvokta, kad jau tais laikas buvo atrastas cementas ir žmonės gebėjo kurti įmantrų meną. Ir kas svarbiausia, buvo atrastas nulinis genetinis kultivuotas grūdas, o tai reiškia, kad nuo čia prasidėjo sėsli žemdirbystė. Anksčiau buvo galvota, kad pradžioje žmogus atrado žemdirbystę, o paskui pradėjo galvoti apie apsaugą ir Dievus. Giobekli Tepe atradimas apvertė mokslines teorijas aukštyn kojomis.

Susipažinę su dvasiniu pirmykščio žmogaus pasauliu, keliausime į Šanliurfą. Aplankysime urvą, kur, pagal padavimus gimė pranašas Abraomas. Sakoma, kad gimus Abraomui (Ibrahimui) vietovėje prasivėrė anga ir pasirodė šaltinis bei tvenkinys, kuriame gyvena stebuklingi, neišnykstantys karpiai. Prie urvo pastatyta mečetė, kurios grindys yra vandenyje ir vietiniai žmonės ateidavo melstis tarp karpių per vandenį. Dabar, žmonių patogumui, yra įrengtos stiklinės grindys. Balikligol - tvenkinys apsuptas parkų, kur vietiniai gyventojai ateina pailsėti ir pamaitinti žuvų. Tvenkinio vanduo laikomas gydančiu. Nakvynė viešbutyje Šanliurfoje.

Po pusryčių vyksime į archajišką kaimą – Haraną, kur pamatysime senovinius kaimo kūginius namus su konusiniais stogais, primenančiais Italijos „Trullo“ namus Alberobeloje. Sakoma, kad į Haraną pasitraukė gyventi Abraomo tėvas ir visai šalia yra jo kapas. Šio kaimo (kadaise didžiulio universitetinio miesto) gyvenimas tarsi sustingo Abraomo laikais ir mažai kas pasikeitė. Aplankysime namo vidų ir susipažinsime su namų šeimininkais. Vakare pasiūlysime aplankyti Urfos nakties ceremoniją. Tai per tūkstantį metų susiformavęs bendruomenės susibūrimas, kurio metu gaminamas maistas, šokama ir dainuojama. Nakvynė Šanliurfoje.

Po pusryčių keliausime link Eufrato upės į senovinį asirų miestelį Halfetį. Iš ten leisimės į kelionę laivu per Eufrato upę. Plaukdami matysime senovinę tvirtovę Rumakalę ir juodujų rožių sodus. Pajautę senovinės upės dvasią vyksime į paskutinį mūsų kelionės Mesopotamijos miestą - Gaziantepą. Čia aplankysime didžiausią mozaikos muziejų pasaulyje - Zeugma, kuriame yra 1700 kv. m. mozaikų. Muziejaus pagrindą sudaro archeologiniai radiniai iš Zeugmos miesto (dabartinis Gaziantepas), kurie atkasti atliekant archeologinius kasinėjimus statant Bireciko užtvanką. Atrastos graikų ir romėnų puikiai išsilaikiusios vilos su pirtimis ir kambariais, gausiai dekoruotais mozaikomis. Garsiausios pasaulio mozaikos – Čigonės galva, Okeanas ir Tefija, Erosas ir Psichėja eksponuojami puikiai ir drąsiai. Tai vienas iš moderniausių muziejų pasaulyje.

Apžiūrėję muziejų keliausime pietauti ir ragauti skanumynų. Gaziantepo baklava pripažinta geriausia šalyje. Nenuostabu, juk miesto apylinkėse auga didžiausios pistacijų plantacijos. Gersime geriausią Turkijos kavą seniausioje istorinėje kavinėje. Vaikštinėsime po autentišką miesto turgų, kur galima nusipirkti įvairiausių prieskonių, žalvarinių dirbinių, pistacijų kavos ir kitų gėrybių gerokai pigiau nei Stambule. Miesto simboliu laikomos Jemeno odinės spalvotos šlepetes ir spalvoti asiliukų pakinktai.

Vakare pratęsime pasivaikščiojimą po miesto senamiestį (deja, 2023 m. nukentėjusį nuo žemės drebėjimo) ir ragausime skanėstus. Nakvynė viešbutyje Gaziantepe.

Po pusryčių – pervežimas į Kapadokiją. Mūsų laukia kelionė kalnais iki Kapadokijos regiono miesto Urgupo (400 km). Vakare lankysime Kapadokijos muziejuje po atviru dangumi - Goreme (UNESCO kultūros paveldas). Tai paslaptingų paslėptų urvuose bažnyčių, vienuolynų, mokyklų kompleksas, kur galėsime susipažinti su Krikščioniškos tapybos ir filosofijos pradžia. Jei į muziejų nespėsime vakare, jį apžiūrėsime kitos dienos rytą. Nakvynė Mustafapaša rajone, unikaliame viešbutyje.

Galimybei esant ( priklausomai nuo oro sąlygų) labai anksti ryte galėsite užsisakyti skrydį oro balionu virš Goreme slėnio. Po pusryčių vyksime į žygį per Raudonąjį ir Rožių slėnius, per galingas, erozijos išgraužtas vulkaninės uolienas, tarp smailių kūgių, bokštelių ir gamtos sukurtų minaretų. Keliausime link Čavušino miestelio, kur senais laikais žmonės gyveno tarsi dideliam skruzdėlyne. Išgėrus kavos ar arbatos važiuosime į „Meilės“ slėnį. Kelionę tesime keramikų miestelyje - Avanos, kuris garsėjo savo keramikos tradicijomis dar hetitų laikais. 3000 prieš Kr. regionas buvo žinomas turtingu mineralais moliu ir moliniais dirbiniais. Aplankysime keramikos dirbtuvės. Vėliau keliausime į vieną iš 36 šiame regione esančių požeminių miestų. Kadaise miestai buvo puikiai įrengti ir pritaikyti ne tik slėptis nuo priešų, bet ir gyventi. Požeminiame mieste tilpo apie 20 tūkstančių žmonių, miestas driekiasi 20 aukštų po žeme, iš kurių šiuo metu galima apžiūrėti tik dalį. Aplankysime „Vaizduotės“ slėnį. Jame gausu vėjo, vandens bei sniego sukurtų skulptūrų. Sustosime nuotraukai. Visai netoliese aplankysime akmeninį Zelve kaimą, kur per amžius taikiai sugyveno musulmonai ir krikščionys ir kur tarp vynuogynų iškyla įvairių formų vulkaniniai dariniai. Nakvynė unikaliame viešbutyje.

Po pusryčių – pervežimas į Nevšehiro oro uostą ir skrydis atgal į Lietuvą su persėdimu Stambule.