Egiptas: kelionių klasika kitaip

• Išsamiausias Egipto pažinimas. Daugelis kelionių apsiriboja Kairu, Luksoru ir keliomis pagrindinėmis šventyklomis. Šioje programoje pamatysite visą Senovės Egipto istorijos raidą – nuo pirmosios sostinės Memfio ir pirmosios piramidės Sakaroje iki Ptolemėjų laikų šventyklų ir romėnų architektūrinio palikimo.
• Privatus kruizas tradicine dahabėja. Vietoje didelio kruizinio laivo tris dienas plauksime tik mūsų grupei skirta dahabėja. Tai daugiau privatumo, daugiau ramybės ir galimybė sustoti vietose, kur didieji laivai neužsuka.
• Daugiau nei piramidės. Egiptą pažinsime ne tik per faraonų palikimą. Lankysime koptų bažnyčias, islamiškąjį Kairą, spalvingus Nubijos kaimelius, Šiukšlių miestą, vietinius turgus ir kasdienio gyvenimo vietas, kurios padeda geriau suprasti šiuolaikinį Egiptą.
• Abu Simbelis be kompromisų. Viena įspūdingiausių pasaulio šventyklų dažnai paliekama pasirenkamoms ekskursijoms. Šioje kelionėje Abu Simbelis yra pilnavertė maršruto dalis.
• Daug laiko svarbiausioms vietoms. Neskubėsime tarp objektų. Karnakas, Karalių slėnis, Sakara, Dendera ar Gizos piramidės bus lankomi skiriant pakankamai laiko ne tik nuotraukoms, bet ir supratimui, ką iš tikrųjų matome.
• Vietos, kurių dažnai nėra kitose programose. Sakara, Dašuras, koptiškasis Kairas, Sultono Hasan ir El Rifai mečetės, šiukšlių miestas ir bažnyčios virš jo, Nubijos dykumos, Gebel el Silsilia, Esnos šventyklos, Medinet Habu – Ramzio III šventyklos – tai objektai, kuriuos dažnai aplenkia standartiniai maršrutai.
• Kelionė tiems, kurie nori suprasti Egiptą. Tai maršrutas ne vien „pamatyti piramides“. Tai galimybė suprasti, kaip gimė viena įtakingiausių pasaulio civilizacijų, kodėl Nilas sukūrė Egiptą ir kaip šios žemės gyvena šiandien.
• Kelionės vadovė – lietuvė, pusę laiko su šeima gyvenanti Egipte ir labai gerai jaučianti šalies kasdienybę, o senojo Egipto istoriją laikanti savo mėgstamiausiu laisvalaikio užsiėmimu.
• Keliausime nedidelėje 12-os keliautojų grupėje, todėl bus daugiau lankstumo, laiko sustoti įdomesnėse vietose ir pasikalbėti apie tai, ką matome aplink.

Atskridę į Kairą iš karto pasinersime į miestą, kuriame greta gyvena keli tūkstančiai metų istorijos ir daugiau nei dvidešimt milijonų gyventojų. Pakeliui iš oro uosto į Gizą pirmą kartą pajusime Egipto mastelį, chaosą ir gyvybę. Važiuosime pro Heliopolio rajoną, kur stovi paslaptingieji Barono Empaino rūmai – neįprastas statinys, labiau primenantis Indijos šventyklą nei Artimųjų Rytų rūmus. Toliau horizonte iškils Saladino citadelė ir didinga Muhamedo Ali mečetė, šimtmečius dominavusios virš miesto panoramos.

Kelionės metu matysime ir kitą Kairo veidą – senąsias kapines, kurios kai kuriose vietose jau seniai tapusios gyvenamaisiais kvartalais, nesibaigiančius daugiabučių rajonus ir gatves, kuriose eismas teka aštuoniomis juostomis į abi puses. Tai pirmoji pažintis su miestu, kuris daugeliui tampa vienu įspūdingiausių kelionės atradimų.

Įsikūrę viešbutyje Gizoje, vakarą galėsime skirti poilsiui arba pasirinkti papildomą pramogą – garsųjį šviesų ir garso šou prie piramidžių. Norintys ramesnio vakaro galės stebėti apšviestas piramides tiesiog iš viešbučio terasos, gurkšnojant arbatą ar kavą ir laukiant rytojaus pažinties su pirmosiomis piramidėmis.

Šiandien pažinsime du labai skirtingus, bet vienodai svarbius Kairo veidus – krikščioniškąjį ir islamiškąjį. Tai diena, kuri parodys, kad Egiptas yra kur kas daugiau nei faraonai ir piramidės.

Rytą pradėsime Koptiškame Kaire, kur nuo seno buvo įsikūrusi viena seniausių krikščioniškų bendruomenių pasaulyje. Siauromis gatvelėmis keliausime tarp istorinių bažnyčių, menančių pirmuosius krikščionybės amžius. Aplankysime garsiąją Kabančiąją bažnyčią, pastatytą virš senovinės romėnų tvirtovės vartų, taip pat Abu Sergos bažnyčią, kuri, pasak tradicijos, stovi toje vietoje, kur Egipte prieglobstį radusi Šventoji Šeima buvo apsistojusi savo kelionės metu. Taip pat lankysime Šv. Jurgio ir Šv. Barboros bažnyčias – svarbius koptų religinio ir kultūrinio paveldo centrus.

Po pietų persikelsime į visai kitokį pasaulį – islamiškąjį Kairą. Pažintį pradėsime prie vienų senųjų miesto vartų, nuo kurių atsiveria kelias į garsiausią istorinio Kairo gatvę – El Moez. Tai tarsi po atviru dangumi įrengtas islamo architektūros muziejus, kuriame beveik kiekvienas pastatas pasakoja vis kitą miesto istorijos skyrių. Eidami šia gatve matysime mečetes, medreses, rūmus ir karavanserajus, statytus įvairių Egipto dinastijų laikais.

Didžiausią įspūdį paliks dvi iškiliausios miesto mečetės – XIV amžiaus Sultono Hasano mečetė ir XIX amžiaus El Rifai mečetė. Jų mastelis, architektūrinės detalės ir istorijos leidžia suprasti, kokį vaidmenį Kairas šimtmečius vaidino islamo pasaulyje.

Dieną užbaigsime Saladino citadelėje, kuri beveik aštuonis šimtmečius saugojo miestą nuo užpuolikų. Nuo jos sienų atsiveria įspūdinga Kairo panorama, o svarbiausias citadelės akcentas – didingoji Muhamedo Ali mečetė, dažnai vadinama Egipto alabastro mečete.

Po vakarienės turėsite laisvo laiko. Norintys galės pasinerti į legendinį Khan el Khalili turgų – vieną seniausių ir gyviausių Artimųjų Rytų prekyviečių. Čia tarp prieskonių, žalvario dirbinių, papuošalų, kavinių ir amatininkų dirbtuvių lengva pamiršti laiką ir pasijusti lyg senojo Kairo pasakojimo dalimi.

Šiandien pamatysime vietas, kurios retai patenka į įprastus turistinius maršrutus, tačiau leidžia geriau suprasti šiuolaikinį Egiptą.

Ryte vyksime į vadinamąjį Šiukšlių miestą (Mokattam rajoną), kur dešimtmečius gyvena ir dirba zabalinai – bendruomenė, sukūrusi vieną efektyviausių atliekų rūšiavimo sistemų pasaulyje. Tai vieta, kuri daugelį nustebina ne tik savo kontrastais, bet ir žmonių gebėjimu sudėtingomis sąlygomis sukurti savitą gyvenimo būdą.

Virš rajono uolose slepiasi vienas įspūdingiausių Kairo religinių objektų – Šv. Simono vienuolynas. Didžiulė uoloje iškalta bažnyčia, talpinanti tūkstančius žmonių, yra viena didžiausių Artimųjų Rytų krikščioniškų šventovių. Čia išgirsime ir legendą apie kalno perkėlimą, kuri iki šiol užima svarbią vietą koptų tradicijoje.

Po pietų vyksime į oro uostą ir skrisime į Asuaną – miestą, kuris nuo seno laikomas vartais į Afriką ir Nubijos kraštą. Vos atvykus pajusime, kad Egiptas čia kitoks nei Kaire. Nile išbarstyta daugybė salų ir salelių, pakrantėse žaliuoja palmės, o miesto gyvenimas teka kur kas ramesniu ritmu.

Asuanas šimtmečius buvo svarbus prekybos centras tarp Egipto ir Afrikos regionų, todėl čia juntama stipri nubių kultūros įtaka. Miesto gatvėse dažniau sutiksite juodaodžių egiptiečių, o atmosfera gerokai skiriasi nuo didmiesčio šurmulio šiaurėje.

Vakare galėsime pasivaikščioti po gyvybingą Asuano turgų, kuris dirba iki vėlyvo vakaro. Čia rasite prieskonių, arbatos, rankdarbių, tradicinių nubų dirbinių ir vietinių saldumynų. Tai puiki vieta stebėti kasdienį gyvenimą ir pajusti Afrikos bei Artimųjų Rytų sandūroje susiformavusį miesto charakterį.

Šiandien skirsime laiką vienam jaukiausių Egipto miestų – Asuanui, kur Nilas atrodo visai kitaip nei šiaurėje. Čia tarp vandens ir dykumos plyti dešimtys salų ir spalvingų nubių kaimelių.

Anksti ryte aplankysime vieną gražiausių Egipto šventyklų – Filės (Philae) Izidės šventyklą. Šventykla stovi saloje, todėl iki jos plauksime laiveliu. Senovėje ši vieta buvo vienas svarbiausių deivės Izidės kulto centrų, o šiandien žavi ne tik architektūra, bet ir ypatinga aplinka tarp Nilo vandenų ir granito uolų.

Vėliau mūsų laukia pažintis su Asuanu. Apžiūrėsime garsiąją Asuano užtvanką, kuri XX amžiuje pakeitė Egipto ekonomiką ir Nilo gyvenimą. Aplankysime Nubių muziejų, padedantį suprasti šio regiono istoriją, žmones ir kultūrą, bei miesto katedrą, primenančią, kad Egiptas nuo seno buvo įvairių kultūrų ir religijų susitikimo vieta.

Skirsime laiko ir kasdienei miesto atmosferai. Norintys galės užsukti į vietinę parduotuvę, kur apsiperka patys egiptiečiai – gera proga įsigyti arbatos, prieskonių, datulių ar kitų lauktuvių ne turistinėmis kainomis.

Po pietų leisimės į vieną maloniausių Asuano patirčių – plaukimą tarp Nilo salų. Čia neužsuka didieji kruiziniai laivai, todėl kraštovaizdis išlieka ramus ir natūralus. Smėlio kopos vietomis tiesiog nusileidžia į vandenį, o už kiekvieno posūkio atsiveria vis kitoks vaizdas.

Norintys galės papildomai aplankyti Viduriniosios karalystės didikų kapavietes, iškaltas vakarinio Nilo kranto kalvose. Tai viena mažiausiai lankomų, bet įdomiausių Asuano vietų, nuo kurios atsiveria puikios miesto, salų ir dykumos panoramos.

Vėliau pasieksime spalvingą nubių kaimelį. Čia susipažinsime su vietos bendruomene, apsilankysime mokykloje, kur galėsime išmokti keletą nubų ir arabų kalbos raidžių bei skaičių, sužinosime daugiau apie vietines tradicijas. Norintys galės pasipuošti chna piešiniais arba pasivaikščioti po kaimelį, kur ryškiaspalviai namai ir lėtas gyvenimo ritmas kuria visai kitokią Egipto atmosferą. Čia yra ir spalvingas nubių turgus, kur gausu ir rankų darbo gaminių

Vakare, saulei leidžiantis virš Nilo, bus galima tiesiog mėgautis ramybe arba pasirinkti papildomas vietos gyventojų siūlomas pramogas. Tai viena tų dienų, kai svarbiausia ne skubėti tarp objektų, o leisti sau pajusti Nubijos krašto ritmą.

Šiandien mūsų laukia viena įspūdingiausių visos kelionės dienų. Po pusryčių išvyksime į pietus, link Sudano sienos ir garsiausių faraono Ramzio II statinių – Abu Simbelio šventyklų. Kelias ves per Nubijos dykumą – didžiulius smėlio ir akmenuotų lygumų plotus. Šiandien sunku įsivaizduoti, tačiau prieš tūkstančius metų tai buvo svarbus prekybos ir karinių žygių maršrutas į Afrikos gilumą.

Atvykę į Abu Simbelį skirsime pakankamai laiko išsamiai pažinčiai su šiuo UNESCO saugomu kompleksu. Didžioji Ramzio II šventykla su keturiomis milžiniškomis faraono statulomis laikoma vienu įspūdingiausių Senovės Egipto architektūros kūrinių. Šalia stovi mažesnė, tačiau ne mažiau įdomi karalienei Nefertari ir deivei Hator skirtа šventykla – vienas retų atvejų, kai faraono žmona senovės Egipte pagerbta tokiu mastu.

Aplankysime šventyklų vidų, susipažinsime su jų istorija ir išgirsime ne mažiau įspūdingą XX amžiaus gelbėjimo operacijos pasakojimą, kai dėl statomos Asuano užtvankos visas kompleksas buvo išardytas ir perkeltas į aukštesnę vietą, išsaugant jį nuo Naserio ežero vandenų.

Po apsilankymo pietausime ir neskubėdami leisimės atgal į Asuano pusę. Popietę keliausime per dykumą, stebėdami, kaip keičiasi šviesa ir spalvos virš smėlio bei uolų. Artėjant vakarui sustosime vietoje, kur galėsime ramiai pasitikti saulėlydį. Kai karštis atslūgsta, dykuma tampa stebėtinai rami, o horizonte besileidžianti saulė nuspalvina kraštovaizdį aukso ir rausvais tonais.

Sutemus mūsų lauks tradicinė beduinų arbata po atviru dangumi. Tolstant miestų šviesoms virš galvų atsiveria žvaigždėtas dykumos dangus – vienas gražiausių vaizdų, kokius galima pamatyti Egipte. Vakare grįšime į Asuaną, kur po trumpos kelionės nuo dykumos stovyklavietės mūsų lauks vakarienė viešbutyje ir poilsis prieš kitą kelionės etapą.

Po intensyvių dienų Kaire ir Asuane šiandien prasideda visai kitokia kelionės dalis. Apie vidurdienį įsikursime mūsų laukiančioje dahabėjoje – tradiciniame Nilo burlaivyje, kuris artimiausiomis dienomis taps mūsų namais. Tiesa, ar išskleidime bures, priklausys nuo vėjų. Skirtingai nei didieji kruiziniai laivai, dahabėja skirta tik nedidelei grupei keleivių. Čia nėra šimtų turistų, triukšmingų programų ar skubėjimo pagal kruizinių laivų grafiką. Tik ramus plaukimas, privatumas ir galimybė mėgautis Nilu taip, kaip juo kadaise keliavo XIX amžiaus keliautojai.

Po pietų pradėsime kelionę Kom Ombo link. Nuo šio momento Nilas taps ne tik transporto keliu, bet ir pagrindiniu mūsų kelionės herojumi.

Tolstant nuo Asuano į šiaurę kraštovaizdis pamažu keičiasi. Dykumos foną vis dažniau pakeičia žalios pakrantės, nedideli kaimai ir dirbami laukai. Pro laivo denį slinks datulinių palmių giraitės, bananų plantacijos, mango sodai ir nedideli ūkininkų laukai, kurių gyvenimo ritmas mažai pasikeitė per šimtmečius. Kovo mėnesį daugelis mango medžių kaip tik pradeda žydėti, pripildydami pakrantes švelnaus aromato.

Plaukdami stebėsime žvejų valteles, vietinius keltus, vaikus, mojuojančius nuo kranto, ir vandens buivolus, besiilsinčius prie Nilo. Tai viena ramiausių ir labiausiai atpalaiduojančių visos kelionės dalių, leidžianti pajusti, kodėl senovės egiptiečiai Nilą laikė savo civilizacijos gyvybės šaltiniu.

Vakare mėgausimės vakariene laive ir stebėsime, kaip saulė leidžiasi virš palmių ir Nilo pakrančių. Egiptas čia atsiskleidžia visai kitaip – ne per monumentalius statinius, o per kasdienį gyvenimą, kuris šalia šios upės tęsiasi jau tūkstančius metų.

Rytą pradėsime Kom Ombo šventykloje – vienoje neįprasčiausių Egipto šventyklų. Ji buvo skirta iš karto dviem dievams: dievui-krokodilui Sobekui ir dievui-sakalui  Horui Vyresniajam. Dėl šios priežasties šventykla yra beveik simetriška – tarsi du veidrodiniai kompleksai po vienu stogu. Nuo jos terasų atsiveria puikūs Nilo vaizdai, o šalia esantis krokodilų muziejus primena, kad senovėje šioje upės dalyje krokodilai buvo įprasta kasdienybės dalis.

Po apsilankymo grįšime į dahabėją ir toliau plauksime šiaurės link. Ši kelionės atkarpa skirta ne objektų „rinkimui“, o pačiam Nilui. Patogiai įsitaisius denyje galima stebėti lėtai slenkančius krantus, kaimelius, dirbamus laukus ir gyvenimą, kuris vis dar priklauso nuo upės ritmo.

Vėliau pasieksime Gebel el Silsilą – vietą, kurios daugelis Egipto keliautojų taip ir nepamato. Čia nestoja didieji kruiziniai laivai, todėl atmosfera išlieka rami ir autentiška. Būtent iš šių smiltainio karjerų buvo iškirsti akmens luitai daugeliui garsiausių Egipto šventyklų – Karnakui, Luksorui, Edfu ir kitoms. Vaikščiodami tarp senųjų karjerų ir nedidelių uolose iškaltų šventyklėlių galėsime geriau suprasti, kokio masto darbai buvo reikalingi faraonų statyboms.

Vėliau mūsų laukia viena maloniausių kruizo akimirkų. Prisišvartuosime prie nedidelės Nilo salos, kur norintys galės išsimaudyti upėje. Toli nuo miestų ir turistinių centrų Nilas čia atrodo visai kitaip nei įprastuose atvirukuose – ramus, platus ir apsuptas žalumos. Tai viena tų patirčių, kurių nesiūlo didieji kruiziniai laivai: mažiau formalumo, daugiau laiko gamtai, pokalbiams ir lėtam laikui Nilo pakrantėje, klausantis vandens ir stebint virš upės kylančias žvaigždes.

Šį rytą aplankysime vieną geriausiai išsilaikiusių Senovės Egipto šventyklų – Edfu šventyklą, skirtą dievui-sakalui Horui. Ji puikiai išsilaikė, nes buvo užpustyta ir užnešta kultūriniu sluoskniu beveik iki stogo. būtent dėl to išliko beveik nepažeista ir šiandien leidžia pamatyti, kaip iš tiesų atrodė senovės egiptiečių šventyklų kompleksai.

Prie įėjimo mus pasitiks įspūdingos Horo statulos, o viduje vaikščiosime tarp aukštų kolonų, reljefais išpuoštų sienų ir šventųjų erdvių, kuriose prieš daugiau nei du tūkstančius metų vyko religinės ceremonijos. Čia išlikę užrašai pasakoja vieną svarbiausių Egipto mitų – Horo kovą su Setu, gėrio ir tvarkos susidūrimą su chaosu.

Po apsilankymo grįšime į mūsų dahabėją ir tęsime kelionę Nilu. Tai dar viena diena, kai svarbiausia ne atstumai ar objektų gausa, o pati kelionė. Mūsų lauks pietūs po atviru dangumi – šviežiai ruošiamas barbekiu ir ramus popietės poilsis tarp žalios Nilo pakrantės ir dykumos horizontų.

Vakare toliau plauksime Luksoro link. Saulėlydžiai šioje Nilo dalyje ypač gražūs – auksinė šviesa nuspalvina palmių giraites, vandens paviršių ir pakrantės kaimelius, primindama, kad būtent ši upė sukūrė vieną didžiausių civilizacijų pasaulio istorijoje.

Ryte aplankysime Esnos šventyklą – vietą, kuri pastaraisiais metais sulaukė didelio egiptologų dėmesio. Po ilgai trukusių restauracijos darbų nuo lubų ir kolonų buvo pašalinti šimtmečius kaupti suodžiai bei nešvarumai, atidengę netikėtai ryškias originalias spalvas. Tai reta galimybė pamatyti, kaip iš tiesų atrodė Senovės Egipto šventyklos – ne smėlio spalvos, kaip dažnai įsivaizduojame šiandien, o dekoruotos sodriais mėlynais, raudonais, žaliais ir geltonais atspalviais. Ypač įspūdingos dangaus skliautą vaizduojančios lubos su astronominiais ir religiniais motyvais.

Po apsilankymo atsisveikinsime su mūsų dahabėja ir keliausime į Luksorą – miestą, kuris dažnai vadinamas didžiausiu pasaulio muziejumi po atviru dangumi. Įsikūrę viešbutyje ir papietavę, vyksime į vietą, kuri daugeliui tampa svarbiausiu visos kelionės archeologiniu objektu.

Tai Karnako šventyklų kompleksas, senovėje vadintas Ipet Isut – „Tobuliausia iš vietų“. Daugiau nei du tūkstančius metų faraonai čia statė, plėtė ir puošė šventyklas, siekdami palikti savo vardą istorijoje. Tai ne viena šventykla, o ištisas religinis miestas, skirtas dievui Amonui, jo žmonai Mut ir sūnui Chonsui.

Vaikščiosime tarp milžiniškų pilonų, obeliskų ir šventojo ežero, o didžiausią įspūdį paliks garsioji kolonų salė. Jos 134 kolonos iškyla aukščiau už daugelį šiuolaikinių pastatų, o tarp jų vaikščiodamas lengvai pasijunti labai maža dalimi ilgos žmonijos istorijos.

Karnakas nėra vieta, kurią galima apžiūrėti per kelias minutes. Tai vieta, kurioje atsiskleidžia faraonų ambicijos, religija, politika ir tūkstantmečius trukęs siekis kurti kažką didesnio už save. Vakaro šviesoje šios šventyklos akmenys įgauna ypatingą atspalvį, todėl pirmasis susitikimas su Luksoru dažnai tampa viena ryškiausių visos kelionės akimirkų.

Anksti ryte norintys galės leistis į vieną įsimintiniausių Egipto patirčių – skrydį karšto oro balionu virš Luksoro (papildoma, nuo oro sąlygų priklausanti pramoga). Saulei tekant virš Nilo slėnio atsiveria vaizdas, kurio neįmanoma suprasti žvelgiant į žemėlapį. Tik iš aukštai tampa akivaizdu, kokia siaura yra gyvybės juosta palei Nilą ir kaip staigiai ją iš abiejų pusių pakeičia bekraštės dykumos. Žalios dirbamos žemės, palmių giraitės, kaimai, šventyklos ir kalnai susilieja į vieną įspūdingą panoramą.

Po pusryčių keliausime į vakarinį Nilo krantą – vietą, kur faraonai statė savo amžinybės miestą.

Pirmiausia aplankysime Medinet Habu šventyklą – vieną geriausiai išsilaikiusių visame Egipte. Ši Ramzio III šventykla dažnai lieka didžiųjų turistų srautų šešėlyje, tačiau daugelis keliautojų ją prisimena kaip vieną įdomiausių visos kelionės objektų. Čia išlikę reljefai ir spalvos leidžia lengviau įsivaizduoti, kaip šventyklos atrodė faraonų laikais.

Toliau sustosime prie Memnono kolosų – dviejų milžiniškų Amenchotepo III statulų, daugiau nei tris tūkstančius metų saugančių kelią į vakarinį Tebų nekropolį.

Vėliau mūsų laukia Karalių slėnis – vieta, kur buvo laidojami Naujosios karalystės faraonai. Nusileisime į keletą kapaviečių, kurių sienas iki šiol dengia spalvingi pomirtinio pasaulio tekstai ir piešiniai. Tai viena įspūdingiausių vietų visame Egipte, leidžianti pažvelgti į faraonų požiūrį į mirtį, amžinybę ir dievų pasaulį.

Aplankysime ir Hovardo Karterio namą-muziejų, kuriame gyveno archeologas, 1922 metais atradęs Tutanchamono kapą. Šalia įrengta itin tiksli Tutanchamono kapavietės replika leidžia pažvelgti į šį pasaulinio garso atradimą kitu kampu ir kartu suprasti, kodėl originalios kapavietės apsauga šiandien tampa vis svarbesnė.

Mums atsivers ir Hatčepsutės šventyklos panorama – viena elegantiškiausių Senovės Egipto šventyklų, įkomponuota tiesiai į kalkakmenio uolas. Norintys galės ją aplankyti iš vidaus.

Vakarėjant mūsų lauks Luksoro šventykla. Skirtingai nei dauguma kitų Egipto šventyklų, ji buvo ne tik dievų, bet ir faraonų valdžios simbolis. Vakarinėje šviesoje ir įsižiebus apšvietimui ši vieta įgauna ypatingą atmosferą.

Po apsilankymo leisimės į trumpą pažintį su šiuolaikiniu Luksoru. Miesto centrą apžiūrėsime važiuodami tradicinėmis karietomis, o dieną užbaigsime Luksoro turguje, kur tarp prieskonių, arbatos, vaisių, audinių ir vietinių gyventojų šurmulio dar kartą pajusime kasdienį Pietų Egipto gyvenimo ritmą.

Po pusryčių atsisveikinsime su Luksoru ir leisimės per Rytų dykumą Raudonosios jūros link. Tačiau prieš pasiekdami Hurgadą dar aplankysime vieną įspūdingiausių Egipto šventyklų – Denderos kompleksą.

Denderos šventykla buvo skirta deivei Hathor – meilės, muzikos, grožio ir džiaugsmo globėjai. Tai viena geriausiai išsilaikiusių Egipto šventyklų, garsėjanti ne tik savo architektūra, bet ir išlikusiomis spalvomis. Vaikščiodami po šventyklą matysime įspūdingus reljefus, Hathor veidais papuoštas kolonas, astronominius vaizdinius bei šventovės erdves, kurios leidžia pajusti Senovės Egipto religijos pasaulį kur kas gyviau nei daugelyje kitų vietų.

Po apsilankymo pietausime vietiniame restorane Qenoje, kur turėsime progą paragauti tradicinių Aukštutinio Egipto patiekalų ir trumpam stabtelėti tarp istorinių objektų ir būsimo poilsio prie jūros.

Vėliau tęsime kelionę į Hurgadą. Kelias ves per dykumų kalvas ir sausringus kraštovaizdžius, kol horizonte pasirodys Raudonoji jūra. Atvykę įsikursime viešbutyje ir likusią dienos dalį skirsime poilsiui.

Po beveik dviejų savaičių, praleistų tarp piramidžių, šventyklų, faraonų kapaviečių ir Nilo pakrančių, tai bus puiki proga sulėtinti tempą, pasimėgauti jūra, saule ir komfortiška viešbučio aplinka prieš paskutines kelionės dienas.

Ši mūsų kelionė baigiasi, tačiau norintys galės pratęsti poilsį Egipte, pasirinktame viešbutyje. Tiesioginis skrydis į Lietuvą.