Pietų Sudanas iš arti: gyvenimas gentyse

• Aplankysite keturias Pietų Sudano gentis – Lotuko, Boya, Mundari ir Dinka – kiekviena jų pasižymi savitais papročiais ir gyvenimo būdu.
• Nakvosite palapinėse šalia genčių kaimų ir galvijų stovyklų – tai leis iš arti pažinti genčių gyvenimą.
• Matysite kūno ženklinimo, šokių, imtynių ir kitų gyvų ritualų tradicijas, kurios kitur jau išnykusios.
• Turėsite retą galimybę pabūti Mundari galvijų stovykloje, kur žmonės ir gyvuliai gyvena kartu.
• Keliausite per teritorijas, kuriose beveik nėra turizmo.
• Lankysite Džubos miestą, svarbius šalies istorinius objektus ir vietinius turgus.
• Maža grupelė iki 12 žmonių leis keliauti lanksčiai ir geriau pažinti šalį.
• Visos kelionės metu jus lydės patyrusi lietuvė kelionių vadovė, pažįstanti Pietų Sudaną ne iš knygų.

Pirmąją kelionės dieną išvyksite iš Vilniaus ir skrisite į Pietų Sudaną. Antrąją dieną pasieksite Džubą – jauniausios Afrikos valstybės sostinę, įsikūrusią palei Baltąjį Nilą, vos už kelių šimtų kilometrų nuo Ugandos sienos. Šiame mieste susitinka senos gentinės tradicijos ir šiuolaikinės nepriklausomybės troškimas. Nors tai oficialus šalies politinis ir ekonominis centras, daug kur vis dar dominuoja žvyrkeliai, paprastos skardinės parduotuvėlės ir dulkėti kvartalai, kuriuose verda kasdienis gyvenimas. Džuboje nėra dangoraižių ar reklaminių ekranų – tik tikras, atviras Afrikos miestas, dar tik formuojantis savo tapatybę. Oro uoste jus pasitiks vietinė komanda ir palydės į viešbutį. Kol ilsėsitės po ilgos kelionės, kelionės vadovė pasirūpins reikiamais leidimais ir pasienio formalumais, kurių reikia judant po šalies regionus. Laisvu metu galėsite pasižvalgyti po miestą arba pasivaikščioti palei Nilą – pagrindinį gyvybės šaltinį regione. Džuboje susitinka skirtingos tautinės grupės, o vietiniai turgūs kupini spalvų, kvapų ir pokalbių. Tai puiki proga pamažu įsilieti į vietinį ritmą. Po kelionės ir pirmųjų įspūdžių patogiai ilsėsites viešbutyje Džuboje.

Po pusryčių važiuosite į rytus, į Lotuko genties teritoriją, esančią kalvotame regione netoli Imatongo kalnų. Ši diena žymės perėjimą iš miesto į visiškai kitokį pasaulį, kuriame gyvenimą lemia ne laikrodis, o gamta ir bendruomenės ritmas. Lotuko – viena seniausių nilotų genčių, išlaikiusi stiprią klaninę struktūrą ir daug senųjų tradicijų. Jie kalba otuho kalba, o jų kasdienybė glaudžiai susijusi su žemės ūkiu, gyvulininkyste, sezonų kaita ir iš kartos į kartą perduodamomis žiniomis. Gentį valdo vadinamasis „lietaus prišaukėjas“ – dvasinis ir bendruomeninis lyderis, kuriuo gali būti tiek vyras, tiek moteris. Šis vaidmuo perduodamas maždaug kas 20–25 metus, o genties senoliai išlieka svarbiais sprendimų priėmėjais. Atvykę į Lotuko kaimą, įsikursite stovyklavietėje prie vietinių gyvenviečių, kur jus pasitiks bendruomenės nariai. Visą popietę praleisite susipažindami su jų aplinka, bendrausite su žmonėmis, stebėsite kasdienius darbus – kaip gaminamas maistas, kaip puošiamasi karoliukais, kaip vyksta bendravimas tarp kartų. Jei pasiseks, pamatysite tradicinį šokį ar bendruomeninį susibūrimą – čia viskas vyksta pagal vietinį gyvenimo ritmą, be išankstinio plano. Tai bus pirmoji naktis, kurią praleisite toliau nuo miestų – paprastomis sąlygomis, bet su artimu ryšiu su aplinka ir žmonėmis. Nakvynė palapinėse Lotuko genties kaime.

Ryte išvyksite į Boya genties teritoriją – kalnuotą Pietų Sudano pietryčių sritį, kur gyvena viena vizualiai išraiškingiausių šio regiono bendruomenių. Kelias ves per retai gyvenamas vietoves, kur kartais prasilenkiama tik su dulkėmis, motociklais ir pavieniais pėsčiaisiais. Boya gentis, dar žinoma kaip Larim, priklauso Surmikų etninei grupei. Jie gyvena išaugę tarp kukurūzų, pupelių ir sorgo laukų, augina gyvulius, o savo pasaulėžiūrą ir tapatybę išreiškia per kūno ženklus ir puošybą. Boya moterys išsiskiria sudėtingais kūno raižiniais – randais, išpjaustytais geometriniais raštais. Jos taip pat puošiasi metaliniais papuošalais, kuriais perveria ne tik ausis ar nosį, bet ir lūpas ar net vokų kraštus. Atvykę įsikursite netoli kaimo ir aplankysite keletą netoliese esančių gyvenviečių. Turėsite progą pabendrauti su vietiniais, stebėti jų dienos darbus, pasikalbėti apie papročius, maistą, vaikų auklėjimą, bendruomenės santykius. Jei pasiseks, pamatysite ritualinį susibūrimą arba tradicinę apeigą – tokie momentai nėra suplanuoti, todėl kiekvienas jų tampa tikru atradimu. Tai bus dar viena naktis, praleista toli nuo miesto, gamtos ir žmonių apsuptyje. Nakvynė palapinėse Boya genties kaime.

Ryte paliksite Boya kalnus ir važiuosite atgal į Džubą. Po kelių dienų kaimuose grįžimas į miestą leis trumpam atsipūsti, nusiprausti ar tiesiog galvoje susidėlioti patirtus įspūdžius. Popiet leisitės į trumpą pažintį su svarbiausiomis Džubos vietomis. Pirmiausia aplankysite Džono Garango mauzoliejų. Tai – revoliucijos lyderis, kuris daugeliui Pietų Sudano gyventojų yra tautinės tapatybės simbolis. Garangas buvo vienas pagrindinių nepriklausomybės siekio veikėjų ir sudanizmo, bendros sudaniečių tapatybės, idėjos šalininkas. Vėliau vyksite prie Jubeko kapo – istorinės figūros, kurios vardu pavadinta Džuba. Jo asmenybė ir įtaka iki šiol gyva tiek istoriniuose pasakojimuose, tiek vietinių atmintyje. Ekskursiją užbaigsite amatų turguje, kur turėsite puikią progą apžiūrėti vietinių meistrų dirbinius, pasikalbėti su prekeiviais ar įsigyti rankų darbo suvenyrų – nuo medinių skulptūrų iki tradicinių audinių ir papuošalų. Vakare jūsų lauks vakarienė ir gėrimai prie Nilo, AFEX viešbučio restorano terasoje – vietoje, kurioje dažnai renkasi tiek vietiniai, tiek į Džubą atvykę keliautojai ar diplomatai. Nakvynė viešbutyje Džuboje.

Po pusryčių vyksite į Mundari teritoriją. Tai – neabejotinai viena įspūdingiausių patirčių šioje kelionėje. Mundari yra nedidelė nilotų kilmės etninė grupė, gyvenanti netoli Nilo. Jų gyvenimas neatsiejamas nuo galvijų, nes jie čia yra ne tik maistas ar turtas, bet ir statuso, prestižo bei socialinių santykių pagrindas. Atvykę įsikursite netoli galvijų stovyklos, atviroje lygumoje, kur žmonės ir gyvuliai gyvena itin glaudžiai. Likusią dienos dalį praleisite bendraudami su Mundari bendruomene, stebėdami jų kasdienybę. Pamatysite, kaip tvarkomos stovyklos, kaip jaunuoliai rūpinasi galvijais, kaip čia su gyvuliais elgiamas ne tik kaip su turto forma, bet ir kaip su gyvais bendruomenės nariais. Taip pat įdomu ir tai, kad Mundari vyrai dažnai plaukus plauna karvių šlapimu. Dėl jame esančių amoniako junginių plaukai įgauna raudoną ar geltoną atspalvį, tokia išvaizda laikoma gražia ir vyriška. Jauni berniukai čia dažnai maitinasi vien pienu, o ekstremalesniais atvejais – ir galvijų krauju. Šios praktikos mums gali pasirodyti neįprastos, tačiau čia jos turi savo logiką ir svarbą vietos kultūroje. Mundari taip pat garsėja šokiais ir imtynėmis – jei vyks bendruomeninis susibūrimas, turėsite galimybę tai pamatyti gyvai. Tai bus viena įsimintiniausių nakvynių – palapinėse, šalia gyvulių, dūmų, pelenų ir žmonių, kurie šį gyvenimo būdą puoselėja kasdien.

Rytą praleisite su Mundari bendruomene – stebėsite, kaip anksti ryte iš stovyklos išgenami galvijai, kaip jaunuoliai jais rūpinasi ir ruošiasi dienos darbams. Tai dalis kasdienio gyvenimo, kurį turėsite progą pamatyti iš arti. Vėliau vyksite į netoliese esančius Mundari kaimus, kur dar giliau susipažinsite su šios genties buityje įsišaknijusiais papročiais. Po pietų paliksite Mundari teritoriją ir važiuosite į Dinka genties žemes – pas didžiausią etninę grupę Pietų Sudane. Dinka bendruomenės paprastai įsikūrusios palei Nilo upę, o jų gyvenimas taip pat stipriai susijęs su galvijais – jie yra pagrindinis pragyvenimo šaltinis, turtas ir socialinių santykių pagrindas. Dinka kultūroje aiškiai pasiskirsto darbai: vyrai rūpinasi galvijais, o moterys atsakingos už žemės ūkį, maisto gaminimą ir vandens tiekimą. Nors jų gyvenimo būdas artimas kitoms nilotų gentims, Dinka išsiskiria savo genties dydžiu, įtaka ir bendruomeniniu pasididžiavimu. Jie taip pat garsėja tradiciniais šokiais ir imtynėmis, kurių metu bendruomenės susirenka drauge – tai svarbios socialinio gyvenimo dalys. Be to, Dinka žmonės laikomi vienais aukščiausių pasaulyje – kai kurių vyrų ūgis siekia net 2 metrus. Vakare įsikursite palapinėse Dinka genties teritorijoje – čia jūsų lauks dar viena naktis šalia žmonių, kurie savo gyvenimo būdą puoselėja nepaisydami modernėjančio pasaulio pokyčių.

Rytą praleisite Dinka genties stovykloje – tai bus paskutinė proga pabūti kartu su bendruomene, pabendrauti su žmonėmis, pasidairyti po aplinką ar tiesiog pabūti stebėtoju – tyliai, ramiai ir su dėkingumu už priėmimą. Po pietų išvyksite atgal į Džubą. Kelias atgal leis apmąstyti tai, ką pamatėte ir išgyvenote per pastarąsias dienas – kelionę per kultūras, kurios kasdien gyvena pagal savo tradicijas, o jus įsileido į savo aplinką be jokios vaidybos. Nakvynei grįšite į viešbutį Džuboje.

Anksti ryte vyksite į oro uostą ir išskrisite namo. Kelionė baigiasi, bet patirtys, žmonių veidai ir vaizdai, kuriuos parsivešite iš Pietų Sudano – išliks ilgam.