Straipsnio autorė: Gabrielė Štaraitė.
Lėtas keliavimas
Keliauti Madagaskare tenka lėtai. Kaip sako vietiniai malagasiai – mora mora. Štai pagrindinio salos kelio, nuo sostinės besileidžiančio į pietvakarius, pabaiga taip pat kartais labiau primena kaimo keliuką. Karštuoju metų laiku visi žali augalai, net ir kaktusai, nudega iki tamsiai rudos spalvos, žemė atrodo lyg išlydytas asfaltas ir sunku patikėti, kad kokios nors gyvos būtybės gali čia išgyventi. Bet išgyvena. O žmonės prigalvoja savų būdų uždirbti. Tokiose dykynėse neretai pagrindinis pajamų šaltinis yra anglis. Palei kelią išsirikiavę anglių maišai, visai nesiderina su balto smėlio Mozambiko sąsiaurio pakrante. Ji laukinė, tačiau tuo pačiu kupina gyvybės. Išsimėtę žvejų kaimeliai pilni klegesio, leidžiantis saulei paaugliai žaidžia futbolą ant smėlio, bet ir dienos atokaitoje einame apsupti mažiausių vaikų.
Gražiausios Madagaskaro vietos
Centrinio Madagaskaro peizažas man primena gražiausius paveikslus. Tarp raudonos žemės ir kobalto mėlynumo dangaus auga ryškiai žali augalai. Medžiai „aštuonkojai“ primena į dangų šaudančius fejerverkus. Po jais auga euforbijos, kurių lyg guminės piršto storio šakos primena cheminius modelius. Jos neturi lapų, o fotosintezės funkciją atlieka šakos. Nulaužus šakelę išteka balto latekso burbuliukas, jei jis pateks į akis – tą jausmą prisiminsite visą gyvenimą. Milžiniški babobabai tikri šių kraštų karaliai, savo nedidelę šakų puokštę dėvintys lyg karūnas. Aukščiausi gali būti šešių aukštų namo dydžio. Sakalavos gentis vadina juos reniala arba miško motina, nes baobabo kamiene slepiasi beveik 800 litrų vandens. Sausros metu gentis geria tą vandenį, o kartais net nukerta medį, kad vandens persunktu minkštimu pašertų savo mylimus zebu (jaučius).
Tai dėl ko verta nukeliauti į Madagaskarą?
Madagaskaras lyg ir neturi žinomų vietų, turistams patogios infrastruktūros, tik paslaptis ir kažkokią magiją, kuri labai dažnai verčia sakyti „Tai mano svajonių šalis“. Gal iš tiesų jų burtininkai tokie galingi, kad priverčia svajoti apsilankyti?
Magiškas rytinis laikas, kai malagasiai, pasipuošę skaromis ir šiaudinėmis kepurėmis ir apsimuturiavę tradiciniais togas primenančiais drabužiais, eina savo reikalų tvarkyti. Nedidelis sunkvežimis gabena prancūziškus batonus. Saulė tik išlindo iš už kalno. Peizažas čia tipiškas, žemi kalnai su vos keliais medžiais ir giliais erozijos randais. Slėnių apačioje žaliuoja ryžių laukai, kai kurie iš jų terasomis įsirėžia į kalvas. Raudonų plytų namai lyg susilieja su raudona žeme. Jie dviejų aukštų, antrajame dažnai net balkonas yra. Plytos čia gaminamos paprastai – tereikia iškasti tos pačios žemės, suformuoti plytas ir čia pat sustačius jas pačias į didelę krosnį primenančią krūvą – išdegti.
Unikalūs gyvūnai ir augalai
Ir kvepia čia pasakiškai. Madagaskaras augina vieną geriausių pasaulio vanilių. Važiuodami rytine pakrante matysite besidriekiančias jos plantacijas. Tik viena iš 35 tūkstančių orchidėjų rūšių sukuria šį nuostabų prieskonį, kuriam reikia šilto ir drėgno klimato, nuolatinio lietaus, šiek tiek saulės, šiek tiek šešėlio ir daug sunkaus darbo. Užtrunka penkerius metus, kol galima bus rinkti pirmas vanilės ankštis. Augintojai turi kantriai pakreipti kiekvieną vijoklį ant jam skirto medžio ir turi rankomis apdulkinti kiekvieną žiedą. Mat bičių ir kolibrių, kurie Meksikoje, iš kur ir kilusi vanilė, atlikdavo šį sudėtingą darbą niekas neatvežė. Dabar malagasiai naudoja bambuko lazdeles ir perneša vyriškas žiedadulkes ant moteriškų žiedų. Prieš kelis dešimtmečius Madagaskaras aprūpindavo vanile 70 procentų pasaulio, dabar jau mažiau, bet vis dar pirmoje vietoje pagal eksportą. Vanilių ankštis „iš pirmų rankų“ nesunkiai įsigysite lyg kokius suvenyrus kur prie nacionalinio parko vartų, tačiau būkite atsargūs – jos drėgnos, tad kol parsivešite namo, didžiausia tikimybė, kad bus pradėjusios pelyti.
Na, o didžiausias džiaugsmas man (ir daugeliui keliautojų) – lemūrų stebėjimas. Pavadinimas lemūras yra kilęs iš lotyniško žodžio lemures, reiškiantį dvasią ar vaiduoklį. Kai kurias retesnes rūšis Madagaskare iš tiesų ne taip paprasta pastebti, tačiau keliaujant jums tikrai jų netrūks. Tie labiausiai vaikiško filmuko išgarsintieji žiedauodegiai lemūrai (lemur catta) paplitę labiausiai, o štai pamatyti sifaką, ypač ant dviejų kojų pasišokinėjant kertančią jūsų kelią, ar auksinį bambukinį lemūrą, pasislėpusį lietaus miške, reikia šiokios tokios sėkmės. Sėkmės nereiks tik norint išgirsti indri indri lemūrą, kuris paryčiais ima kaukti taip, kad rodos įšoko pro langą į tavo trobelę ir ima pasakoti apie savo giminaičių įdomią istoriją.
Kelionė į Madagaskarą jau šią vasarą.
+370 686 08919
El. paštas
