Aliaska – laukinės šiaurės beieškant

• Pažinsite skirtingus Aliaskos kraštovaizdžius – nuo Denalio nacionalinio parko tundros ir aukščiausių Šiaurės Amerikos kalnų iki Ramiojo vandenyno pakrantės ledynų ir fjordų.
• Keliausite po Denalio nacionalinį parką, kuriame turėsite galimybę išvysti grizlius, briedžius, karibu ir kitus laukinius gyvūnus jų natūralioje aplinkoje.
• Leisitės į kruizą tarp ledynų ir fjordų iš Sjuardo, plauksite stebėti į vandenyną besileidžiančių ledynų, banginių, jūrų liūtų, ruonių ir jūrinių paukščių.
• Keliausite vienais gražiausių Aliaskos kelių, vingiuojančių per kalnų perėjas, upių slėnius ir mažai apgyvendintas teritorijas, kur pats važiavimas tampa svarbia kelionės patirtimi.
• Susipažinsite su Aliaskos aukso karštinės istorija – Ferbankse išgirsite apie aukso ieškotojų gyvenimą, o keliaudami po valstiją geriau suprasite, kaip žmonės kūrėsi šiame atokiame krašte.
• Patirsite Aliaskos vasaros baltąsias naktis, kai liepos mėnesį saulė nusileidžia tik trumpam, o ilgos šviesios dienos leidžia daugiau laiko praleisti gamtoje.
• Maža ir jauki grupė iki 10 keliautojų – galimybė geriau pažinti šalį.

Skrisite iš Vilniaus į Ankoridžą su dviem persėdimais. Atvykus – pervažiuosite į viešbutį. Nakvynė Ankoridže.

Pažintį su Aliaska pradėsime Ankoridže – didžiausiame valstijos mieste, kuriame urbanistinis gyvenimas glaudžiai susipynęs su laukine gamta. Vos už kelių kilometrų nuo miesto centro prasideda kalnai, o pakrantėse galima išvysti ne tik jūrinių paukščių, bet kartais ir belugų (baltųjų banginių). Leisimės į pažintinę kelių valandų ekskursiją po Ankoridžą ir jo apylinkes. Stabtelėsime prie upelio, garsėjančio lašišų migracija. Lankysime Žemės drebėjimo parką, primenantį apie 1964 m. Aliaską sukrėtusį 9,2 balų stiprumo žemės drebėjimą – vieną stipriausių kada nors užregistruotų pasaulyje. Nuo Voronzofo apžvalgos aikštelės atsivers Kuko įlankos panorama, o giedrą dieną horizonte galima įžiūrėti net Denalį – aukščiausią Šiaurės Amerikos kalną. Užsuksime ir prie Hudo ežero – judriausios pasaulyje hidroplanų bazės, kurioje lėktuvai kyla ir leidžiasi tiesiai ant ežero paviršiaus. Aliaskoje, kur daugelis gyvenviečių nepasiekiamos keliais, tokia transporto priemonė yra ne prabanga, o kasdienė būtinybė. Toliau keliausime palei Turnageino įlanką, kurios pakrantėse stūkso Čiugačo kalnai. Sustosime Belugos kyšulio apžvalgos aikštelėje, kur vasarą kartais galima pastebėti į įlanką užklystančius baltuosius banginius – belugas. Poterio pelkės mediniais takais pasivaikščiosime po vandens paukščių pamėgtą teritoriją, o nuo Fletopo kalno papėdėje esančios apžvalgos vietos pažvelgsime į Ankoridžą iš aukštai. Po ekskursijos skirsime laiko pietums Ankoridžo centre. Vėliau mūsų lauks apsilankymas Ankoridžo muziejuje, kuriame vietinis gidas supažindins su Aliaskos čiabuvių kultūromis, valstijos istorija, menu ir gyvenimu atšiaurioje Šiaurėje. Tai – puiki proga geriau suprasti kraštą, po kurį keliausime artimiausias dienas, ir jo gyventojus. Likusią popietės dalį galėsite skirti poilsiui arba savarankiškam Ankoridžo pažinimui. Norintiems daugiau laiko praleisti gamtoje rekomenduosime palei Kuko įlankos pakrantę vingiuojantį maždaug 18 km ilgio taką, kuriuo galima pasivaikščioti arba pasivažinėti išsinuomotu dviračiu. Pakeliui atsiveria kalnų ir vandenyno vaizdai, o kartais čia pasirodo ir briedžiai. Galėsite rinktis trumpą pasivaikščiojimą iki Šeivamedžių parko, tęsti kelią link Vesčesterio lagūnos arba tiesiog mėgautis lėta pavakare mieste. Antra  nakvynė viešbutyje Ankoridže.

Ryte paliksime Ankoridžą ir keliausime į šiaurę, Aliaskos kalnų grandinės link. Mūsų pirmasis sustojimas – Talkitna – nedidelis miestelis trijų upių santakoje, kurio istorija susijusi su aukso karštine ir Aliaskos geležinkelio tiesimu. Šiandien miestelis geriausiai žinomas kaip alpinistų, besirengiančių kopti į Denalį, susitikimo vieta. Pasivaikščiosime pagrindine gatve, kurioje išlikę senieji mediniai pastatai, įsikūrusios nedidelės kavinės, restoranai ir vietos amatininkų parduotuvėlės. Prieš tęsdami kelionę turėsime laiko vėlyviems pusryčiams arba ankstyviems pietums. Priešpiet mūsų lauks kelionė vienu garsiausių Aliaskos panoraminių traukinių, kursuojančių tarp Ankoridžo ir Ferbankso per Denalio nacionalinį parką. Pravažiuosime gražiausia šio geležinkelio atkarpa. Maršrutas laikomas vienu vaizdingiausių Šiaurės Amerikoje. Traukinys važiuoja neskubėdamas, todėl keleiviai gali stebėti pro langus besikeičiančius kraštovaizdžius – borealinius miškus, upių slėnius, kalnų grandines ir nuošalias vietoves, kurių nepasiekia automobilių keliai. Giedrą dieną atsiveria Denalio, aukščiausio Šiaurės Amerikos kalno, panorama. Traukinyje įrengti dideli panoraminiai langai, o aukštesnės klasės vagonuose – stikliniai kupolai, leidžiantys grožėtis gamta ir virš keleivių galvų. Kelionė iš Talkitnos į Denalį trunka apie keturias valandas ir yra ne tik būdas pasiekti nacionalinį parką, bet ir savaime įspūdinga kelionės patirtis. Pavakare pasieksime Denalio nacionalinio parko apylinkes. įsikursime viešbutyje Denalio nacionalinio parko prieigose. Laikas poilsiui prieš pažintį su nacionaliniu parku, saugančiu vieną didžiausių Šiaurės Amerikos laukinės gamtos teritorijų.

Šią dieną skirsime Denalio nacionaliniam parkui, užimančiam daugiau nei 24 tūkstančius kvadratinių kilometrų Aliaskos kalnų, miškų ir tundros. Parko centre stūkso 6190 m aukščio Denalis – aukščiausia Šiaurės Amerikos viršukalnė, kurią vietiniai atabaskų tautų gyventojai nuo seno vadino „Didžiuoju“. Tačiau Denalis garsėja ne vien kalnais. Tai viena geriausių vietų Aliaskoje stebėti laukinius gyvūnus natūralioje aplinkoje: čia gyvena grizliai, briedžiai, karibu, Dalio avys ir vilkai. Į nacionalinio parko gilumą leisimės specialiu parko autobusu, kurį dalinsimės su kitais keliautojais (privatus transportas į parko teritoriją neįleidžiamas). Kelias vingiuos per borealinius miškus, kils į atvirą tundrą, drieksis palei upių slėnius ir kalnų šlaitus. Pro autobuso langus ieškosime laukinių gyvūnų, o sustojimų metu galėsime geriau įsižiūrėti į šiaurietišką kraštovaizdį. Giedrą dieną, jei debesys neuždengs viršukalnės, išvysime ir patį Denalį. Ekskursijos metu vairuotojas – gidas pasakos apie parko ekosistemas, geologiją, gyvūniją ir gyvenimą šiame atokiame regione. Priklausomai nuo parko kelių būklės ir ekskursijų pasiūlos, mūsų lauks vienas iš dviejų pažinties su Denaliu variantų. I variantas. Jei bus atnaujintas susisiekimas atitinkamu keliu, leisimės į ilgesnę, maždaug 8–9 valandų ekskursiją, kurios metu pasieksime gilesnes nacionalinio parko teritorijas ir turėsime daugiau galimybių stebėti besikeičiančius kraštovaizdžius bei laukinius gyvūnus. II variantas. Jeigu ilgesnė ekskursija nevyks, rinksimės maždaug 5–5,5 valandos trukmės eksursiją po parko teritoriją. Likusią dienos dalį leisimės į nesudėtingą, maždaug 3 km žygį vaizdingu upės slėniu. Takas vingiuoja palei sraunią kalnų upę, tarp akmenuotų šlaitų ir žemaūgės tundros augmenijos. Čia galėsime iš arti apžiūrėti šiaurietišką augaliją, pasigrožėti kalnų kraštovaizdžiu ir, jei pasiseks, pastebėti laukinių gyvūnų. Tai bus puiki proga po ekskursijos autobusu patiems pasivaikščioti po Denalio nacionalinio parko gamtą. Grįšime į viešbutį antrai nakvynei Denalio nacionalinio parko apylinkėse.

Šiandien atsisveikinsime su Denalio nacionaliniu parku ir keliausime toliau į šiaurę, link Ferbankso (Fairbanks) – antrojo pagal dydį Aliaskos miesto, išaugusio XX a. pradžios aukso karštinės laikais. Pakeliui keisis kraštovaizdis: kalnų papėdes ir atvirą tundrą pamažu pakeis centrinės Aliaskos miškai bei platūs upių slėniai. Sustosime Nenanoje – nedidelėje gyvenvietėje prie Nenanos ir Tananos upių santakos, garsėjančioje neįprasta tradicija: jau daugiau nei šimtmetį čia rengiamas konkursas, kurio dalyviai spėja, kada pavasarį pajudės upės ledas. Šios dienos programa priklausys nuo vakarykštės programos Denalio nacionaliniame parke. I variantas. Jei būsime pravažiavę visos dienos Denalio nacionalinio parko ekskursiją, rytą skirsime pasivaikščiojimui Denalio nacionaliniame parke. Leisimės į nesudėtingą žygį kalnų upės slėniu, kur takas vingiuoja tarp akmenuotų šlaitų ir žemaūgės tundros augmenijos. Tai galimybė patyrinėti parką pėsčiomis, neskubant stebėti jo gamtos detalių. Vėliau tęsime kelionę į Ferbanksą. Atvykę į Ferbanksą apsilankysime Šiaurės muziejuje, įsikūrusiame Aliaskos universiteto miestelyje. Jo ekspozicijos supažindina su Aliaskos geologija, gyvūnija, čiabuvių kultūromis ir žmonių gyvenimu viename šiauriausių Amerikos regionų. Čia saugomi ir įspūdingi gamtos istorijos eksponatai, tarp jų – tūkstančių metų senumo gyvūnų liekanos, leidžiančios pažvelgti į Aliaskos praeitį dar prieš žmogui įsikuriant šiose žemėse. II variantas. Jeigu ankstesnę dieną jau būsime spėję pasivaikščioti Denalio nacionaliniame parke, šiandien mūsų lauks kitokia patirtis – Činos karštosios versmės. Maždaug už pusantros valandos kelio nuo Ferbankso, miškingame slėnyje, iš žemės gelmių trykšta natūralus karštas mineralinis vanduo. Čia galėsime atsipalaiduoti lauko baseine, apsuptame Aliaskos miškų, arba susipažinti su geoterminės energijos panaudojimu. Kurorte veikia geoterminė elektrinė ir šiltnamiai, kuriuose daržovės auginamos net per ilgą Aliaskos žiemą. Norintieji taip pat galės apsilankyti ištisus metus veikiančiame ledo muziejuje, kuriame iš ledo sukurta skulptūrų, baldų ir net baras (už papildomą mokestį). Nors lauke – vasara, muziejaus viduje tvyro žiemiškas šaltis. Nakvynė viešbutyje Ferbankse.

XX a. pradžioje Ferbanksas tapo vienu svarbiausių Aliaskos aukso karštinės centrų. Į šį atokų kraštą plūdo tūkstančiai laimės ieškotojų, tikėdamiesi praturtėti iš upių smėlyje slypinčio aukso. Aukso gavyba pakeitė Aliaskos istoriją, paskatino gyvenviečių kūrimąsi ir transporto plėtrą, o jos pėdsakai Ferbankse matomi iki šiol. Ryte leisimės į ekskursiją, kurios metu susipažinsime su Aliaskos aukso karštinės istorija ir patys išbandysime aukso plovimą. Istoriniu traukinuko replika nuvyksime prie milžiniškos aukso gavybos mašinos, kadaise iš upių slėnių grunto išplovusios didžiulius kiekius aukso. Sužinosime, kaip veikė šie mechanizmai, kokiomis sąlygomis dirbo aukso kasėjai ir kaip aukso karštinė pakeitė Aliaskos ekonomiką. O įdomiausia, kad patys galėsime išbandyti tradicinį aukso plovimą – kantriai sukdami specialias lėkštes su smėliu ieškosime smulkių aukso grūdelių. Ką pavyks išplauti, galėsime pasilikti prisiminimui. Po ekskursijos turėsime laiko papietauti ir šiek tiek pailsėti. Popietę mūsų lauks dar viena pažintis su Aliaskos istorija – kruizas istoriniu upiniu laivu. Plaukdami Činos upe sužinosime, kokį svarbų vaidmenį upės atliko Aliaskos gyvenime, kai daugelį gyvenviečių buvo galima pasiekti tik vandeniu arba oru. Stebėsime vandens lėktuvo pakilimo demonstraciją, susipažinsime su kinkinių šunų auginimo ir treniravimo tradicijomis. Sustosime ir atkurtame atabaskų tautos kaimelyje, kur vietiniai gidai supažindins su Aliaskos čiabuvių gyvenimo būdu, tradiciniais būstais, žvejybos bei medžioklės įrankiais ir prisitaikymu prie atšiauraus šiaurietiško klimato. Vakare galėsime pasivaikščioti Činos upės pakrante ir pasimėgauti ilgu Aliaskos vasaros vakaru. Antra nakvynė Ferbankse.

Šiandien mūsų lauks vienas ilgiausių pervažiavimų ir kartu viena vaizdingiausių kelionės dienų. Palikę Ferbanksą, leisimės į pietus istoriniu Ričardsono greitkeliu – vienu seniausių Aliaskos kelių – jungiančiu valstijos gilumą su Ramiojo vandenyno pakrante. Per dieną įveiksime daugiau nei 550 kilometrų, tačiau kelionę lydės nuolat besikeičiantys kraštovaizdžiai – nuo centrinės Aliaskos miškų ir plačių upių slėnių iki snieguotų kalnų viršūnių, ledynų ir stačių uolų. Pirmiausia trumpam sustosime vietoje, kur baigiasi garsusis Aliaskos greitkelis. Antrojo pasaulinio karo metais nutiestas kelias, sujungęs Aliaską su Kanada ir likusia Jungtinių Valstijų dalimi, tapo vienu reikšmingiausių regiono infrastruktūros projektų. Toliau važiuosime pro retai apgyvendintas vietoves, o horizonte vis ryškiau iškils Vrangelio kalnai – vulkaninės kilmės kalnų masyvas, kuriame stūkso vienos aukščiausių Šiaurės Amerikos viršukalnių. Artėdami prie Valdezo pasieksime Vortingtono ledyną – vieną lengviausiai nuo kelio pasiekiamų Aliaskos ledynų. Trumpu pėsčiųjų taku nueisime iki apžvalgos vietos, iš kurios galėsime iš arti apžiūrėti kalnų slėniu besileidžiančią ledo masę. Toliau kelias kils į Tompsono perėją, esančią maždaug 850 metrų aukštyje. Tai viena sniegingiausių Aliaskos vietovių, kur žiemą iškrinta milžiniški sniego kiekiai, o vasarą atsiveria kalnų šlaitai, ledynų suformuoti slėniai ir nedideli aukštikalnių ežerai. Sustosime pasigrožėti vandenyje atsispindinčių kalnų panorama. Nuo perėjos kelias leisis į siaurą Keistouno kanjoną, kurį iš abiejų pusių supa stačios uolų sienos. Čia sustosime prie dviejų krioklių – Nuotakos nuometo ir Arklio uodegos. Jų vanduo krinta nuo aukštų uolų tiesiai šalia kelio, o vasarą krioklius maitina kalnuose tirpstantis sniegas ir ledas. Vakare pasieksime Valdezą – nedidelį uostamiestį Princo Viljamo sąsiaurio pakrantėje, iš trijų pusių apsuptą kalnų. Miestelis garsėja ne tik žvejyba ir ledynų kaimynyste, bet ir kaip Transaliaskos naftotiekio galutinis taškas. Įsikūrę viešbutyje turėsime laiko pasivaikščioti po uostą, stebėti žvejybinius laivus ir pasimėgauti ramiu vakaru prie vandens. Vakarienei galėsime rinktis šviežią Aliaskos lašišą, otą ar kitas vietines jūros gėrybes. Nakvynė viešbutyje Valdeze.

Šiandien galėsite patys pasirinkti, kaip norite pažinti Valdezą ir jo apylinkes. Princo Viljamo sąsiaurio pakrantėje įsikūręs miestelis yra apsuptas Čiugačo kalnų, kurių ledynai leidžiasi į gilius slėnius ir vandenyno įlankas. Šis Aliaskos kampelis ypač įdomus tuo, kad ledynus galima tyrinėti labai skirtingais būdais – plaukiant laivu, irkluojant baidarę ar skrendant virš kalnų. Norintieji stabtelėti pailsėti po intensyvių dienų, galės neskubėdami pasivaikščioti po Valdezo mažųjų laivų uostą, užsukti į vietines kavines, galerijas ir parduotuvėles, stebėti uoste grįžtančius žvejybinius laivus. Netoli uosto driekiasi trumpas pažintinis takas per pakrantės mišką, nuo kurio atsiveria sąsiaurio ir aplinkinių kalnų vaizdai. Taip pat bus galima apsilankyti lašišų veisykloje, kur vasarą į gimtuosius vandenis neršti sugrįžta tūkstančiai lašišų. Norintiems aktyvesnių įspūdžių pasiūlysime keletą papildomai užsakomų ekskursijų (už papildomą mokestį, jungiantis prie mišrios grupės su anglakalbiais gidais). Viena jų – kruizas Princo Viljamo sąsiauriu iki Kolumbijos ledyno, vieno didžiausių į jūrą besileidžiančių ledynų Šiaurės Amerikoje. Maždaug septynių valandų kelionės metu laivas plauks tarp kalnų ir salų, artės prie vandenyje plūduriuojančių ledo luitų, o pakeliui bus galima stebėti ruonius, jūrų ūdras, jūrinius paukščius ir, jei pasiseks, banginius. Kolumbijos ledynas garsėja aktyviu ledo skilimu – nuo jo krašto atitrūkę didžiuliai ledo gabalai krinta į vandenį ir virsta ledkalniais. Dar vienas būdas pamatyti Aliaskos ledynus – skrydis sraigtasparniu virš Čiugačo kalnų ir Kolumbijos ledyno. Iš aukštai atsiveria ledo laukai, gilūs plyšiai, kalnų keteros ir ledynų suformuoti slėniai – kraštovaizdis, kurio mastelį sunku įvertinti stovint ant žemės. Aktyvaus poilsio mėgėjai galės rinktis žygį baidarėmis ledynų apylinkėse. Irkluojant ramiuose įlankų vandenyse galima iš arčiau pažinti pakrantės gamtą, stebėti plūduriuojančius ledo gabalus ir pajusti šios vietovės tylą, kurią kartais pertraukia tik vandens ar tolumoje skilinėjančio ledo garsai. Norintieji išbandyti kitą Aliaskos tradiciją galės leistis į žvejybos išvyką – Princo Viljamo sąsiaurio vandenyse žvejojamos lašišos, otai ir kitos šaltųjų vandenų žuvys. Padėsime išsirinkti jūsų poreikius labiausiai atitinkančią ekskursiją. Vakare vėl susitiksime Valdeze pasidalinti įspūdžiais. Antra nakvynė Valdeze.

Šiandien mūsų lauks kelionė vandeniu per Princo Viljamo sąsiaurį – vieną įdomiausių Aliaskos pakrantės regionų, kuriame kalnai kyla tiesiai iš vandenyno, o tarp jų įsiterpia siauri fjordai ir ledynų suformuotos įlankos. Anksti ryte Valdeze įlipsime į keltą, kuriuo beveik šešias valandas plauksime į Vitjerą, įsikūrusį kitoje sąsiaurio pusėje. Plaukdami stebėsime miškingas salas, stačius kalnų šlaitus ir tolumoje baltuojančius ledynus. Princo Viljamo sąsiauris garsėja turtinga jūrine gyvūnija – čia gyvena jūrinės ūdros, ruoniai, jūrų liūtai, o vasarą galima išvysti ir kuprotųjų banginių bei orkų. Keltas nėra specializuotas gyvūnų stebėjimo laivas, tačiau ilga kelionė vandeniu suteiks progų dairytis ir mėgautis pakrantės kraštovaizdžiais. Pasiekę Vitjerą, tęsime kelionę mikroautobusu. Iš miestelio išvažiuosime beveik keturių kilometrų ilgio vienos eismo juostos tuneliu, kuriuo pakaitomis važiuoja automobiliai ir traukiniai. Tai ilgiausias tokio tipo tunelis Šiaurės Amerikoje, jungiantis nuo kalnų atskirtą uostamiestį su likusia Aliaskos kelių sistema. Toliau keliausime per Kenajaus pusiasalį, palei kalnų upes, miškus ir ežerus, kol popietę pasieksime Suardą – nedidelį uostamiestį Prisikėlimo įlankos pakrantėje. Miestą supa kalnai, o jo uostas yra svarbus žvejybos ir kelionių į Kenajaus fjordų nacionalinį parką centras. Pastaba. Jei dėl keltų tvarkaraščio nebus galimybės plaukti iš Valdezo į Vitjerą, į Sjuardą keliausime sausuma. Važiuosime vaizdingais keliais, pakeliui sustodami pasigrožėti Šip kalno apylinkių panorama, apžiūrėti Matanuškos ledyno, kelionę tęsime palei Turnageino įlanką, kur kalnų šlaitai leidžiasi tiesiai prie vandenyno. Vakare galėsime pasivaikščioti prieplaukomis, kur švartuojasi žvejybiniai laivai ir turistiniai kateriai, pasigrožėti įlankos panorama. Nakvynė viešbutyje Suarde.

Šiandien turėsime dar vieną turiningą Aliaskos gamtos pažinimo dieną – kruizą po Kenajaus fjordų nacionalinį parką. Čia milžiniški ledynai slenka nuo ledo lauko kalnų slėniais iki pat vandenyno, o jų suformuotuose fjorduose knibžda jūrinė gyvybė. Didžioji nacionalinio parko dalis pasiekiama tik vandeniu, todėl kelionė laivu – geriausias būdas pažinti šį nuo sausumos kelių atskirtą Aliaskos kampelį. Išplaukę iš Suardo uosto, keliausime per Prisikėlimo įlanką į atvirus Aliaskos įlankos vandenis, o vėliau suksime į ledynų apsuptus fjordus. Pakeliui dairysimės jūrinių ūdrų, ruonių, Stelerio jūrų liūtų ir banginių – šiuose vandenyse vasarą galima sutikti kuprotųjų banginių ir orkų. Uolėtose pakrantėse peri tūkstančiai jūrinių paukščių, tarp jų ir spalvingasnapiai mormonai, kuriuos Aliaskoje galima stebėti jų natūraliose perėjimo vietose. Vienas svarbiausių kruizo momentų – priartėjimas prie į vandenyną besileidžiančio ledyno. Iš arti galėsime apžiūrėti jo melsvo ledo sienas, gilias properšas ir vandenyje plūduriuojančius ledo luitus. Jei pasiseks, išvysime ir ledyno skilimą, kai nuo jo krašto atitrūkę ledo gabalai su trenksmu krinta į jūrą. Šis procesas nuolat keičia ledynų pakraščius ir primena, kad Aliaskos kraštovaizdis nėra sustingęs laike. Po kruizo grįšime į Sjuardą. Likusią popietės dalį galėsime skirti poilsiui arba trumpai išvykai į pakrantę, esančią kiek piečiau Sjuardo. Čia kalnai leidžiasi iki Prisikėlimo įlankos, o palei akmenuotą krantą galima pasivaikščioti stebint jūros paukščius ir į įlanką grįžtančius laivus. Norintieji galės apsilankyti Aliaskos jūrų gyvūnijos centre, kuriame vykdomi jūrinių gyvūnų tyrimai ir reabilitacija (už papildomą mokestį). Čia iš arti galima stebėti ruonius, jūrinius paukščius ir kitus Aliaskos pakrančių gyventojus, daugiau sužinoti apie jų biologiją bei vandenyno ekosistemų apsaugą. Antra nakvynė viešbutyje Suarde.

Rytą paliksime Sjuardą ir dar kartą užsuksime į Kenajaus fjordų nacionalinį parką. Šįkart jo gamtą pažinsime ne iš laivo, o pėsčiomis – keliausime prie Egzito ledyno, vienintelėje nacionalinio parko dalyje, kurią galima pasiekti automobiliu. Maždaug 3 km ilgio pažintinis takas ves per ledyno suformuotą slėnį, kuriame aiškiai matyti per pastaruosius šimtmečius vykę pokyčiai. Pakeliui išvysime skirtingais metais buvusias ledyno ribas žyminčius ženklus. Ten, kur dar palyginti neseniai plytėjo ledas, šiandien auga krūmai ir jauni medžiai, pamažu formuojasi miškas. Pakilę iki apžvalgos vietos, pažvelgsime į patį ledyną, slenkantį žemyn nuo didžiulio Hardingo ledo lauko. Toliau važiuosime į šiaurę, per miškingus Kenajaus pusiasalio slėnius. Nedidelėje gyvenvietėje sustosime papietauti ir pasivaikščioti prie Treilo ežero, kurio pakrantėse kadaise driekėsi Aliaskos geležinkelio statybų kelias. Kelionę tęsime pro Terno ežerą, kur susitinka kalnų šlaitai, vanduo ir pelkėtos pakrantės, viliojančios vandens paukščius. Vėliau kirsime Turnageino perėją. Čia tankius miškus keičia atviresni kalnų slėniai ir žemaūgė augmenija. Nuo perėjos kelias pamažu leis žemyn link Turnageino įlankos, garsėjančios itin dideliais potvynių ir atoslūgių svyravimais. Vandeniui atsitraukus atsiveria platūs dumblo ir smėlio plotai, o potvynio metu įlankos vaizdas gerokai pasikeičia. Pavakare sugrįšime į Ankoridžą, kuriame ir prasidėjo mūsų kelionė po Aliaską. Įsikursime viešbutyje, o likusį vakarą galėsime skirti poilsiui, pasivaikščiojimui mieste bei vakarienei. Nakvynė viešbutyje Ankoridže.

Paskutinę kelionės dieną paliksime laisvę pasirinkti, kaip norėsite atsisveikinti su Aliaska. Galbūt po beveik dviejų savaičių kelionės norėsis ramaus ryto Ankoridže, o gal prieš skrydį namo dar spėsite patirti tai, kam iki šiol nebuvo progos – žengti ant ledyno arba iš arti stebėti laukinius lokius jų natūralioje aplinkoje (už papildomą mokestį, jungiantis prie mišrios grupės su anglakalbiais gidais). Viena iš galimų išvykų – žygis Matanuškos ledynu, esančiu maždaug už dviejų valandų kelio nuo Ankoridžo. Lydimi patyrusio gido, su specialiais prie batų tvirtinamais apkaustais leisitės ant ledyno paviršiaus. Čia galėsite apžiūrėti melsvo ledo darinius, plyšius ir tirpsmo vandens išgraužtas formas, sužinoti, kaip ledynas juda ir keičiasi. Kita galimybė – skrydis nedideliu lėktuvu stebėti Aliaskos rudųjų lokių jų natūralioje aplinkoje. Galėsime rinktis iš kelių skirtingų išvykų. Viena jų – kelionė į Katmajaus nacionaliniame parke esančius Brukso krioklius, kur nuo specialių apžvalgos platformų galima stebėti lokius, gaudančius prieš srovę plaukiančias lašišas. Kita alternatyva – skrydis į Klarko ežero nacionalinio parko ar Katmajaus pakrantės apylinkes, kur lydimi vietinių gidų stebėsime lokius, ieškančius maisto pakrantės pievose, upių žiotyse ir seklumose. Galimos ir išvykos prie atokesnių ežerų, kur lokiai stebimi iš valčių. Ekskursijos skiriasi maršrutais, trukme ir kainomis, todėl keliautojai galės iš anksto pasirinkti jiems patraukliausią variantą. Skrydžių vykdymas priklausys nuo oro sąlygų. Bus galima rinktis ir kitokias veiklas: apžvalginį skrydį virš Denalio kalnų masyvo, išvyką prie Portidžo ledyno, plaukimą baidarėmis ar žvejybą. O nusprendusieji dieną praleisti mieste turės laiko Ankoridžo kavinėms, muziejams, lauktuvėms ar tiesiog poilsiui. Visos šios išvykos yra pasirenkamos ir užsakomos už papildomą mokestį. Jų galimybės priklausys nuo oro sąlygų, sezono ir laisvų vietų. Nakvynė viešbutyje Ankoridže.

Pervežimas į Ankoridžo oro uostą. Skrydžiai į Vilnių su dviem persėdimais.