Meksika per mirusiųjų dieną

• Šioje kelionėje ne tik susipažinsime su majų įžymybėmis (Čičen Ica, Palenke ir kt.) bei Karibų pakrante, bet pamatysime ir visai kitokią – mažiau pažįstamą ir daugiau autentišką Centrinės Meksikos dalį.
• Kelionės metu derinsime skirtingas pažintis: ikiispaniškojo periodo archeologinius statinius, žavius spalvotus kolonijinius miestelius bei kultūrines patirtis.
• Švęsime vieną unikaliausių šalyje metų švenčių – Mirusiųjų dieną (Vėlines), kuomet kiekvienas miestelis pasipuošia tūkstančiais spalvotų altorėlių, vyksta gražiausio skeleto rinkimai ir pan.
• Pažinsime neatsiejamus šiuolaikinės Meksikos kultūros atributus – mariačių muziką bei UNESCO saugomą šalies kulinarinį paveldą.
• Aplankysime svarbiausias šalies archeologines zonas – Teotihuakaną, Palenkę, Monte Albaną bei Čičen Icą.
• Grupę lydės ispaniškai kalbanti bei šalies kultūrą išmananti lietuvė kelionės vadovė.
• Ilsėsimės Karibų jūros pakrantėje „viskas įskaičiuota“ tipo viešbutyje.
• Maža ir jauki grupė iki 12 keliautojų – galimybė geriau pažinti šalį.

Skrisime į Meksiką su persėdimu (-ais). Praėję imigracijos procedūras, vyksime į miesto centrą. Skrydis per Atlantą paskolins jums aštuonias papildomas valandas dienos. Meksike leisitės tos pačios dienos vakare. Pervežimas į viešbutį. Laikas poilsiui ir aklimatizacijai. Nakvynė viešbutyje Mechike (isp. Mexico).

Šiandien keliausime pažinti turtingo šalies istorinio ir kultūrinio paveldo. Apsilankysime Zocalo aikštėje – vienoje didžiausių miesto aikščių pasaulyje, kur stovi ir garsioji Katedra. Užsuksime į Katedrą, pasigrožėti puošniu ispaniškojo baroko stiliumi dekoruotais altoriaus bei pamatyti, kokią sudėtingą technologiją teko naudoti, gelbėjant į pelkėtą gruntą grimztančią šventovę. Apžiūrėsime Didžiosios actekų šventyklos, ant kurios ispanai pastatė savo Katedrą, griuvėsius. Praeisime pagrindine miesto pėsčiųjų gatve, pasigrožėsime XVI a. architektūra – bažnyčiomis, turtuolių rūmais. Mechiko miestas – legendinis plaukiojantis actekų miestas: centrinė aikštė pastatatyta kadaise buvusio didelio ežero viduryje, o šiandieninės senamiesčio gatvės – buvę kanalai. Lankysimės įspūdingame Nacionaliniame istorijos ir antropologijos muziejuje, kur apie ikiispanines mezoamerikos civilizacijas sužinosite daug neįtikėtinų faktų, kurių Europos mokyklose nemoko per istorijos pamokas. Vėliau aplankysime Fridos Kalo (isp. Frida Kahlo) muziejų, kur susipažinsime su šios bene garsiausios Meksikos menininkės gyvenimu. Pietų metas – geriausias laikas pradėti pažintį su turtingu šalies kulinariniu paveldu. Galiausiai vyksime į pietinę miesto dalį, kur paplaukiosime Chočimilko (isp. Xochimilco) kanalais.  Pietinėje Mechiko dalyje actekų vandenys vis dar egzistuoja, o plaukiojantys Chočimilko sodai pripažinti pasaulio paveldu. Savaitgaliais vietinės šeimos sėda į valteles ir išplaukia „švęsti gyvenimą“. Į vieną iš tokių valtelių sėsime ir mes susipažinti su kanaluose vykstančiu vietiniu gyvenimu, o galbūt ir paklausyti čia pat priplaukiančių mariačių. Laive mums bus pateikti vėlyvi pietūs (įskaičiuoti į kelionės kainą). Vakare grįšime į viešbutį. Nakvynė Mechike.

Meksika neįsivaizduojama be piramidžių ir senųjų Mezoamerikos civilizacijų mįslių, tad šįryt po pusryčių važiuosime į įspūdingą archeologinę vietovę – Teotihuakaną (isp. Teotihuacán). Pakeliui užsuksime į Mergelės Gvadalupės baziliką. Tai yra viena labiausiai piligrimų lankomų vietų pasaulyje. Čia pirmą kartą pasaulio istorijoje mirtingajam apsireiškė švenčiausioji mergelė. Kasmet šią vietą aplanko apie 12,5 mln. lankytojų iš viso pasaulio. Judėsime tolyn į Šiaurę, kol pasieksime Teotihuakaną. Jo pavadinimas vietine kalba reiškia „vieta, kur užgimė dievai“, kadangi actekai tikėjo, jog būtent čia dievai sukūrė visą mūsų pasaulį. Teotihuakanas buvo vienas svarbiausių religinių centrų ir didžiausias senovinis miestas visoje Mezoamerikoje, manoma, kad jo klestėjimo periodu III–IV a. po Kr. čia gyveno apie 200 tūkst. gyventojų. Miesto didybę atspindi dvi plačia alėja sujungtos milžiniškos piramidės, pavadintos Saulės ir Mėnulio vardais. Gėrėdamiesi panorama, bandysime įsivaizduoti čia buvusius tūkstančius gyventojų namelių ir išsiaiškinti miesto apleidimo priežastis. Vėliau keliausime į Pueblos miestą. Nakvynė viešbutyje Puebloje.

Po pusryčių pirmąją dienos dalį skirsime pažinčiai su Puebla – vienu ikoniškiausių kolonijinio laikotarpio šalies miestų, kuriame dera renesanso, baroko bei klasicistinio stiliaus architektūra. Šis miestas taip pat garsėja ryškiaspalve, emaliuota talaveros keramika bei legendiniu Meksikos virtuvės patiekalu – mole – vištiena ar kita mėsa, troškinta šokolado, žolelių, riešutų, džiovintų vaisių padaže. Pasivaikščiosime UNESCO saugomo senamiesčio gatvelėmis bei aikštėmis, apžiūrėsime jo barokinius rūmus, katedrą, Rosario bažnyčią, garsėjančią įspūdingu auksiniu altoriumi. Aplankysime Pariano turgų, kur prekiauti savo dirbiniais suvažiuoja amatininkai iš įvairių šalies regionų. Tai bus puiki proga įsigyti vieną kitą suvenyrą ar dovanėlę artimiesiems. Po pietų važiuosime į piečiau esantį Oachakos regioną. Nakvynė Oachakos (isp. Oaxaca) mieste.

Ryte vyksime į už miesto įsikūrusį Monte Albaną – vieną svarbiausių šalies archeologinių zonų. VI a. pr. Kr. kalnuotoje vietovėje įkurtas miestas net trylika šimtmečių buvo zapotekų kultūros sostine. Apžiūrėsime įspūdingų miesto terasų, šventyklų, kanalų griuvėsius, susipažinsime su turtinga zapotekų civilizacijos istorija. Grįšime į Oachaką. Tolstant nuo sostinės Mechiko į pietus, vis labiau ryškės autentiškos Meksikos kultūros spalvos. Nors švęsti moka visa Meksika, tačiau Oachakos miestas ypatingai garsėja savo nenuilstančiais karnavalais ir fiestomis. Apsilankymas čia Mirusiųjų šventės išvakarėse, suteiks kelionei dar daugiau egzotiško prieskonio. Pakeliui matysime Oachakos miesto istorinį centrą, jo gatves, Santo Domingo bažnyčią bei Santa Katalinos vienuolyną – garsius barokinės architektūros perlus. Visgi įtariame, kad šią ypatingą dieną mums mažiau rūpės istoriniai bei architektūros paminklai, kadangi šventinio Mirusiųjų dienos karnavalo šėlsmas kaip mat įtraukia į savo sūkurį. Mirties čia nebijoma. Grįžtančios aplankyti artimųjų vėlės pasitinkamos persirengėlių karnavalais, šokiais ir dainomis, gražiausios skeletės Katrinos rinkimais, linksmomis instaliacijomis iš mirusiųjų gyvenimo. Vakare aplankysime miesto kapines, kur Vėlinių šventė ir vietinių pasaulio matymas atsiskleis netikėtu kampu. Antra nakvynė Oachakoje (jei po šios dienos įspūdžių norėsis miego).

Po pusryčių judėsime tolyn į pietus (apie 5 val.), kol privažiuosime Ramiojo vandenyno pakrantę. Kelionės viduryje – laikas trumpam poilsiui. Atvykę į pakrantę, turėsime malonią progą keletą valandų atsipalaiduoti viename iš paplūdimių – pasideginti, išsimaudyti Ramiojo vandenyno bangose. Vakare vyksime į Salina Kruso (isp. Salina Cruz) miestelį. Viešbutyje mūsų lauks vakarienė (jau įskaičiuota į kelionės kainą) bei nakvynė.

Po pusryčių tęsime kelionę į Čiapasą (isp. Chiapas) – piečiausią šalies valstiją, garsėjančią zapatistų indėnų judėjimu, iki šių dienų išlikusiais majų papročiais ir tradicijomis bei nuostabia gamta, nuo kurios ir pradėsite pažintį su šiuo regionu. Keliausime į prieplauką, iš kurio leisimės plaukti Sumidero kanjonu. Plauksime nedideliu greitaeigiu laiveliu Grichalvos upe, kuri suformavo iki 1000 m aukščio siekiančius šlaitus. Upė prasigriaužia pro kalkakmenio ir bazalto kalnus ir sudaro gilų, rūkuose ir žalumoje skendintį kanjoną. Be to, po liūčių susidaro kriokliai, krentantys į Grichalvos upę. Jei pasiseks, pamatysime krokodilų, beždžionių bei įvairių paukščių. Vėliau kilsime į kalnus (apie 1 val.), kol pasieksime gražiausią valstijos miestelį – San Kristobalį (isp. San Cristóbal). Įsiregistravę į viešbutį, vakare išeisime pasivaikščioti po miestelį, vis dar švenčiantį Vėlines. Nakvynė viešbutyje San Kristobalyje.

Šiandien, mirusiųjų dienos išvakarėse, lankysime aplinkinius indėniškus Čiapaso regiono kaimelius. San Chuan Čiamula (isp. San Juan Chamula) miestelis garsus dėl religinių apeigų vietinėje bažnyčioje – šiose apeigose atsispindi susipynę senieji indėniški tikėjimai su krikščionybe (bažnyčioje pamaldų metu iki šiol aukojamos vištos). Tiek čia, tiek kituose kaimukuose – spalvingi indėniški turgūs (jei pasiseks pakliūti per turgaus dienas), rankdarbių gaminimo tradicijos ir tikras kaimiškas gyvenimas. Kiekviename kaime gyventojai dėvi tai vietovei būdingais tradiciniais drabužiais. Vėliau vyksime į gretimą Zinakantano kaimelį. Matysime, kaip vos keletą kilometrų vienas nuo kito nutolę kaimeliai gali gerokai skirtis savo tradicijomis, aprėdais ir net gyventojų temperamentu. Po pietų grįšime į San Kristobalio miestelį, kur aplankysime miesto turgaus aikštę, katedrą. Vėliau turėsite laisvo laiko savanoriškai pasiklysti tarp šio gyvo ir žavaus miestelio gatvelių ir kavinukių. Antra nakvynė San Kristobalyje.

Ryte važiuosime link džiunglėse įsikūrusios Palenkės (isp. Palenque), slepiančios dar daugiau majų paslapčių. Jei liks laiko (tai priklausys nuo eismo situacijos kalnų kelyje), pakeliui užsuksime pasigrožėti Agua Azul kriokliais (už papildomą mokestį), kur galėsite išsimaudyti. Pavakare atvyksime į džiunglių viešbutį. Turėsime laiko išsimaudyti baseine, pasigėrėti džiunglių vaizdais, paukščių, gyvūnų bei vabzdžių skleidžiamų garsų choru. Nakvynė džiunglėse netoli Palenkės griuvėsių. Naktį į jūsų miegą brausis tik laukinės gyvūnijos garsai ir drėgnas džiunglių alsavimas.

Po pusryčių mūsų lauks ekskursija po vieną didingiausių majų miestų – Palenkę. Čia pajusime, kokia galinga buvo majų civilizacija (šiame mieste rasta net 500 pastatų liekanų) ir įsitikinsime, kad jų miestai buvo to meto architektūros šedevrai. Beje, jie pastatyti nesinaudojant jokiais metaliniais įrankiais ar nešuliniais gyvuliais. Palenkė, kaip ir kiekvienas majų statytas miestas, pateikė tyrinėtojams nemažai mįslių. Viena jų – tai vienoje iš šventyklų rasti „Raudonosios karalienės“ palaikai: puošnaus sarkofago viduje buvę moters palaikai, atidarius sarkofagą, buvo nusidažę raudona spalva. Manoma, kad moters palaikus raudonai galėjo nudažyti kūne buvusios gyvsidabrio liekanos – gydymas gyvsidabriu buvo gana populiarus majų valdymo laikais. Iki šiol spėliojama, kas buvo ši svarbi moteris (jos svarbą įrodo palaidojimo vieta ir su ja palaidoti dirbiniai). Visgi „Raudonosios karalienės“ sarkofagas – ne vienintelis, rastas Palenkėje. Bene svarbiausias Palenkės radinys – ilgamečio miesto valdovo Pakalio kapas. Nors su šiuo radiniu konkuruoja ir gretimoje šventykloje rasti užrašai, pasakojantys miesto istoriją. Vėliau pervažiuosite į spalvingą kolonijinį miestą Kampečę (isp. Campeche). Vakarop apžiūrėsite šį miestą. Ne veltui Kampečė įtraukta į UNESCO saugomų objektų sąrašą – šis miestas stebina žaismingomis pastatų spalvomis ir gerai išsilaikiusia kolonijine architektūra. Dažyti pastatus vietiniai gyventojai gali tik pagal miesto architektų patvirtintą spalvų paletę. Bet tų spalvų tikrai pakanka! Be to, Kampečei žavesio prideda ir gynybinė siena bei bokštai, saugoję miestą nuo piratų, ir ypatinga miesto padėtis prie Meksikos įlankos.

Keliausime į vienus garsiausių majų griuvėsių Čičen Icą (isp. Chichen Itza). Pamatysime piramides, šventyklas, aukų vietas, sužinosime apie žaidimą, kurį žaisdavo senovės majai (kai kurie mokslininkai šį žaidimą kamuoliu vadina tiek futbolo, tiek krepšinio pradininku) ir t. t. Čičen Ica buvo vienas vėlyvųjų majų miestų, todėl gan gerai išsilaikė iki šių laikų. Miestą jo gyventojai apleido tik į Meksiką atvykus ispanų užkariautojams. Čičen Ica griuvėsiai saugomi UNESCO, be to, keliautojai Čičen Icoje esančią Kukulkano piramidę išrinko vienu iš septynių naujųjų pasaulio stebuklų. Pasivaikščioję po Čičen Icą ir susipažinę su čia esančių piramidžių bei kitų pastatų paslaptimis, leisimės išsimaudyti senotėje – viename iš daugybės Jukatano pusiasalyje randamų požeminių vandeniu užpildytų urvų. Vėliau keliausime link Karibų jūros pakrantės, kur apsistosime „viskas įskaičiuota“ tipo viešbutyje. Nakvynė majų rivjeroje.

Dvi laisvos dienos poilsiui prie smaragdinės Karibų jūros. Galėsite iki soties mėgautis saule, šilta jūra, maistu bei gėrimais „viskas įskaičiuota“ tipo viešbutyje. Pageidaujantiems už papildomą mokestį galima išvyka į giluminio nardymo vietas, nėrimas į povandenines olas (isp. cenotes) arba kitos išvykos. Taip pat galimas visos dienos apsilankymas Xcaret parke (su vakaro šou programa, pasakojančia visos Meksikos istoriją), kituose parkuose arba Tulumo archeologinėje vietovėje. Antra nakvynė Majų rivjeroje.

Anksti ryte – pervežimas į oro uostą 3 val. prieš tarptautinį skrydį. Skrydžiai į Vilnių su persėdimu (-ais). Vilniuje leisitės kitą dieną. Gero kelio! Tikimės, kad dalelę šiltos Karibų nuotaikos parsivešite ir į namus.