Į pasimatymą su Peru

Straipsnio autorė: Jurga Kasperavičiūtė, kelionių vadovė Peru ir ne tik.

Peru sostinė: Lima, „Loca chica“ istorija

Vieną kartą, dar pačioje kelionės Peru pradžioje, Limoje, įšokau į gatvėje sustabdytą taksi. Lagaminas – bagažinėje, kuprinė su visa technika – irgi. Tik pasą, telefoną ir piniginę turėjau su savim. Pakeliui prisiminiau, kad reikia užsukti į autobusų stotį atsiimti bilietų grupei. Paprašiau vairuotojo palaukti ir iššokau. Grįžtu po 20 minučių – taksi dar stovi! Vairuotojas išplėstom akim: „Loca chica!“ Sako, kitas mano vietoj būtų seniai nuvažiavęs. Bet ne šis. Sakiau jam tada: „Kai myli šalį – ji atsako tuo pačiu.“

Saulė – ne tik danguje

Peru viskas susiję su Saule. Ne tik orai ar šviesa – čia Saulė yra dievas. Tiksliau, tėvas. O mėnulis – motina. Tokia inkų mitologija. Jie netgi turėjo Saulės sugrįžimo šventę – Inti Raymi, kuri iki šiol švenčiama birželį. Aš pati esu gavusi titulą „Saulės dukra“ – taip mane pavadino vietinis gidas, nes kai tik aš atvažiuoju į Kusko, sako, oras pagerėja. Neginčiju – būna, kad pasirodo net tada, kai visą savaitę lijo.

Machu Picchu: kiek kartų ten buvau?

Ir dar bent 2 kartai šiais metais suplanuoti. Bet niekada neatsibosta. Vienas įsimintiniausių – kai Naujosios Zelandijos maoris pasiūlė man ranką, kad padėtų nulipti nuo laiptų. Machu Picchu – toks pasaulio kampelis, kur net nepažįstami žmonės tampa bendražygiais. Tiesa, dabar ten vis daugiau ribojimų – ir dėl žmonių srautų, ir dėl gamtos saugojimo. Bet reikia pripažinti – kitaip šitas unikalus miestas paprasčiausiai neatlaikytų.

Amazonė: ne tik džiunglės

Jei galvojat, kad Amazonė – tik džiunglės ir gyvatės, galiu jus nustebinti. Čia – ir beždžionės, ir delfinai (taip, rožiniai), ir ramūs vakarai ant vandens. Man ypač įsiminė naktiniai žygiai – su prožektoriais ieškom varlių ar tarantulų. Ne visiems – bet įspūdžių pilna.

Kolka ir kalnai

Yra viena vieta, kurią aš vadinu „savo apžvalgos aikštele“ – Kolkos slėnyje. Ten kėdės įrengtos, sėdi sau ir žiūri į kalnus. Tylu, jokios muzikos – tik kondorai sklando virš galvos. O vietiniai ten ūkininkauja kaip prieš šimtus metų: terasos kalnuose, išmanus vandens surinkimas. Verta pamatyti, kaip viskas veikia be modernių technologijų.

Vinicunca – tas spalvotas kalnas

Vaivorykštiniai kalnai – dabar viena populiariausių vietų. Bet ten daug žmonių. Labai daug. Jei norisi mažiau triukšmo – žinokit, spalvotų kalnų ten daugiau nei vienas. Tiesiog ne visi apie juos žino. Jei norėsit, parodysiu kitus maršrutus – mažiau žinomus, bet tokio pat grožio.

Žygiai: kam norisi iššūkių

Jei norisi ne tik važiuoti ir fotografuoti – Peru turi puikių žygių. Klasikinis 4 dienų Inkų takas iki Machu Picchu – mano favoritas. Bet jei turite daugiau laiko ir noro rimčiau paprakaituoti – rinkitės Choquequirao. Ten kelias sunkesnis, bet turistų – beveik nė vieno. Tik jūs, kalnai ir miestas, kuriame kadaise gyveno inkai.

Jūros pakrantė – ne atostogoms su kokteiliu

Peru turi ilgą pakrantę, bet neskubėkite įsivaizduoti Palangos. Vanduo šaltas, bangos stiprios, užtat banglentininkams – rojus. O jei jūs, kaip ir aš, mėgstat stebėti bangas iš kranto su dubeniu šviežio sevičės – irgi viskas gerai.

Peru virtuvė: skonių kelionė

Prisipažinsiu – iš pradžių nesupratau, kuo čia visi taip didžiuojasi ta savo virtuve. Bet kai pradėjau rimčiau ragauti, atradau, kiek daug skirtingų skonių čia slypi. Žuvis, kukurūzai, įvairios bulvės, vaisiai, net jūrų kiaulytės (taip, jas valgo). Ir, žinoma, garsusis „Central“ restoranas – bet ir be jo rasit ką paragauti.