Ką pamatyti Šri Lankoje. I dalis

Blogas

Turite klausimų? Mielai į juos atsakysiu - Gabrielė

Rašykite man arba skambinkite tel.:
+370 686 08919

Klauskite

Dalintis:

Šlovingi ryškios praeities prisiminimai – išlikę senieji Šri Lankos rūmai, vienuolynai, šventyklos, vandens sodai yra klestėjusių karalysčių bei budizmo įtakos liudytojai.

Nuostabios raižyto akmens struktūros, didingos Budos skulptūros, unikaliai dekoruotos šventyklos, kurios iki šiol atima kvapą visiems atvykstantiems – tai tik dalis lobių, kuriuos paliko didinga dviejų tūkstančių metų civilizacija. Net 6 Šri Lankos turtingos kultūrinės praeities liudytojai yra įtraukti į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą.

Sigirija – 8-asis pasaulio stebuklas

Šri Lankos architektūrinės tradicijos puikiai atsispindi Sigirijoje – buvęs I-ojo tūkstantmečio Šri Lankos miestas, kurio centre – milžiniška monolitinė uola, ant kurios viršūnės pastatyta tvirtovė.

Sigirijos miestas – tai kompleksas, kurį sudaro centrinė uola, iškylanti 200 m virš žemės paviršiaus, bei dvi stačiakampio formos teritorijos, kuriose įrengti vandens parkai: 90 ha rytuose ir 40 ha vakaruose. Sigiriją V a. įkūrė Kasiapas, kuris nužudęs savo tėvą karalių Dhatuseną neteisėtai užgrobė sostą, priklausiusį jo broliui Mogallanai. Kalno viršūnėje Kasiapas įsikūrė sau rūmus, į kuriuos pakilti buvo galima tik specialiai uoloje iškirstais laiptais, o kalno papėdėje sau ir savo ištikimiems tarnams jis pastatė miestą su trykštančiais fontanais, baseinais ir sodais.

Kasiapo brolis Mogallana negalėjo susitaikyti su tokiu brolio poelgiu: jis nužudė Kasiapą ir atsiėmė pasisavintą sostą. Karūnuotas karaliumi Mogallana, kaip teisėtas paveldėtojas, grįžo į Anuradhapurą. Laikui bėgant Sigirijos kalnas buvo apleistas, jame apsigyveno vienuoliai, tačiau vėliau jis tapo visai nebenaudojamas.

Pagrindinis įėjimas yra šiaurinėje uolos pusėje. Jis buvo sukonstruotas milžiniško akmeninio liūto formos, kurio letenos yra išlikusios iki šių dienų. Būtent šio liūto dėka rūmai buvo pavadinti Sigirija – šis terminas yra kilęs iš žodžio Sihagri, kas reiškia „akmeninį liūtą“.

Sigirijos sodai yra laikomi vienais seniausių visame pasaulyje. Vakarinių apylinkių vandens sodai suplanuoti simetriškai, o aukščiau esantys akmens sodai − asimetriškai. Jie demonstruoja vieną iš sudėtingiausių pasaulyje tų laikų hidraulinių technologijų. Paviršiaus drenažą, sodų aprūpinimą vandeniu, vėsinimo sistemą, tėkmę rekreaciniuose vandens telkiniuose kontroliuoja makro ir mikro hidraulikos.

Didžiausias vandens parkas, esantis šalia uolos, turi centrinę salą, apsuptą vandens bei sujungtą su pagrindine terasa. Vanduo sode yra keturiuose L formos baseinuose. Fontanų parkas yra įsikūręs dviejuose lygiuose: vakarinė dalis turi du ilgus, gilius baseinus su sekliomis vingiuojančiomis srovėmis, įtekančiomis į baseinus, grįstus marmuru. Šie fontanai iki šių dienų veikia lietingų sezonų metu.

Taigi, Sigirija dėl savo įspūdingumo ir nepriekaištingo išplanavimo bei sudėtingų to meto naudojamų technologijų vertinama kaip vienas iš Antikinio pasaulio stebuklų ir dėl to buvo įtraukta į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą.

Dambula

Dambula įsikūrusi ant milžiniškos uolos, iškilusios daugiau nei 160 m virš žemės. Uolos urvai buvo prieglobstis karaliui Walagambai, kuris 14-ai metų buvo ištremtas iš Anuradhapuros. Budistų vienuoliai, medituojantys urvuose suteikė karaliui prieglobstį ir apsaugą nuo priešų. Jam grįžus į sostą Anuradhapuroje I a. pr. m. e., kaip padėką vienuoliams jis čia pastatė įspūdingą granitinę šventyklą, žinomą Auksinės Dambulos šventyklos vardu. Tai didžiausia ir geriausiai išlikusi urvo šventykla visoje Šri Lankoje.

1991 m. Dambula buvo įtraukta į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą. Urvuose susipynusi religinė ir pasaulietinė tapyba bei skulptūra. Viduje galima pamatyti daugybę Budos skulptūrų, taip pat ir 15 m ilgio mirštančiojo Budos skulptūrą. Freskos ant sienų ir lubų vaizduoja Budos gyvenimo epizodus bei sinhalų istoriją. II-asis urvas yra didžiausias ir įspūdingiausias – čia saugoma daugiau nei 150 skulptūrų.

Kandis

Kandis – miestas, esantis pačiame Šri Lankos centre, šalia vaizdingo ežero, paskendęs istorijoje, viliojantis maloniu klimatu ir saugomas UNESCO. Daugeliu atveju, vis dėlto, Kandis yra svarbesnis už pačią sostinę, ir jei Kolombą galima vadinti prekybos ir komunikacijos centru, Kandis visada buvo Šri Lankos kultūros centras bei daugialybės šalies tapatybės simbolis.
Miestas yra beveik 500 m virš jūros lygio, jį supa kalnų masyvai. Kandis buvo paskutinės Šri Lankos karalių kartos sostinė, nes XVI a. pab. šalį užkariavo portugalai, vėliau olandai ir britai.

Pradžioje miestas vadinosi Senkadagalapura – pavadintas atsiskyrėlio Senkada, gyvenusio čia, garbei. Dauguma sinhalų miestą vadina Mahanuwara, kas išvertus reiškia „didysis miestas“. Pavadinimas Kandis kilo nuo žodžio kanda - „kalnas“. Būtent dėl savo geografinės lokacijos miestas buvo sunkiai pasiekiamas įsibrovėliams, kurie lengviau užkariaudavo salos pakrančių teritorijas. Dėl to Kandžio kultūra galėjo augti ir klestėti. Miesto karaliai užtikrino sostinės saugumą ir nepriklausomybę, iki britų atėjimo. Kandžio pasididžiavimas – karališkieji Senkadagala rūmai, pastatyti karaliaus Vikramabahu III.