Apie ajurvedos sveikatinimo programas išgirdau prieš kelis metus, planuodama kelionę į Indiją. Ten ir Šri Lankoje pamėgau masažus ir širodara procedūrą (kai šiltas aliejus pilamas ant kaktos), bet visada norėjau išbandyti ką reiškia pančakarma programa, kurios metu organizmas valomas ir atjauninamas. Gerbiu ajurvedą už kelių tūkstančių metų patirtį, tad kai pasitaikė proga pasidovanoti sau tokias atostogas Balio saloje – nusprendžiau griebti tą galimybę.
Ajurvedos centras nedidelis – 6 kambariai ir keletas programos dalyvių, gyvenančių gretimuose viešbučiuose. Pirmąją dieną mane priima ajurvedos gydytojas, nustato mano tipą ir paskiria reikiamas vaistažoles ir procedūras. Dar pataria gyventi ramiu režimu, daug po apylinkes nelakstyti. Pirmąją savaitę mano dienotvarkė labai paprasta. Keliuosi apie 6 – 6:30, paprastai visada anksčiau už žadintuvą. Išgeriu privalomą dozę ghee sviesto ir einu 7-ą į jogą. Pusryčiai, laisvas laikas iki pietų, kurį praleidžiu tinginiaudama, skaitydama ar rašydama. Po pietų pusvalandį pasnaudžiu ir einu į maloniausias procedūras. Valandą trunkanti abhyanga - masažas su aliejumi, skirta toksinams suvaryti ten, kur jie galės lengvai pasišalinti. Man labai patinka, kad gulint ant nugaros uždeda ant akių medžiaginį ryšulėlį ir visiškai atsijungi nuo aplinkos. Po masažo taip pat apibarsto žolelių mišiniu arba lengvai padaužo karštais žolelių kompresais. O tada – širodara. Žinau, kad kai kuriems žmonėms nepatinka ant galvos pilamo šilto aliejaus pojūtis, kiti negali pakęsti, kad plaukai aliejaus prisigeria, bet man tai tikra palaima. Procedūra itin tinkama gydyti chroniškus peršalimus, sunusitus, akių ir ausų ligas, bei balansuoti došas. Na, bet ajurvedines subtilybes plačiai nepasakosiu – nesu jokia specialiste, čia daugiau noriu pasidalinti savo patirtimi.
Liūdnoji dalis. Pirmają valymosi savaitę maistas „pacientui“ labai... kaip čia pasakius... vienodas. Pusryčiams ir pietums gauni kichari – ryžių ir daržovių sriubą-troškinį. Jį šiek tiek paskanina ir paįvairina padažai, bet ir tiek. Vakarienei – pasidžiaugti galima sriuba. Valgyti galima kiek tik nori, prašyti papildyti ar net išsinešti naktipiečiams į kambarį (virtuvė užsidaro 18:30). Valgyti reikia tik išalkus, tad kiekvienas valgo pagal savo grafiką. Kaip bebūtų keista – vieno dubenėlio man visai pakanka. Pagal ajurvedą, valymosi periodo metu toksinai iš viso kūno yra surenkami virškinimo trakte, iš kurio ir išvalomi. Šio proceso metu, sumažėja „virškinimo karštis“, tad maistas turi būti lengvai virškinamas. Geriausiai tam tinka skaldyti ryžiai, geriausiai – shastika rūšies. Kaip ten bebūtų – maistas tikrai skanus, esu soti, tad įvairovės manyje nori tik akys ir smegenys. Vieną dieną šiek tiek nusižengiau taisyklėms ir dalyvaudama maisto gaminimo pamokoje išragavau visus gamintus patiekalus.
Kas gi atvažiuoja išmėginti ajurvedos? Rusų pora iš JAV, savo laiką leidžianti keliaudami po pasaulį. Dar viena pora iš Perto, kuriems atskristi čia vos kelios valandos ir kurie ieškojo ajurvedinės programos savo sveikatai. Airė Rian, kuri labai sunkiai pernešė detoksikaciją. Visiškai priplaukusi vokietė iš Šveicarijos, kuri dienos metu restorane visus tildė, mat trukdome jai miegoti. Dar dvi australės – visiškos priešingybės. Kitą savaitę programos dalyviai pasikeitė – atvažiavo net keturios jaunos poros iš Italijos ir Australijos. Atskrido net bolovietė gyvenanti Niujorke ir dvi japonės. Visi jie – ne iš nori pataisyti sveikatą, o tiesiog pradėti sveikiau gyventi. Vis dėlto aš ten jaučiuosi sveikiausia - nei man galvą skauda, nei sunkumas ima. O kiti aplinkui vaikšto su maišeliais kapsulių, nuolat dejuoja, kad neturi energijos. Kiekvieno žmogaus organizmas labai skirtingai reaguoja į ghee sviestu pagrįstą valymosi procesą.
Neįtikėtina, kokie žmonės atviri su nepažįstamais, kurių tikriausiai nepamatys daugiau niekada. Smulkiai žinau visas Rian gyvenimo detales, jos norą palikti lietingąją Airiją, jos sveikatos problemas ir įtampą su psichuojančia šefe. Žinau apie Ketrin jautrumą ir skausmingas mėnesines. Apie tai, kaip Lisa per šias 12 dienų ne tik gerokai pataisė savo bėdas su plaučiais, bet ir surašė ilgiausią sąrašą dalykų, kurių nenori savo gyvenime ir kiekvienam iš jų surado po teigiamą pokytį. Visa tai ji ruošiasi išsiųsti savo šeimai dar prieš grįšdama namo. Helena neseniai skausmingai išsiskyrė bei susidraugavo su vynu. Atvažiavo čia išsivalyti organizmo ir minčių. Pančakarmos procesas kai kuriems (kiek pastebėjau iš šios mažos grupelės – gana dažnam) susijęs ir su dvasiniais apsivalymais. Helena verkdavo, sapnavo košmarus ir ajurvedos gydytojas pasiūlė jai nueiti pas greta esantį healer‘į. Keista, nes jis ne balietis, o vienuolis iš Vietnamo. Šiek tiek nemaloniai nuteikia komercinė konsultacijos kaina – 90 USD, bet jei reikia, tai reikia... Healer‘is Helenai subedė 4 ar 5 adatas ir ant krūtinės uždėjęs rankas ėmė stumti į šoną. Skaudėjo labai, Helenai atėjo vizija, kad ji mato vyrą iš ankstesnių savo skausmingų santykių, jis buvo apsuptas šviesos. Ji ajurvedos centrą paliko atsipalaidavusi ir palengvėjusi (tiesa, norėjo numesti daugiau kilogramų...) Pokalbiai prie stalo čia įdomūs – aš susižavėjusi pasakoju apie orangutanus ir Kododo drakonus, o kiti dalinasi kasdieniais rūpesčiais „ar jau padarei pū, ir kaip sekėsi?“. Jaučiuosi lyg patekusi į super-mamyčių kampelį, tik tada būdavo kalbama apie vaikus.
Joga sustiprina ajurvedos procedūrų poveikį, tad kiekvieną rytą pareigingai žygiuoju į ją. Pirmoji jogos pamoka buvo poromis ir labai linksma. Džiaugiuosi, kad paskui visi raumenys neskaudėjo. Antrosios viduryje ėmiau svarstyti ar ne metas man būtų pabėgti. Vis dėlto ištvėriau ir vėliau sėdėdama prie kompiuterio stebėjausi, kaip išsitiesusi mano nugara. Trečioji diena irgi buvo sunki, bet džiugino jausmas, kuris ateina po to, kai mokytoja pasako stebuklingus žodžius „Padėkokime už galimybę daryti jogą, padėkokime savo nuostabiam kūnui“. Ar neturėtų tai būti įtraukta į mokyklinę programą? Dar susipažinau su nidra joga – minčių joga, kur reikia tik gulėti ir sekti mokytojos žodžiais per visą savo kūną. „Aš einu per pasaulį lengvai ir taikiai. Aš laiminga!“
Septintoji diena čia ajurvedos centro žmonių vadinama didžiąja (The big day). Ankstyvą rytą gauni žolelių arbatos kurios tikslas – išlaisvinti viską, ką surinko ghee svietas. Visi labai rūpinasi ir nuolat ateina patikrinti ar man viskas gerai. O man ir vėl gerai. Apie pietus jau išalkau ir grįžau prie įprasto režimo. Tada prasideda antroji programos dalis – atjauninimas. Čia nauja patirtis – masažas pilant šiltą aliejų. Tokio dar niekada nebuvau išbandžiusi ir nors jo pabaigoje jautiesi lyg gerokai riebaluose pamirkusi spurga, jausmas nuostabus. Ši procedūra vadinama pizhichil. Galite savo patogumui žodį sutrumpinti J Sako itin gerai sąnariams, raumenims, na, ir žinoma, odai.
Kai atvažiavau į ajurvedos centrą ir gydytojas per pirmą konsultaciją paklausė, kokiu tikslu aš tai darau, atsakiau paprastai – dėl to, kad man įdomu, dėl to, kad noriu išvalyti organizmą ir pradėti nuo švaraus lapo, na, ir dar numesti šiek tiek svorio nepamaišytų. Dauguma kitų, atvažiavusių čia turėjo rimtesnių sveikatos problemų. Pirmosios detokso savaitės metu jie jautėsi prastai, skaudėjo galvą, buvo silpna. O kai manęs paklausdavo, kaip jaučiuosi tegalėdavai atsakyti „Puikiai“. Visi išvažiuodami iš centro jautė, kad jų situacija kardinaliai pagerėjusi. Žinoma, įsisenėjusių lėtinių ligų per 12 ar net 21 dieną niekas neišgydo, bet situacija tikrai pagerėja. Nesakau, kad ajurveda daro stebuklus, tačiau turint omenyje, kad maistu, žolelėmis ir masažais pasiekiama tokių greitų rezultatų – nuostabu. Su fiziniu išsivalymu dažnam ateidavo ir dvasiniai pokyčiai, tokie mažučiai nušvitimai, apie tai, kaip norėtųsi gyventi toliau. Čia man ir vėl „nepasisekė“ – į jokį kitą „doros“ kelią neatsiverčiau ir didelių pokyčių neplanuoju. Aš objektyviai vertinu ir savo galimybes gyventi sveikiau – taip, per dvi savaites susiformavo tam tikri maitinimosi įgūdžiai, kurių stengsiuosi laikytis. Atsakant į klausimą, ar vertėjo čia man važiuoti – tikrai taip. Ar kartočiau dar – kai tik bus galimybė. Ir ne tik todėl, kad žymiai geresnis būdas pailsėti, nei nuvažiuoti pagulėti prie jūros, baseino ir (neduok Dieve) su viskas įskaičiuota. Žinoma, tai ne tik atostogos, kelios dienos programoje net ir sveikiems žmonėms nėra labai malonios, bet tai tikrai smulkmena, palyginus su bendra savijauta.
Paskutinėm dienom gyvenimas dar labiau sulėtėjo. Nepaisant to, atrodo, kad dienos bėga per greitai. Viena mano pusė veržiasi namo, pasiilgau vaikų ir darbo. O kita pusė jau pradeda ilgėtis šio lėto tempo, daržo po langais, kasdienių šypsenų iš visų, su kuriais tik prasilenki kieme.
Gabrielė Štaraitė
