Pirmą sykį Singapūrą pamačiau pro didelį aprasojusį oro uosto langą. Už vėsaus stiklo vėjas švelniai lingavo bananų vėduokles ir kitus sodriai žalius lapus. Tąsyk išeiti į miestą nebuvo laiko – laukė persėdimas į Sidnėjaus lėktuvą. Bet paskui aš sugrįžau – ir apsilankiau ten dar daugybę kartų, nes Liūto miestas tikrai to vertas.
Keista ta jų istorija apie liūtą, kurio vardu pavadinta ši unikali vieta. Esą labai seniai vienas princas čia išlipęs į krantą ir pamatęs liūtą, todėl ir davęs pavadinimą: Singa Pura – sanskrito kalba tai reiškia Liūto Miestas. Greičiausiai tas kilmingas jaunuolis nelabai išmanė zoologiją, o stambų Azijos tigrą palaikė Afrikos liūtu. Šiaip ar taip, senoji legenda buvo panaudota kuriant naują miesto simbolį – tokią mitinę būtybę liūto galva ir milžiniškos žuvies kūnu. Jis vadinasi Merlionas ir simbolizuoja Singapūro galybę. Tos skulptūros dunkso įvairiose miesto vietose.
O Singapūras – išties galingas. Ne tik reginiais, bet ir savo ekonomika. Tai – vienas iš trijų pasaulyje gyvuojančių miestų-valstybių. Kiti du yra netoli mūsų. Tai – Vatikanas ir Monakas. Tuo tarpu iki Singapūro nuo Vilniaus tenka skristi apie 12 valandų. Daugybei keliautojų tai – viso labo patogus persėdimo taškas kelionėje į Balį, kitas salas arba dar toliau – Australiją ar Naująją Zelandiją. Tačiau Čangi oro uostas, koks šaunus jis bebūtų – tėra tik vartai į miestą, vertą pasižvalgymo ir kupiną malonių staigmenų.
Singapūra - paminklas žmogaus darbštumui
Net jei tarp jūsų jungiamųjų skrydžių nėra nakvynės Singapūre, galima išvažiuoti pasidairyti į miestą. Tai nieko nekainuoja. Tereikia užsiregistruoti prie specialaus staliuko pirmajame arba trečiajame terminaluose, ir po kurio laiko jums autobusu aprodys svarbiausias miesto vietas. O jei laiko yra daugiau, verta čia likti bent porai naktų. Ir biologinis laikrodis peršokus kelias laiko juostas šiek tiek susireguliuos, ir įspūdžių prisirinksite.
Singapūras visų pirma yra paminklas žmogaus darbštumui ir įžvalgumui. Kaip ir daugelis šio regiono valstybių, tai buvo ilgametė britų kolonija. Vėliau – sudėtinė, niekuo neišsiskirianti Malaizijos federacijos dalis. Iki pat 1965 metų, kuomet keliems veikėjams kilo mintis turėti savo veržlią, modernią ir nuo didžiųjų malonės nepriklausomą šalį-miestą. Viskas vos nesibaigė pilietiniu karu, bet Malaizijos parlamentas balsavo už Singapūro išmetimą iš federacijos, ir tai tapo jo sėkmės istorijos pradžia.
Dabar Singapūras – viena turtingiausių pasaulio valstybių, prekybos, logistikos, finansų centras. Singapūro švietimo sistema laikoma pavyzdžiu visoms civilizuotoms šalims. Šalis pagal žmonių gyvenimo trukmę ir daugybę kitų svarbių parametrų pirmauja planetoje. Drąsių ir neretai su žmogaus teisėmis nelabai suderinamų reformų tėvas yra Lee Kuan Yew, prieštaringai vertinamas politikas, dėl kurio Singapūras yra būtent toks, kokį jau daugelį metų regi pasaulis. Turtingas, stilingas, nepriekaištingai švarus, labai griežtas pažeidėjams ir neįtikėtinai patogus turistams.
Ką pamatyti Singapūre?
Taigi, ką ten reikėtų pamatyti? Akivaizdus pasirinkimas turint mažai laiko – „Gardens by the Bay“ teritorija, naujasis miesto simbolis, į kurį valdžia ir privatus verslas investavo milijardus dolerių. Tai – sodų, viešbučių, lošimo namų ir kitokių pramogų koncentratas. Būtent čia į dangų stiebiasi garsusis viešbutis „Marina Bay Sands“ su bekraščiu baseinu ant stogo. Čia iškilo už baobabus didesni fantasmagoriški supermedžiai, kurie sutemus nušvinta neono šviesomis ir skamba tarsi augalai iš užburto elfų miško.
Šitą vietą iš oro uosto galima pasiekti metro, vienbėgiu traukiniu arba taksi (labiau patartina naudotis gerokai pigesniu „Uber“). Jei turite kelias valandas, skirkite jas vizitui į milžiniškus kupolus, kuriuose auga keisčiausi medžiai, krūmai, gėlės iš viso pasaulio, krenta gaivūs kriokliai ir veikia daugybė jaukių kavinių, iš kurių viena populiariausių yra „Pollen“ arba žiedadulkė.
Iš ten pėsčiomis neskubant ir pasidairant į tyvuliuojančią įlanką per gerą pusvalandį galima pasiekti Kinų kvartalą. Tai – visai kitas pasaulis. Kaipmat bus pamirštas įlankos metalo ir stiklo blizgesys, o estetišką sterilumą pakeis kunkuliuojantis, ryškiaspalvis ir niekada nemiegantis turgus. Šiame rajone išlikę senieji žavūs kolonijiniai pastatai, menantys britų valdymo laikus. Čia daug gerų ir nebrangių restoranų, o parduotuvės kainomis varžosi su Bankoku bei Hošiminu.
Turint laiko galima dirstelėti į induistų ir budistų šventyklas – kai kurios jų išties labai įspūdingos. Pusdienis pralėks klajojant po margą energingą šurmulį. Kai to bus jau gana, tereikia pasukti Rytų kryptimi – ir po keliolikos minučių jau galima mėgautis vėsiu gėrimu vieno iš dangoraižių terasoje.
Dar vienas naujas ir labai populiarus Singapūro atrakcionas – Sentosos sala, sujungta su kita miesto dalimi tiltu. Tai – tikra vaikų ir jų tėvų pramogų sostinė. Prašmatnūs viešbučiai, akvariumai, muziejai, pėsčiųjų takai, „Universal Pictures“ parkas ir taip toliau, ir panašiai. Kai kurie turistai čia apsistoja savaitei, niekur iš salos neišvyksta, ir vis tiek dar nespėja aplankyti visų objektų. Maža to – sala garsėja puikiais atogrąžų paplūdimiais, todėl nusipelno savo pravardės – turistų spąstai. Ir nepigūs, reikia pripažinti.
Gamtos mylėtojai skiria dieną legendiniam Singapūro zoologijos sodui. O kai kurie ten vyksta naktį – į garsųjį sutemų safarį, aplankyti naktinių gyvūnų. Šis zoologijos sodas nuolat skina laurus įvairiuose apdovanojimuose dėl unikalaus ekspozicijos išdėstymo. Ten tiesiog nėra narvų, daugelį nepavojingų gyvūnų galima paliesti. Žirafos tiesia kaklus virš lankytojų, raganosiai dairosi per neaukštus, bet tvirtus barjerus, orangutangai šlaistosi turistų takais, o liūtai ir kiti plėšrūnai atskirti vandens kanalais, kartais – stiklu. Vaikštant po šią vietą atrodo, kad esi šauniame parke, kur saulėta diena kartu lygiomis teisėmis džiaugiasi ir kiti žinduoliai.
Singapūras, kadaise atradęs savąjį kelią, juo sėkmingai žengia ir toliau. Čia gyvenantys žmonės – vieni greičiausių ėjikų pasaulyje. Taip pat jie yra puikiai išsilavinę, konservatyvūs ir labai darbštūs. Ko gero, tokia yra miesto valstybės sėkmės formulė, bet net jos iki galo nesupratus, tai be jokių abejonių yra viena tų nedaugelio vietų pasaulyje, kurią žmogus sukūrė tiksliai pagal savo viziją – iki smulkiausių detalių. Verta tai pamatyti bent sykį gyvenime.
