Maroko berberai – kas jie?

Straipsnio autorė: Inga Oršauskaitė.

Turbūt dauguma yra girdėję žodį berberai. Gal net atrodo, kad aišku, kas tai – dykumos klajokliai, spalvoti kilimai, mėtų arbata. Tačiau ką iš tiesų reiškia šis pavadinimas, žino ne kiekvienas. O kai kurie mano žinantys – bet istorija yra kiek kitokia.

Maroke šie žmonės save vadina amazigh – „laisvaisiais žmonėmis“. Žodis „berberai“ atsirado dar Romos imperijos laikais, iš barbarus – taip buvo vadinami visi, kalbėję ne lotyniškai ir ne graikiškai. Svetimų duotas vardas prigijo, bet jis ne jų pasirinktas.

Keletas faktų, kurie padeda suprasti amazigh / berberų kultūrą

• Jų istorija senesnė nei arabų Marokas. Amazigh gyveno Atlaso kalnuose ir Sacharoje dar prieš VII a., kai į regioną atėjo arabai.
• Kalba oficiali tik nuo 2011 metų. Tūkstantmečius gyvavusi tamazight kalba valstybinį statusą Maroke gavo visai neseniai.
• Jie turi savo raštą – tifinagh. Kampuoti ženklai šiandien matomi kelio ženkluose ir mokyklose. Simbolis ⵣ reiškia „žmogų“ ir „laisvę“.
• Kilimai – ne tik dekoras. Atlaso kalnų moterų audiniuose raštai gali pasakoti apie šeimos istoriją, apsaugą ar gyvenimo ciklą. Tai savotiška vizualinė kalba.
• Svetingumas dykumoje – išlikimo taisyklė. Svečias bus pamaitintas net kukliausiomis sąlygomis.
• Amazigh pasaulis nevienodas. Rifų kalnai, Aukštasis Atlasas ar Sacharos pakraščiai – skirtingos tarmės, apranga ir papročiai, bet ta pati tapatybės ašis.

Šiandien dalis amazigh gyvena modernų miesto gyvenimą, tačiau kalnų kaimuose vis dar audžiami kilimai, o dykumos stovyklose vakare geriama arbata ir pasakojamos istorijos.

Jei norisi išgirsti daugiau nei telpa į šį trumpą tekstą – kviečiame keliauti kartu. Atlaso kalnuose ir Sacharos pakraštyje istorijos skamba visai kitaip nei skaitant apie jas namuose.

Kelionės į Maroką.