Individuali kelionė į Tanzaniją

Skrydis į Tanzaniją, Kilimandžaro tarptautinį oro uostą, iš jo pervažiuosite į Arušą (45 km, 1 val.). Aruša, vietinių vadinama A miestu, įsikūrusi Meru, penkto pagal aukštį Afrikos kalno, papėdėje. Būtent dėl aukštumų čia vyrauja malonus klimatas ir sodri, vešli žaluma. Nakvynė viešbutyje.

Materuni - autentiškas chagga genties kaimas visai greta Kilimandžaro nacionalinio parko. Čia ne tik susipažinsite su vietine kultūra, bet ir pasivaikščiosite iki krioklio, nuolat grožėdamiesi aukščiausio Afrikos kalno vaizdais. Kaime jus pavaišins tradiciniais pietumis - galėsite paragauti tradicinio alaus iš bananų. O desertui - kavos turas, kur sužinosite apie vietines kavos auginimo subtilybes. Grįšite nakvynei į tą patį viešbutį Arušoje.

Trečią dieną po pusryčių vyksite visos dienos safariui į Tarandžyro nacionalinį parką. Įsikūręs šiek tiek toliau nuo pagrindinio safario maršruto, Tarandžyro nacionalinis parkas yra mielas ir ramus šiaurinės Tanzanijos parkas, žymus dramblių migracija, paukščiais ir gan autentiška safario atmosfera. Didžioji šio regiono keliautojų dalis arba visiškai nelanko Tarandžyro parko, arba užsuka kelioms valandoms, iš esmės nepamatydami Tarandžyro. Tarandžyras – šeštas pagal dydį Tanzanijos nacionalinis parkas. Pavadinimas kilęs nuo Tarandžyro upės, kuri teka šiuo parku ir yra vienintelis vandens šaltinis laukiniams gyvūnams sausojo sezono metu. Būtent sausuoju sezonu tūkstančiai gyvūnų migruoja iš Manjaros nacionalinio parko į Tarandžyrą. Kraštovaizdis ir augmenija neįtikėtinai įvairi – kalvos nusagstytos daugybe baobabų, tankių krūmynų, vėliau tęsdami kelionę to nepamatysite.

Po pusryčių išvyksite Serengečio nacionalinio parko link (160 – 180 km, važiavimo laikas apie 3 – 4 val.). Pervažiuosite Ngorogoro saugomą teritoriją, kurioje bus galima sustoti masajų kaime. Masajai yra viena žinomiausių genčių Afrikoje. Jie gyvena Kenijoje ir šiaurės Tanzanijoje. Jie iki šiol laikosi savo tradicijų ir daugeliui sudaro autentiškos genties įvaizdį. Vis dėlto, turistui ne taip paprasta pajusti tą autentiškumą. Masajai, priešingai, nei daugelis kitų Tanzanijoje gyvenančių genčių yra ne žemdirbiai, bet piemenys, pripratę savo bandas ganyti bekraštėse savanose ir klajoti po jas kartu su lietumi ir žaliuojančia žole. Kai šalyje tradicinėse masajų gyvenamose žemėse buvo įkurtas Serengečio nacionalinis parkas, o gentis perkelta į jo prieigas, Ngorogoro saugomą teritoriją, masajai prarado daug ką. Gal būtų iškeldinti ir dar toliau, tačiau masajai nemedžioja laukinių žvėrių, tad nekelia jiems grėsmės. Važiuojant Serengečio link gausu tokių kaimų, jie vadinami boma. Tačiau kaimai buvo įkurti tik tam, kad bendruomenė galėtų uždirbti iš turizmo. Tikrieji masajai, iki šiol ganantys bandas po Ngorogoro ugnikalnio kalderos apylinkes, gyvena atokiau nuo pagrindinių kelių ir juos surasti reikia kantrybės, mat jie iki šiol klajoja, kaip klajodavo jų protėviai.
Priklausomai nuo to, kuriuo metų laiku keliausite, važiuosite arba į centrinę, arba į šiaurinę parko dalį. Dviem naktims apsistosite vienoje lodžijoje, o dviem – kitoje lodžijoje, t.y. stacionariose palapinėse su visais patogumais.

Serengečio pavadinimas kilo iš masajų kalbos ir reiškia „nesibaigiančią lygumą“. Atrodo, kad savana tęsiasi tiek, kiek mato akys. Žinoma, vaizdus kartais paįvairina akacijų ir krūmų giraitės bei granitinių akmenų sankaupos, kurias taip mėgsta plėšrūnai (pamenate filmuką „Liūtas karalius“ – ant tokio akmens tik ką gimęs Simba buvo parodytas visiems žvėrims). Į Serengečio parką vykstama stebėti garsiosios antilopių gnu migracijos. Ši migracija vyksta kiaurus metus – keičiantis sezonams migracija vis persikelia į kitas parko vietas. Milijonas antilopių gnu... Kiekviena iš jų juda tuo pačiu senuoju ritmu, atlieka savo instinktyvią rolę neišvengiamame gyvenimo rate.
Serengetis garsėja įvairiais laukiniais gyvūniais. Safaryje visi labiausiai trokšta pamatyti „didįjį Afrikos penketą“ (Big Five), šis terminas taip pat kilęs iš ankstyvųjų safarių ir baltųjų medžiotojų laikų bei apibūdina didžiausius ir sunkiausiai sumedžiojamus Afrikos gyvūnus: liūtą, leopardą, dramblį, raganosį ir buivolą. Manoma, kad Serengetyje yra didžiausia liūtų koncentracija visoje Afrikoje, iš dalies dėl didelės maisto gausos. Afrikiniai leopardai – vienišiai ir dažniausiai matomi Seroneros regione, bet gyvena visame nacionaliniame parke.
Trys dienos bus gausios Afrikos dulkių, tačiau jas atpirks iš arti pamatyti gyvūnai ir neblėstantys įspūdžiai. Visa tai bus itin smagu aptarti sėdint vakare prie stovyklos laužo, po skanios vakarienės. Nenustebkite, jei į stacionarią palapinę jus palydės masajus – laukinė gamta čia arti kaip niekur kitur.

Po pusryčių išvyksite Ngorongoro kraterio link. Ngorongoras – užgesęs ugnikalnis, jo pavadinimas reiškia „didelė duobė“. Kitados ugnikalnis buvo kūgio pavidalo ir beveik dvigubai aukštesnis negu dabar. Tačiau, kai maždaug prieš 2,5 mln. metų galų gale ugnikalnis „išsikvėpė“ ir visas po jo kūgiu buvusios magmos židinys ištuštėjo, kūgio viršūnė susmego į tuštumą. Dabar iš jo likusi tik Apskritojo stalo kalva šiaurės vakarinėje kraterio dalyje. Ngorongoras yra šešta pagal dydį pasaulio kaldera – apie 18 km skersmens ir beveik taisyklingai apskrita. Be to, tai didžiausia kaldera su nepertraukiama ketera.
Ant kraterio dugno, užimančio 260 kv. km, galima pamatyti vieną didžiausių Afrikoje gyvūnijos susibūrimų, maždaug – 30 000 gyvūnų. Iš tiesų, šis krateris – mažytis laukinio Rytų Afrikos gyvūnijos pasaulio pavyzdys. Tai viena geriausių pasaulyje gyvūnų stebėjimo vietų. Kraterio keteros atitvertiems nuo išorinio pasaulio gyvūnams nereikia ieškoti nieko, ko reikia gyvenimui. Tik maža dalis gyvūnų iškeliauja iš kraterio senais, per jo keterą vedančiais takais. Jie susilieja su sausuoju sezonu lygumose migruojančiais gyvūnais, o vėliau sugrįžta. Šie migruojantys gyvūnai sudaro labai mažą dalį, tačiau jie susieja Ngorongoro gyvūniją su bendru genetiniu išorinio pasaulio fondu.
Nakvosite nuostabioje lodžijoje, kurioje auga kavos pupelės – puiki proga įsigyti lauktuvių iš Tanzanijos ir pamažu grįžti į civilizaciją.

Šiandien susipažinsite su dar viena gentimi - hadzabe. Jie parodys savo medžiojimo tradicijas ir tai nebus tik paprastas pasirodymas turistams. Visa tai greta dar vieno įdomaus geografinio darinio - ežero krateryje. Nakvynė lodžijoje.

Sukdami link oro uosto šiandien dar aplankysite fotogenišką Manjaros ežerą, garsų ne tik dėl laukinių gyvūnų, bet ir dėl gausybės paukščių. Paskutinės fotografijos, paskutiniai suvenyrai ir atsisveikinimas su Tanzanija. Skrydis namo, juos pasieksite 12 kelionės dieną.