Kelionė į Peru ir Boliviją: senųjų kultūrų takais

Skrydis iš Europos į Pietų Ameriką, atvykimas į Limą. Pasitikimas oro uoste, pervežimas į viešbutį Limoje.

Anksti ryte privačiu transportu išvyksite iš Limos į Huakačiną (Huacachina) – miestelį, įsikūrusį oazėje viduryje dykumos (kelionės trukmė apie 5 – 6 val.). Pakeliui sustosite Parakaso pusiasalyje (Paracas) ir leisitės į ekskursiją laivu iki Bajestų (Ballestas) salų, garsėjančių gausia gyvūnija (jūrų liūtai, pingvinai ir kt.). Po pietų atvyksite į Huakačiną. Šį miestelį supančios milžiniškos kopos ir jų papėdėje tyvuliuojanti žalia lagūna puošia 50-ies solių vertės Peru banknotą. Legendos pasakoja, kad lagūna susiformavo iš inkų princesės ašarų. Kaitrai šiek tiek prislopus pasivažinėsite smėlio kopomis specialiu automobiliu, leisitės nuo kopų smėlio lentomis (sand boarding). Nakvynė Huakačinoje, kopų papėdėje įsikūrusiame viešbutyje.

Ryte lauks laisvas laikas poilsiui ir pasivaikčiojimui po kopas Huakačinos oazėje. Galima papildoma išvyka į vietines vynines*, kuriose gaminamas tiek vynas, tiek tradicinė perujietiška vynuogių degtinė pisco, arba į Parakaso kultūros reliktus saugantį regioninį muziejų, kurio ekspozicijoje – itin seni Parakaso kultūros audiniai, deformuotos kaukolės ir kt.*Vėliau jūsų lauks pervažiavimas autobusu (apie 3 val.) iki Naskos (Nazca) miestelio. Naskos regionas slepia senųjų civilizacijų paslaptis: tarp archeologinių radinių – senoviniai kapai, mumijos, keramikos dirbiniai ir, be abejo, žymiosios Naskos linijos, išraižytos slėnio grunte. Po pietų vyksite iki senovinių Naskos akvedukų ir susipažinsite su senovine Naskos kultūros irigacijos sistema. Naskos akvedukai gerokai skiriasi nuo tų, kuriuos galima pamatyti Europoje. Naskos slėnis visais laikais buvo ypač sausas, tad čia gyvenę žmonės per amžius ištobulino irigacijos sistemas – vanduo į dirbamus laukus buvo nukreipiamas iš požeminių vandens gyslų, o požeminius kanalus su paviršiniu pasauliu jungė išmoningai įrengtos „akys“ (nuo žemės paviršiaus žemyn spirale vingiavo laiptai, kurie vedė iki angų į požeminius kanalus). Išvykos metu pamatysite ne tik senovinius akvedukus, bet ir apžiūrėsite vieną iš Naskos linijų iš arčiau (tuo pačiu galėsime pamatyti, kokia technika šios linijos yra išrėžtos dykumos paviršiuje). Taip pat turėsite galimybę pasigrožėti kaktusais apaugusiais laukais. Kaktusai šiame regione auginami tam, kad juose veistųsi vabaliukai, naudojami maistinių dažų gamybai. Nakvynė Naskos miestelyje.

Ryte, esant palankioms oro sąlygoms, nedideliu lėktuvu praskrisite virš Naskos linijų. Naskos linijos – garsiausias Naskos slėnio radinys. Apie jas pasauliui pranešta vos prieš 70 metų, kai amerikietis Paulas Kosokas praskrido virš slėnio lėktuvu. Stovint ant žemės linijos atrodo visiškai bereikšmės, tačiau žvelgiant iš paukščio skrydžio linijos susijungia į įvairias figūras: beždžionės, voro, driežo, kondoro, kolibrio ir kt. Mokslininkai nesutaria, kam Naskos žmonės prieš tūkstančius metų raižė šias linijas smėlyje. Tačiau visi sutaria, kad šios linijos – vienas įdomiausių ir vertingiausių Naskos kultūros palikimų. Grįžus po skrydžio trumpas poilsis viešbutyje. Pavakaryje – išvyka į Čaučijos (Chauchilla) kapines. Čaučijos kapinės – keistas, tačiau dėmesio vertas reginys. Tūkstantmečio senumo kapai pastaraisiais dešimtmečiais buvo išniekinti kapų plėšikų, ieškojusių vertingų dirbinių, todėl kaulai ir mumijos metų metus mėtėsi dykumje. Dabar palaikai surinkti ir sudėlioti į kapus. Reginys kiek neįprastas, tačiau paliekantis įspūdį. Naktinė kelionė komfortišku miegamuoju autobusu (kelionės trukmė apie 11 val.) į Arekipą (Arequipa).

Ryte atvykę į Arekipą važiuosite į viešbutį miesto centre. Arekipą gyventojai vadina baltuoju miestu, nes dauguma pastatų čia buvo pastatyti iš šviesios vulkaninės uolienos. Šis miestas aktyviai konkuruoja su sostine – sakoma, čia ir architektūra išmoningesnė, ir daugiau gyventojų siekia aukštojo išsilavinimo, o svarbiausia – šis miestas užaugino daugelį Peru rašytojų bei intelektualų, ir būtent šiame mieste buvo Peru nepriklausomybės lopšys. Po trumpo poilsio leisitės į pažintį su miestu ir jo apylinkėmis. Apžiūrėsite miesto centrą, lankysitės Santa Catalina vienuolyne, kuris galėtų būti vadinamas ir miestu mieste, nes užima nemažą Arekipos kvartalą. Vienuolynas pagarsėjo šalyje ne tik įspūdinga architektūra meno kūriniais, bet ir tris šimtus metų už jo sienų klestėjusiu hedonistiniu gyvenimu (teigiama, kad vienuolės turėjo po kelias tarnaites, rengdavo įvairias šventes ir pan.). Tik XIX a. pab. įsikišus popiežiui, vienuolyne buvo įvesta tikra vienuoliška tvarka. Išvykos metu taip pat aplankysite porą už miesto įsikūrusių apžvalgos aikštelių, iš kurių, esant geram orui, galima gėrėtis vaizdais į Arekipą supančius kalnus ir žalius slėnius. Vakare – laisvas laikas ir gera proga apsilankyti žavingose Arekipos kavinėse ir paragauti perujietiško maisto bei garsaus gėrimo „pisco sour“. Nakvynė Arekipoje, viešbutyje miesto centre.

Anksti ryte privačiu transportu leisitės į dviejų dienų išvyką po Kolkos (Colca) kanjoną. Ilgai buvo manoma, kad tai giliausias kanjonas pasaulyje, kol nepaaiškėjo, kad kaimyninis Cotahuasi kanjonas yra 150 m gilesnis. Tačiau net ir nebesivadindamas giliausiu, Kolkos kanjonas išlieka populiarus tarp turistų dėl čia gyvenančių išdidžiųjų Andų paukščių kondorų ir nuostabių gamtos vaizdų. Važiuodami Kolkos kanjono link gėrėsitės atsiveriančiais dykumų, peraugančių į kalnus, vaizdais, laukiniais gyvūnais (pamatysite naminių gyvūnų – lamų ir alpakų – kaimenes ir vikunjas, laukines lamų pusseseres), skurdžia, bet savita augmenija. Vaikščiosite lėtu žingsniu ir bandysite aklimatizuotis. Atvykę į nakvynės vietą netoli Chivay miestelio (apie 3600 m virš jūros lygio), turintys noro ir energijos galės leistis į nedidelį žygį po apylinkes. Prieš vakarienę lauks išvyka į terminius baseinus. Čia galėsite pailsėti po dienos įspūdžių ir pasišildyti karštame vulkaninės kilmės vandenyje po atviru dangumi. Nakvynė šalia Kolkos kanjono, jaukiuose svečių namuose. Į kainą įskaičiuota vakarienė svečių namuose. Greičiausiai čia paragausite ir tradicinių alpakos kepsnių bei kitų andiškų patiekalų.

Kelsitės anksti ryte ir važiuosite į Cruz del Condor apžvalgos aikštelę (apie 2 val.) – vietą, kurioje anksti ryte, jei pasiseks, galėsite pamatyti didingųjų Andų paukščių kondorų skrydį. Būtent ryte, tekant saulei ir šylant orui, jie išsklendžia į kanjono erdves – dėl oro srovių jie kyla į viršų „sklandytuvo principu“. Kondorai – didžiausi pasaulyje skraidantys paukščiai, suaugusio individo išskleistų sparnų plotis siekia apie 3 m, jis sveria iki 15 kg. Anksčiau kondorai buvo paplitę visoje Andų kalnų grandinėje. Dabar didesnės populiacijos išlikusios tik Peru ir Argentinos Patagonijoje. Grįždami iš Cruz del Condor aikštelės taip pat aplankysime porą šalia kanjono įsikūrusių kaimukų, kuriuose gyvena dvi gilias tradicijas turinčios tautos – kabanai ir kojagai (juos galima atskirti pagal aprangą ir moterų skrybėles). Vakare pasieksite (kelionė privačiu transportu – apie 6 val.) Puno miestą, dar vadinamą Peru folkloro sostine, įsikūrusią 3830 m aukštyje, prie aukščiausiai esančio naviguojamo pasaulio ežero. Titikakos ežeras vos aprėpiamas akimis, jį supa kalnai, kurių viršūnės ypač aukštos kitoje – Bolivijos – pusėje. Nakvynė Puno mieste prieš rytojaus išvyką į ežero salas.

Leisitės į išvyką laivu (su kitais keliautojais) po Titikakos ežerą. Pirmiausia aplankysime „plaukiojančias“ Uros salas, kurias vietiniai gyventojai nuo seno gamina iš nendrių, supuvusias salos dalis pakeičia naujomis, o norėdami pakeisti matomą peizažą, atriša salą ir iriasi į pageidaujamą vietą. Manoma, kad Uros tauta prieš šimtmečius persikėlė gyventi į nendrines salas bėgdama nuo ją persekiojančių tautų (inkų ir kt.), tačiau dabar šios nendrinės salos tapo pragyvenimo šaltiniu Uros tautai – jiems pajamos iš turizmo yra bene pagrindinės. Iš Uros salų plauksite į Takilės salą. Čia gyventojai vis dar rengiasi tradiciniais drabužiais (sužinoti, ar vyras vedęs, galima iš jo aprangos!) ir laikosi senų papročių, pavyzdžiui, vyrai mezga kepures, o moterys verpia. Užkopę iki pagrindinės miesto aikštės Takilės saloje, papietausime vietinėje kavinėje (Titikakoje auginamas upėtakis – tradicinis patiekalas Takilėje). Pietūs įskaičiuoti į išvykos kainą. Nakvynė viešbutyje Puno.

Ryte vyksite į Kopakabaną – miestelį prie Titikakos ežero, esantį Bolivijos pusėje (kelionės trukmė apie 1 – 1,5 val.). Indėnų legendos teigia, kad būtent Titikakos ežero Saulės saloje (Isla de Sol) gimė saulė, iš čia kilo ir pirmieji inkai – Manco Capac ir jo sesuo bei žmona Mama Ocllo. Manoma, kad Saulės sala taip pat suteikė vardą ir pačiam Titikakos ežerui, nes saloje yra tuo pačiu vardu vadinamas akmuo, kurio forma, esą, primena pumą (aimarų indėnų kalba „Titi Kharka“ reiškia „pumą“).

Po trumpos pažinties su Kopakabanos Mergele, keliausite į La Pasą (apie 3-4 val.). Pažintis su istoriniais ir kultūriniais miesto objektais: Murillo aikšte (pagrindinė miesto aikštė, kurioje yra miesto Katedra, ir kurioje buvo pakarti net du Bolivijos politikai), Katedra, Vyriausybės rūmais ir išbandysite vietinį visuomeninį transportą – vos prieš keletą metų įrengtus kalnų keltuvus.

Nakvynė La Pase.

Ryte vyksite į El Alto oro uostą ir skrisite į Ujunį, kuriame prasidės 3 dienų (2 nakvynių) turas į druskos dykumą Salar de Ujuni (Salar de Uyuni). Jeigu kada pagalvojote, kad jau daug keliavote ir niekas negalėtų jūsų nustebinti, jums beliko viena išeitis – Salar de Ujunis. Prieš akis besidriekianti druskos dykuma su joje vešinčiomis kaktusų salelėmis, rausvame ežere rymantys rausvi flamingai, Salvadoro Dali paveikslus primenančios „varvančios“ uolos, iš žemės gelmių besiveržiantys geizeriai... Ir visa tai sukūrė gamta! Anksčiau, prieš dešimtis tūkstančių metų, šioje vietoje plytėjo didžiulis ežeras, kuriam išgaravus ir susiformavo didžiausia pasaulyje druskos dykuma ir ją supančios įspūdingos lygumos bei ežerai. Turo po druskos dykumą metu keliausite visureigiais, lankysitės traukinių... kapinėse, stosite gražiausiose dykumos vietose (kaktusų sala, druskos išgavimo laukas, druskos viešbutis, Raudonasis ežeras, Žaliasis ežeras, kiti ežerai su flamingais, geizerių laukas ir kt.). Pietausite viduryje dykumos, matysite, kaip iš dykumos išgaunama druska, mirksite karštame geizerių vandenyje virš dykumos kylant rytiniam rūkui. Turo metu dvi nakvynės itin paprastomis sąlygomis svečių namuose (kambariu gali tekti dalintis visai mūsų grupei, patogumai bendri). 12-os maršruto dienos vakare sugrįžimas į Ujunį. Nakvynė Ujunyje.

Ryte skrydis į La Pasą. Atskridus - paskutinis Bolivijos turo akcentas – Mėnulio slėnis, plytintis maždaug už 10 km nuo La Paso miesto. Mėnulio slėnis nusagstytas keistų uolienų darinių – iš žemės į viršų kylančios uolienų smailės sudaro keistoko akmeninio miško įspūdį. Apylinkėse auga kelios rūšys kaktusų, taip pat ir haliucinogeninėmis savybėmis pasižyminti kaktusų rūšis San Pedro, naudojama vizijoms sukelti (itin populiari Peru). Tačiau besiplečiantis miestas atiminėja teritorijas iš šio slėnio ir jis jau nebetekęs savo laukinės prigimties, atrodo tarsi „inkliuzas“ miesto civilizacijos glėbyje. Nakvynė La Pase.

Ryte lauks skrydis į Kuską su persėdimu Limoje – sugrįšite į Peru. Kuskas (Cusco) – bene gražiausias miestas ne tik Peru, bet ir visoje Pietų Amerikoje. Kuską puošia tiek senoji inkų architektūra, tiek kolonijiniai ispanų statyti pastatai. Kuskas buvo svarbiausias inkų imperijos miestas, stovėjęs šios civilizacijos ištakose. Vėliau ispanai sugriovė nemažai inkų statytų pastatų, o jų akmenis panaudojo savo bažnyčių ar kitų pastatų statybai. Visgi užkariautojams nepavyko visiškai sunaikinti miesto dvasios, ir Kuskas iki šiol yra vienas gražiausių miestų Pietų Amerikoje. Atvykę į Kuską važiuosite į viešbutį miesto centre. Toliau – laisvas pusdienis šurmuliuojančiame mieste, kuriame gausu tiek keliautojų, tiek jų laukiančių kavinių bei suvenyrų parduotuvių. Nakvynė Kuske.

Ryte leisitės į pusdienio ekskursiją po Kuską ir jo apylinkes. Lankysite svarbiausius archeologinius objektus – tvirtovę ir religinį centrą Sacsaywaman, saulės šventyklą Quoricancha, ceremoninius šaltinius Tambomachay, tvirtovę Puca Pucara, nuo kurios atsiveria įspūdingi miesto vaizdai. Sacsaywaman tvirtovėje spėliosite, kaip inkai sugebėjo nutašyti ir vieną ant kito sukelti tonas sveriančius akmenis, neturėdami nei metalinių įrankių, nei krano ar tokio išradimo kaip ratas. Užlipę ant kalvos gėrėsitės panoraminiais miesto vaizdais – inkai statė Kuską ir aplink esančius miestelius bei tvirtoves taip, kad iš viršaus vietovė susidėliotų į pumos atvaizdą. Sacsaywaman tvirtovė turėjo vaizduoti Pumos galvą, o vienoje vietoje zigzagu sukonstruotos tvirtovės sienos čia „vaidino“ pumos galvos fragmentą. Po pietų laisvas laikas Kusko mieste. Antra nakvynė Kuske.

Anksti ryte išvyksite į Šventąjį slėnį (privatus transportas), iš kur toliau tęsite kelionę Agvas Kalientes (Aguas Calientes) miestelio, esančio Maču Pikču papėdėje, link. Išvykos metu lankysite Pisako (Pisac) miesto griuvėsius, o nuo Pisako kalvos atsivers vaizdai į Šventąjį slėnį su apačioje vingiuojančia šventa Urubambos upe. Po to keliausite iki Maras druskos kasyklų. Nuo kalnų atitekantis sūrus upelis paskirstomas po privačius „baseinėlius“, kur vanduo garinamas, ir po to susemiama baseinėliuose likusi druska. Druska buvo itin svarbi inkų laikais, nes užtikrindavo tuometiniams gyventojams organizmui reikalingą natrį. Dabar druską išgauna vietiniai gyventojai, ir jiems tai yra papildomas pajamų šaltinis. Paskutinis objektas Šventajame slėnyje – istorinis Ojantaitambo miestelis (Ollantaytambo), dar vienas svarbus inkų miestas. Iš to laikotarpio likusios siauros grįstos gatvelės, stačios terasos kalno šlaite ir akmeninė ceremonijų vieta kalno viršūnėje. Ojantaitambas svarbus ir istoriškai – būtent šiame mieste vyko mūšis, kuriame vienintelį kartą inkai atsilaikė prieš ispanus. Deja, tai jiems neužtikrino pergalės kare, tik viltį, kad galima išsaugoti galingą valstybę indėnų rankose. Nakvynė Ojantaitambe – miestelyje, kuris dar vadinamas vieninteliu išlikusiu gyvuoju inkų miestu.

Ryte vyksite į traukinių stotį ir traukiniu keliausite į Pueblo Machu Picchu (anksčiau vadintas Aguas Calientes) miestelį, nuo kurio senovinis Maču Pikču miestas jau ranka pasiekiamas. Pati kelionė traukiniu taip pat įspūdinga, nes pakeliui atsiveria nuostabūs vaizdai į aplink supančius kalnus bei šalia tekančią Urubamba upę. Atvykę į Pueblo Machu Picchu ir palikę asmeninius daiktus viešbutyje, pakilsite į senąjį inkų miestą. Vietinis gidas supažindins su miesto išdėstymu ir skirtingais kvartalais, parodys svarbiausias šventyklas ir kitus pastatus. Tačiau svarbiausia – turėti laiko savarankiškai paklaidžioti šiame magiškame mieste, todėl čia dar sugrįšite kitos dienos rytą. Nakvynė Pueblo Machu Picchu viešbutyje.

Antrą dieną skirsite pasimėgauti inkų miestu. Iš viešbučio išvyksite anksti ryte tam, kad galėtumėte pasiekti Maču Pikču auštant. Tik kartu su pirmaisiais keliautojais įžengę į Maču Pikču, galėsite pora valandų džiaugtis ryto tyla šiame mistiniame mieste, o svarbiausia – galbūt galėsite stebėti (jei lepins geras oras), kaip saulė vieną po kitos apšviečia miesto terasas ir kiemelius. Tos akimirkos tikrai atpirks ankstyvą kėlimąsi! Norintys galės papildomai užkopti į Machu Picchu arba Waina Picchu kalną*, nuo kurio atsiveria įspūdingos panoramos. Nenorintys „mankštinti kojų“ galės ramiai pasivaikščioti po siauras miesto gatveles ar tiesiog ramiai pasėdėti terasoje stebėdami praslenkančius debesis. Nusileidę nuo Maču Pikču griuvėsių turėsime šiek tiek laiko poilsiui Maču Pikču miestelyje. Po pietų – traukinys į Ojantaitambą, iš ten pervežimas privačiu transportu į Kuską. Nakvynė Kuske.

Skrydis į Limą. Laisvas vakaras Limoje, prieš skrydžius į namus. Nakvynė Limoje.

Pažintis su Karalių miestu (taip vietiniai kartais vadina Limą, tačiau ne dėl karališkos architektūros ar istorijos, o todėl, kad miestas buvo įkurtas Trijų Karalių dieną). Pervežimas į oro uostą 3 val. prieš skrydžius į Europą.