Meksika: senovės civilizacijos ir drugelių plazdėjimas

• Šioje kelionėje ne tik susipažinsime su majų įžymybėmis (Čičen Ica, Palenke ir kt.) bei Karibų pakrante, bet pamatysime ir visai kitokią – mažiau pažįstamą ir autentišką Centrinės Meksikos dalį.
• Kelionės metu derinsime skirtingas pažintis: ikikolumbinio periodo archeologiniai statiniai, žavūs spalvoti kolonijiniai miesteliai ir šiuolaikinis megapolis.
• Lankysimės rezervate, kur žiemoja nesuskaičiuojama daugybė monarchų drugelių.
• Pažinsime neatsiejamą šiuolaikinės Meksikos kultūros atributą – mariačių muziką.
• Aplankysime svarbiausias šalies archeologines zonas – Teotihuakaną, Palenkę, Čičen Icą bei mažiau žinomą, mažą ir jaukų Ek Balamą.
• Ilsėsimės Karibų jūros pakrantėje.
• Maža ir jauki grupė iki 12 keliautojų – galimybė geriau pažinti šalį.
• Grupę lydės profesionalus šalies kultūrą išmanantis kelionių vadovas.

Skrydis iš Vilniaus į Meksiką su persėdimu Stambule. Meksike leisimės kitos dienos ryte. Praėję imigracijos procedūras, vyksime į miesto istorinį centrą ir leisimės į pažintį su juo. Apsilankysime Zocalo aikštėje – vienoje didžiausių miesto aikščių pasaulyje, kur stovi ir garsioji Katedra. Užsuksime į Katedrą pasigrožėti puošniu ispaniškojo baroko stiliumi dekoruotais altoriais bei pamatyti, kokią sudėtingą technologiją teko naudoti, gelbėjant į pelkėtą gruntą grimztančią šventovę. Nužvelgsime Didžiąją actekų šventyklą, ant kurios ispanai pastatė savo Katedrą, griuvėsius. Praeisime pagrindine miesto pėsčiųjų gatve, pasigrožėsime XVI a. architektūra – bažnyčiomis, turtuolių rūmais. Tai – tarsi gyva istorijos pamoka po atviru dangumi. Popiet įsikūrę viešbutyje, skirsime laiko poilsiui ir aklimatizacijai. Nakvynė Meksike.

Šįryt paliksime Meksiko centrą ir leisimės tyrinėti skirtingų šalies dvasingumo dimensijų. Pirmoji mūsų stotelė – Mergelės Gvadelupės bazilika, laikoma švenčiausia vieta visoje Lotynų Amerikoje. Būtent čia, pasak tikinčiųjų, 1531 m. indėnui Jonui Diegui apsireiškė Švenčiausioji Mergelė. Šis įvykis tapo ne tik katalikybės plitimo, bet ir Meksikos tapatybės formavimo simboliu. Gvadelupės Mergelė iki šiol laikoma visos šalies globėja, o jos atvaizdas – gyvybingas tikėjimo, tautinio pasididžiavimo ir socialinio teisingumo simbolis. Šventovę kasmet aplanko per 12 milijonų žmonių – tai viena lankomiausių piligrimų traukos centrų pasaulyje. Įspūdingas naujosios bazilikos kupolas ir čia saugomas legendinis apsiaustas (tilma) su Mergelės atvaizdu dažnam palieka gilią emocinę žymę. Vėliau tęsime kelionę į Teotiuakaną – vieną paslaptingiausių ir įspūdingiausių senovinių miestų Mezoamerikoje. Jo pavadinimas nahuatlių kalba reiškia „vieta, kur gimė dievai“, nes actekai tikėjo, kad čia prasidėjo pasaulio kūrimas. Šis miestas buvo ne actekų, bet ankstesnės civilizacijos (teotiuakanų) kūrinys, klestėjęs III–IV m. e. a., kai jame gyveno apie 200 tūkst. žmonių – tiek pat, kiek tuo metu turėjo didžiausi Europos miestai. Tyrinėsime Mirusiųjų alėją, Plunksnuotosios gyvatės šventyklą ir bandysime suprasti, kodėl tokia galinga civilizacija paslaptingai išnyko, palikusi vien tylinčius akmenis. Teotiuakano širdyje stovi dvi milžiniškos piramidės – Saulės ir Mėnulio. Žvelgiant į jas, tampa lengviau įsivaizduoti kadaise čia verdantį gyvenimą: ceremonijas, prekybą, gyventojų namus. Nakvynei grįšime į viešbutį miesto centre. Tikėtina, kad, prisižiūrėjus didmiesčio kontrastų, jus lankys spalvoti sapnai.

Šiandien tęsiame pažintį su milžinišku ir daugiabriauniu Meksiko miestu. Dieną pradėsime Nacionaliniame antropologijos muziejuje. Jis laikomas vienu įspūdingiausių tokio tipo muziejų visoje Lotynų Amerikoje. Čia tarsi per laiko portalą keliausime per majų, actekų, toltekų, teotihuakanų ir kitų civilizacijų palikimą: pamatysime garsųjį Saulės akmenį, mistinių dievų statulas ir kasdienybės artefaktus, kurie padės geriau suprasti šiandieninės Meksikos šaknis. Vėliau vyksime į Fridos Kahlo muziejų, įsikūrusį menininkės gimtuosiuose „Mėlynuosiuose namuose“ (isp. Casa Azul), Kojoakano rajone. Šis ryškiai mėlynas namas, papuoštas žaliomis durimis ir jaukiu sodu vidiniame kiemelyje – tarsi langas į Fridos pasaulį. Čia ilsisi ne tik jos paveikslai, bet ir asmeniniai daiktai: gipsiniai korsetiniai įtvarai, kuriuos menininkė nešiojo po avarijos, jos molbertas, virtuvė su milžiniškais puodais svečiams gaminti, sienos paženklintos Diego Riveros prisilietimų. Fridos gyvenimas – ne tik apie kūryba, bet ir apie drąsą gyventi, nepaisant skausmo. Fridos kūrybą geriausiai apibūdina jos pačios žodžiai: „Aš niekada netapiau svajonių. Aš tapiau savo realybę.“ Antroje dienos pusėje leisimės į dar vieną ypatingą Meksiko pusę – Chočimilko kanalus, kur išliko paskutiniai legendinio ikikolumbinio „plaukiojančio miesto“ ženklai. Čia tarp chinampų – dirbtinių salelių – vingiuoja kanalai. Vietinių šeimos čia vis dar plaukioja margaspalvėmis valtimis švęsdamos gimtadienius, sukaktis ar tiesiog gyvenimą. Į vieną iš tokių valtelių sėsime ir mes – plauksime tarp muzikantų, gėlių prekeivių ir kitų vaišių stalais nukrautų valčių. Kokia gi fiesta be mariačių, drebinančių širdis skambiu „Cielito lindo“? Po šios intensyvios dienos keliausime į Toluką – miestą, įsikūrusį ugnikalnių papėdėje, maždaug 2600 m aukštyje virš jūros lygio. Čia įsikursime nakvynei.

Šį rytą leisimės į vieną įspūdingiausių gamtinių reginių šioje kelionėje – Monarchų drugelių rezervatą Mičoakano valstijoje. Tai ne šiaip sau miškas – tai šventa teritorija, kurioje kasmet nuo spalio pabaigos iki kovo renkasi šimtai milijonų monarchų iš JAV ir Kanados. Įveikę tūkstančius kilometrų, jie grįžta į tą patį kalnų mišką, kur jų protėviai kadaise peržiemojo – mokslininkai iki šiol negali iki galo paaiškinti, kaip šie vabzdžiai randa kelią. Tarp migdolmedžių, pušų ir ūkanoje skendinčių kalnų medžių šakų tarsi oranžiniai lapai prikimba tūkstančiai drugelių. Jei nusišypso laimė atvykti saulėtą dieną, drugeliai sujuda, visas miškas ima gyventi – plazdenančių sparnų garsas primena tylų lietų, o jų kiekis aplink sukuria nežemišką atmosferą. Tai tikras gamtos stebuklas, kurį pamatyti – didžiulė privilegija. Po pietų keliausime link Tasko – žavingo kalnų miestelio, kuriame kolonijinio laikotarpio architektūra tarsi susilieja su sidabro amatu. Tai vieta, kur baltai tinkuoti namai, grįstos gatvelės ir bažnyčių bokštai atrodo lyg iš senovinio paveikslo. Nakvynė Taske.

Rytą pradėsime nuo vaizdų, kurie ilgai išliks atmintyje. Kilsime retro stiliaus funikulieriumi ant vienos iš aplinkinių kalvų ir pasigrožėsime nuostabia Tasko panorama: tarp žalumynuose paskendusių kalnų įsikūręs miestelis tviska baltai tinkuotais namais, raudonų čerpių stogais ir bažnyčių bokštais. Tai lyg gyvas kolonijinės eros atvirukas, išlaikęs savo autentiką ir ramybę. Leisimės žemyn į senamiestį, kuriame vyrauja jauki, lėta ir elegantiška atmosfera. Aplankysime Santa Priskos bažnyčią – vieną įspūdingiausių baroko architektūros pavyzdžių visoje Meksikoje. Pastatyta XVIII a. iš švelniai rausvo akmens, ši bažnyčia išsiskiria turtingu fasado dekoru ir puošniais vidaus altoriais, liudijančiais apie kadaise klestėjusį miestelio turtą. Pasivaikščiosime po grįstas gatveles, žvalgysimės į baltus namelius su kalvių balkonais, slėpiningus kiemelius su fontanais ir suvenyrų krautuvėles, kuriose gyva sidabrakalystės tradicija. Nuo pat kolonijinių laikų Taskas buvo vienas svarbiausių sidabro gavybos centrų, o iki šiol laikomas vieta, kur gimsta kokybiškiausi Meksikos sidabro dirbiniai. Turėsime laiko apsilankyti šeimos dirbtuvėse ar galerijose, pasidairyti po sidabro parduotuves – galbūt rasite autentišką suvenyrą ar dovaną su istorija. Popiet išvyksime atgal į Meksiko miestą. Grįžę į šurmuliuojančią sostinę, pasinersime į vakarines šviesas ir dar vieną nakvynę miesto širdyje.

Ryte vyksime į Meksiko oro uostą, iš kur skrisime į šalies pietus. Čiapasas – vieną žaliausių ir kultūriškai turtingiausių šalies valstijų. Tiesiai iš oro uosto važiuosime link Sumidero kanjono. Plauksime nedideliu laiveliu Grichalvos upe, kuri per milijonus metų išgraužė įspūdingą kanjoną. Jo aukštis kai kur siekia net iki 1000 metrų. Kalkakmenio ir bazalto uolos atspindi dramatišką geologinę Meksikos praeitį. Po lietaus sezono kanjone atsiveria dar nuostabesnis vaizdas – kriokliai krenta tiesiai į upę, suteikdami visai aplinkai gyvybės. Čia gyvena ir įvairių paukščių rūšys, beždžionės bei krokodilai, todėl plaukimas – ne tik reginys, bet ir gamtos pažinimas. Popiet keliausime į San Kristobalį – kalnų miestelį, kuris garsėja gyvu kultūriniu gyvenimu ir autentiškomis Čiapaso indėnų tradicijomis. Čia gyvena įvairios etninės grupės, kurios išsaugojo savo kalbas, drabužius ir papročius. Miestelis taip pat žinomas kaip zapatistų judėjimo centras – simbolis kovai už indėnų teises ir socialinę lygybę. San Kristobalio centrinėje aikštėje aplankysime katedrą, kurios kolonijinis stilius dera su kalnų kraštovaizdžiu. Pasivaikščiosime iki Santo Domingo suvenyrų turgaus. Nakvynė San Kristobalyje.

Šiandien tyrinėsime aplinkinius indėniškus Čiapaso regiono kaimelius, kurie puikiai atspindi vietos kultūros ir tradicijų įvairovę. Pirmiausia aplankysime Zinakantaną, kur užsuksime pas vietinę šeimą, besiverčiančią rankų darbo tekstilės dirbiniais. Kiekviename kaime žmonės vilki savo tradicinius drabužius, kurie atspindi vietinę tapatybę ir istoriją. Vėliau užsuksime į San Juan Chamula – miestelį, garsėjantį savo neįprastomis religijos apeigomis vietinėje bažnyčioje. Čia iki šiol vyksta ritualai, kuriuose susipina senieji indėnų tikėjimai ir krikščionybė, o apeigų metu netgi aukojamos vištos. Jei pasiseks pataikyti turgaus dieną, pasinersime į spalvingą, pilną rankdarbių, maisto ir gyvybės vietinių kasdienybę. Svarbu prisiminti, kad vietiniai nemėgsta būti fotografuojami be leidimo, todėl privaloma pasiteirauti. Popiet grįšime į San Kristobalį, kur turėsite laisvo laiko paklaidžioti kolonijinėmis gatvelėmis, apžiūrėti vietinių amatininkų gaminius ir įsigyti suvenyrų ar dovanų. Nakvynė San Kristobalyje.

Anksti ryte išvyksiame į Palenkę – vieną svarbiausių majų civilizacijos centrų, paslėptą tropinių džiunglių glėbyje. Nors atstumas nėra didelis, vingiuotas kalnų kelias reikalauja gero pusdienio kelionės. Jo metu galėsime mėgautis nuolat kintančiu kraštovaizdžiu: nuo kalnų viršūnių iki tankių džiunglių, taip pat pakeliui matysime mažus kaimelius ir jų kasdienį gyvenimą. Sustosime prie Agua Azul krioklių, kur galėsite atsigaivinti, pasinerdami į skaidrų kalnų upės vandenį. Pavakare pasieksime nakvynės vietą netoli Palenkės griuvėsių, džiunglių apsuptyje. Čia dar spėsime pasivaikščioti po žalumą ir atgaivinti jėgas maudynėmis baseine. Naktį į jūsų miegą brausis tik laukinės gyvūnijos garsai ir drėgnas džiunglių alsavimas.

Po pusryčių – ekskursija į vienus didingiausių majų miestų – Palenkę. Čia pajusite, kokia galinga buvo majų civilizacija (šiame mieste rasta net 500 pastatų liekanų) ir įsitikinsite, kad jų miestai buvo to meto architektūros šedevrai. Beje, pastatyti nesinaudojant jokiais metaliniais įrankiais ar nešuliniais gyvuliais. Palenkė, kaip ir kiekvienas majų statytas miestas, taip pat pateikė tyrinėtojams nemažai mįslių. Vienoje iš šventyklų rasti „Raudonosios karalienės“ palaikai: puošnaus sarkofago viduje buvę moters palaikai, atidarius sarkofagą, buvo nusidažę raudona spalva. Manoma, kad moters palaikus raudonai galėjo nudažyti kūne buvusios gyvsidabrio liekanos – gydymas bei konservavimas gyvsidabriu buvo gana populiarus majų valdymo laikais. Iki šiol spėliojama, kas buvo ši svarbi moteris (jos svarbą įrodo palaidojimo vieta ir kapavietės radiniai). Visgi „Raudonosios karalienės“ sarkofagas – ne vienintelis, rastas Palenkėje. Bene svarbiausias Palenkės radinys – ilgamečio miesto valdovo Pakalio kapas. Nors su šiuo radiniu konkuruoja ir ant šventyklos fasado rasti užrašai, pasakojantys miesto istoriją. Važiuosime link spalvingo kolonijinio Kampečės miesto. Pakeliui užsuksime išsimaudyti ir papietauti viename iš Meksikos įlankos paplūdimių. Vakare apžiūrėsime Kampečės miestą. Ne veltui jis įtrauktas į UNESCO saugomų objektų sąrašą – šis miestas stebina žaismingomis pastatų spalvomis ir gerai išsilaikiusia kolonijine architektūra. Dažyti pastatus vietiniai gyventojai gali tik pagal miesto architektų patvirtintą spalvų paletę. Bet tų spalvų tikrai pakanka! Be to, Kampečei žavesio prideda ir gynybinė siena bei bokštai, turėję saugoti miestą nuo piratų, ir ypatinga miesto padėtis prie Meksikos įlankos. Nakvynė Kampečėje.

Po pusryčių tęsite kelionę po Jukatano pusiasalį – vieną turtingiausių archeologinių regionų visoje Meksikoje. Šią dieną lankysite mažiau žinomą, bet įdomų majų senovinį miestą – Ek Balamą. Šio miesto pavadinimas majų kalba reiškia „Juodasis jaguaras“. Ek Balamas buvo įkurtas dar IV a. po Kr., o didžiausios šventyklos viršūnėje iki šiol išlikusi įspūdinga kripta, kurioje palaidotas vienas iš miesto valdovų. Kriptos fasadas puošiamas jaguaro nasrų motyvais. Ši piramidė – viena iš nedaugelio, ant kurios lankytojams vis dar leidžiama užkopti, tad turėsite galimybę pasigrožėti atsiveriančia panorama iš viršaus. Po pažinties su senoviniu miestu kelionę pratęsite į Jukatano šiaurėje esantį Rio Lagartos biosferos rezervatą – UNESCO saugomą gamtos teritoriją. Čia lauks pasiplaukiojimas motorine valtimi pakrantės kanalais, jungiančiais lagūnas ir ežerus. Stebėsite mangrovių giraites, laukinius paukščius – nuo baltųjų garnų iki spalvingų fregatų ir, jei pasiseks, – rožinius flamingus. Paukščių karalystėje išbandysite ir natūralią grožio procedūrą – tradicinę majų molio „vonią“. Kūną išsitepsite mineralų gausiu moliu, o po to galėsite atsigaivinti maudynėmis šiltame Golfo įlankos paplūdimyje. Pavakare vyksite į žavų kolonijinį Valjadolido miestelį Jukatano pusiasalio viduryje nakvynei.

Po pusryčių keliausite į vienus garsiausių majų griuvėsių Čičen Icą. Pamatysite piramides, šventyklas, aukų vietas, sužinosite apie žaidimą, kurį žaisdavo senovės majai (kai kurie mokslininkai šį žaidimą kamuoliu vadina tiek futbolo, tiek krepšinio pradininku) ir t. t. Čičen Ica buvo vienas vėlyvųjų majų miestų, todėl gan gerai išsilaikė iki šių laikų. Miestą jo gyventojai apleido, tik į Meksiką atvykus ispanų užkariautojams. Čičen Ica griuvėsiai saugomi UNESCO, be to, keliautojai Čičen Icoje esančią Kukulkano piramidę išrinko vienu iš septynių naujųjų pasaulio stebuklų. Pasivaikščioję po Čičen Icą ir susipažinę su čia esančių piramidžių bei kitų pastatų paslaptimis, leisitės aplankyti senotės – vieno iš daugybės Jukatano pusiasalyje randamų požeminių vandeniu užpildytų urvų. Bus gera jame išsimaudyti, vaduojantis nuo tropikų kaitros. Vakarop keliausite link Karibų jūros pakrantės. Apsistosite įsikūrusiame „viskas įskaičiuota“ tipo viešbutyje paplūdimyje.

Dvi laisvos dienos poilsiui smaragdinės Karibų jūros pakrantėje viešbutyje su „viskas įskaičiuota“ maitinimo planu. Pageidaujantiems galimos išvykos (už papildomą mokestį) į giluminio nardymo vietas*, nėrimas į povandenines olas* (isp. cenotes) arba kitos ekskursijos. Taip pat galimas visos dienos apsilankymas Xcaret parke* (su vakaro šou programa, pasakojančia visos Meksikos istoriją) arba kituose parkuose*. Nakvynės „viskas įskaičiuota“ viešbutyje Majų rivjeroje.

Ryte važiuosime į Kankuno oro uostą. Skrydžiai į Vilnių su persėdimu Stambule. Vilniuje leisitės kitą dieną. Gero kelio! Tikimės, kad dalelę šiltos Karibų nuotaikos parsivešite ir į namus.