Naujametinė Meksika

• Šioje kelionėje ne tik susipažinsime su majų „įžymybėmis“ (Čičen Ica, Palenke ir kt.) bei Karibų pakrante, bet pamatysime ir visai kitokią – mažiau pažįstamą ir autentišką sostinę bei Pietinę Meksikos dalį.
• Sutiksite Naujuosius metus moderniame, pietietišku temperamentu pulsuojančiame Mechike.
• Kelionės metu derinsime skirtingas pažintis: prieš ispaniškojo periodo archeologiniai statiniai, žavūs spalvoti kolonijiniai miesteliai ir šiuolaikinis Mechiko megapolis.
• Aplankysime svarbiausias šalies archeologines zonas – Teotihuakaną, Palenkę, Čičen Icą bei mažiau pažįstamą Ušmalį.
• Stebėsime paukščius, gyvūnus bei gamtos stebuklus, plaukdami laivu Sumidero kanjone bei Rio Lagartos biosferos rezervate.
• Ilsėsimės Karibų jūros pakrantėje.
• Maža ir jauki grupė iki 12 keliautojų – galimybė geriau pažinti šalį.

Pirmosios dienos vakare skrisime iš Vilniaus į Mechiką su persėdimu. Vakare leisimės Mechike. Praėję imigracijos procedūras, pervažiuosime į viešbutį. Nakvynė viešbutyje Mechike.

Turas po Meksikos sostinę. Dieną pradėsime Nacionaliniame antropologijos muziejuje. Jis laikomas vienu įspūdingiausių tokio tipo muziejų visoje Lotynų Amerikoje. Čia tarsi per laiko portalą keliausime per majų, actekų, toltekų, teotihuakanų ir kitų civilizacijų palikimą: pamatysime garsųjį Saulės akmenį, mistinių dievų statulas ir kasdienybės artefaktus, kurie padės geriau suprasti šiandieninės Meksikos šaknis. Vėliau vyksime į Fridos Kahlo muziejų, įsikūrusį menininkės gimtuosiuose „Mėlynuosiuose namuose“ (isp. Casa Azul), Kojoakano rajone. Šis ryškiai mėlynas namas, papuoštas žaliomis durimis ir jaukiu sodu vidiniame kiemelyje – tarsi langas į Fridos pasaulį. Čia ilsisi ne tik jos paveikslai, bet ir asmeniniai daiktai: gipsiniai korsetiniai įtvarai, kuriuos menininkė nešiojo po avarijos, jos molbertas, virtuvė su milžiniškais puodais svečiams gaminti, sienos paženklintos Diego Riveros prisilietimų. Fridos gyvenimas – ne tik apie kūryba, bet ir apie drąsą gyventi, nepaisant skausmo. Fridos kūrybą geriausiai apibūdina jos pačios žodžiai: „Aš niekada netapiau svajonių. Aš tapiau savo realybę.“ Antroje dienos pusėje leisimės į dar vieną ypatingą Meksiko pusę – Chočimilko kanalus, kur išliko paskutiniai legendinio ikikolumbinio „plaukiojančio miesto“ ženklai. Čia tarp chinampų – dirbtinių salelių – vingiuoja kanalai. Vietinių šeimos čia vis dar plaukioja margaspalvėmis valtimis švęsdamos gimtadienius, sukaktis ar tiesiog gyvenimą. Į vieną iš tokių valtelių sėsime ir mes – plauksime tarp muzikantų, gėlių prekeivių ir kitų vaišių stalais nukrautų valčių. Kokia gi fiesta be mariačių, drebinančių širdis skambiu „Cielito lindo“? Po šios intensyvios dienos keliausime į Toluką – miestą, įsikūrusį ugnikalnių papėdėje, maždaug 2600 m aukštyje virš jūros lygio. Vakare grįšime į viešbutį pailsėti ir pasiruošti šventiniam vakarui. Senuosius metus palydėsime ir Naujuosius sutiksime, vakarieniaudami viename iš sostinės restoranų su šventine programa. Nakvynė viešbutyje Mechike.

Dieną pradėsime pažintimi su Mechiko istoriniu centru. Apsilankysime Zocalo aikštėje – vienoje didžiausių miesto aikščių pasaulyje, kur stovi ir garsioji Katedra. Užsuksime į Katedrą pasigrožėti puošniu ispaniškojo baroko stiliumi dekoruotais altoriais bei pamatyti, kokią sudėtingą technologiją teko naudoti, gelbėjant į pelkėtą gruntą grimztančią šventovę. Nužvelgsime Didžiąją actekų šventyklą, ant kurios ispanai pastatė savo Katedrą, griuvėsius. Praeisime pagrindine miesto pėsčiųjų gatve, pasigrožėsime XVI a. architektūra – bažnyčiomis, turtuolių rūmais. Tai – tarsi gyva istorijos pamoka po atviru dangumi. Vėliau mūsų lauks Mergelės Gvadelupės bazilika, laikoma švenčiausia vieta visoje Lotynų Amerikoje. Būtent čia, pasak tikinčiųjų, 1531 m. indėnui Jonui Diegui apsireiškė Švenčiausioji Mergelė. Šis įvykis tapo ne tik katalikybės plitimo, bet ir Meksikos tapatybės formavimo simboliu. Gvadelupės Mergelė iki šiol laikoma visos šalies globėja, o jos atvaizdas – gyvybingas tikėjimo, tautinio pasididžiavimo ir socialinio teisingumo simbolis. Šventovę kasmet aplanko per 12 milijonų žmonių – tai viena lankomiausių piligrimų traukos centrų pasaulyje. Įspūdingas naujosios bazilikos kupolas ir čia saugomas legendinis apsiaustas (tilma) su Mergelės atvaizdu dažnam palieka gilią emocinę žymę. Vėliau tęsime kelionę į Teotiuakaną – vieną paslaptingiausių ir įspūdingiausių senovinių miestų Mezoamerikoje. Jo pavadinimas nahuatlių kalba reiškia „vieta, kur gimė dievai“, nes actekai tikėjo, kad čia prasidėjo pasaulio kūrimas. Šis miestas buvo ne actekų, bet ankstesnės civilizacijos (teotiuakanų) kūrinys, klestėjęs III–IV m. e. a., kai jame gyveno apie 200 tūkst. žmonių – tiek pat, kiek tuo metu turėjo didžiausi Europos miestai. Tyrinėsime Mirusiųjų alėją, Plunksnuotosios gyvatės šventyklą ir bandysime suprasti, kodėl tokia galinga civilizacija paslaptingai išnyko, palikusi vien tylinčius akmenis. Teotiuakano širdyje stovi dvi milžiniškos piramidės – Saulės ir Mėnulio. Žvelgiant į jas, tampa lengviau įsivaizduoti kadaise čia verdantį gyvenimą: ceremonijas, prekybą, gyventojų namus. Nakvynei grįšime į viešbutį miesto centre. Tikėtina, kad, prisižiūrėjus didmiesčio kontrastų, jus lankys spalvoti sapnai.

Ryte vyksime į Meksiko oro uostą, iš kur skrisime į šalies pietus. Čiapasas – vieną žaliausių ir kultūriškai turtingiausių šalies valstijų. Tiesiai iš oro uosto važiuosime link Sumidero kanjono. Plauksime nedideliu laiveliu Grichalvos upe, kuri per milijonus metų išgraužė įspūdingą kanjoną. Jo aukštis kai kur siekia net iki 1000 metrų. Kalkakmenio ir bazalto uolos atspindi dramatišką geologinę Meksikos praeitį. Po lietaus sezono kanjone atsiveria dar nuostabesnis vaizdas – kriokliai krenta tiesiai į upę, suteikdami visai aplinkai gyvybės. Čia gyvena ir įvairių paukščių rūšys, beždžionės bei krokodilai, todėl plaukimas – ne tik reginys, bet ir gamtos pažinimas. Popiet keliausime į San Kristobalį – kalnų miestelį, kuris garsėja gyvu kultūriniu gyvenimu ir autentiškomis Čiapaso indėnų tradicijomis. Čia gyvena įvairios etninės grupės, kurios išsaugojo savo kalbas, drabužius ir papročius. Miestelis taip pat žinomas kaip zapatistų judėjimo centras – simbolis kovai už indėnų teises ir socialinę lygybę. San Kristobalio centrinėje aikštėje aplankysime katedrą, kurios kolonijinis stilius dera su kalnų kraštovaizdžiu. Pasivaikščiosime iki Santo Domingo suvenyrų turgaus. Nakvynė San Kristobalyje.

Šiandien tyrinėsime aplinkinius indėniškus Čiapaso regiono kaimelius, kurie puikiai atspindi vietos kultūros ir tradicijų įvairovę. Pirmiausia aplankysime Zinakantaną, kur užsuksime pas vietinę šeimą, besiverčiančią rankų darbo tekstilės dirbiniais. Kiekviename kaime žmonės vilki savo tradicinius drabužius, kurie atspindi vietinę tapatybę ir istoriją. Vėliau užsuksime į San Juan Chamula – miestelį, garsėjantį savo neįprastomis religijos apeigomis vietinėje bažnyčioje. Čia iki šiol vyksta ritualai, kuriuose susipina senieji indėnų tikėjimai ir krikščionybė, o apeigų metu netgi aukojamos vištos. Jei pasiseks pataikyti turgaus dieną, pasinersime į spalvingą, pilną rankdarbių, maisto ir gyvybės vietinių kasdienybę. Svarbu prisiminti, kad vietiniai nemėgsta būti fotografuojami be leidimo, todėl privaloma pasiteirauti. Popiet grįšime į San Kristobalį, kur turėsite laisvo laiko paklaidžioti kolonijinėmis gatvelėmis, apžiūrėti vietinių amatininkų gaminius ir įsigyti suvenyrų ar dovanų. Nakvynė San Kristobalyje.

Ryte atsisveikinsime su kalnų vėsa ir pamažu leisimės į džiunglėse įsikūrusią Palenkę (isp. Palenque), slepiančią dar daugiau majų paslapčių. Nors kilometrų nėra tiek daug, tačiau vingiuotu kalnų keliu kelionė užtruks apie pusdienį. Kelias neprailgs, dairantis į kalnų kraštovaizdį, pereinantį į vešlias tropines džiungles bei pakelės kaimelius ir jų gyventojus. Pakeliui užsuksime išsimaudyti ir pasigrožėti Agua Azul kriokliais. Kai keletą dienų iš eilės kalnuose nebūna liūčių, vanduo juose įgauna turkio mėlynumo spalvą. Pavakare atvyksime į džiungles netoli Palenkės griuvėsių. Dar spėsime pasigrožėti džiunglių žaluma bei išsimaudyti baseine. Naktį į jūsų miegą brausis laukinės gyvūnijos garsai ir drėgnas džiunglių alsavimas.

Po pusryčių – ekskursija į vienus didingiausių majų miestų – Palenkę. Čia pajusite, kokia galinga buvo majų civilizacija (šiame mieste rasta net 500 pastatų liekanų) ir įsitikinsite, kad jų miestai buvo to meto architektūros šedevrai. Beje, pastatyti nesinaudojant jokiais metaliniais įrankiais ar nešuliniais gyvuliais. Palenkė, kaip ir kiekvienas majų statytas miestas, taip pat pateikė tyrinėtojams nemažai mįslių. Vienoje iš šventyklų rasti „Raudonosios karalienės“ palaikai: puošnaus sarkofago viduje buvę moters palaikai, atidarius sarkofagą, buvo nusidažę raudona spalva. Manoma, kad moters palaikus raudonai galėjo nudažyti kūne buvusios gyvsidabrio liekanos – gydymas bei konservavimas gyvsidabriu buvo gana populiarus majų valdymo laikais. Iki šiol spėliojama, kas buvo ši svarbi moteris (jos svarbą įrodo palaidojimo vieta ir kapavietės radiniai). Visgi „Raudonosios karalienės“ sarkofagas – ne vienintelis, rastas Palenkėje. Bene svarbiausias Palenkės radinys – ilgamečio miesto valdovo Pakalio kapas. Nors su šiuo radiniu konkuruoja ir ant šventyklos fasado rasti užrašai, pasakojantys miesto istoriją. Palenkės klimatas – karštas ir drėgnas, tad po apsilankymo archeologinėje zonoje užsuksime išsimaudyti Misol ha krioklyje – kitame nei vakar. Kalnų upės gaiva kaipmat leis atsikvėpti nuo karščio. Popiet turėsite laisvo laiko pasimėgauti baseinu, gėrimais bei džiunglių žaluma ir paukščių, gyvūnų garsų simfonija. Antra nakvynė Palenkės džiunglėse.

Važiuosime link spalvingo kolonijinio Kampečės miesto. Pakeliui užsuksime išsimaudyti ir papietauti viename iš Meksikos įlankos paplūdimių. Pavakare apžiūrėsime Kampečės miestą. Ne veltui jis įtrauktas į UNESCO saugomų objektų sąrašą – šis miestas stebina žaismingomis pastatų spalvomis ir gerai išsilaikiusia kolonijine architektūra. Dažyti pastatus vietiniai gyventojai gali tik pagal miesto architektų patvirtintą spalvų paletę. Bet tų spalvų tikrai pakanka! Be to, Kampečei žavesio prideda ir gynybinė siena bei bokštai, turėję saugoti miestą nuo piratų, ir ypatinga miesto padėtis prie Meksikos įlankos. Nakvynė Kampečėje.

Po pusryčių keliausite į vienus garsiausių majų griuvėsių Čičen Icą. Pamatysite piramides, šventyklas, aukų vietas, sužinosite apie žaidimą, kurį žaisdavo senovės majai (kai kurie mokslininkai šį žaidimą kamuoliu vadina tiek futbolo, tiek krepšinio pradininku) ir t. t. Čičen Ica buvo vienas vėlyvųjų majų miestų, todėl gan gerai išsilaikė iki šių laikų. Miestą jo gyventojai apleido, tik į Meksiką atvykus ispanų užkariautojams. Čičen Ica griuvėsiai saugomi UNESCO, be to, keliautojai Čičen Icoje esančią Kukulkano piramidę išrinko vienu iš septynių naujųjų pasaulio stebuklų. Pasivaikščioję po Čičen Icą ir susipažinę su čia esančių piramidžių bei kitų pastatų paslaptimis, leisitės aplankyti senotės – vieno iš daugybės Jukatano pusiasalyje randamų požeminių vandeniu užpildytų urvųa. Bus gera jame išsimaudyti, vaduojantis nuo tropikų kaitros. Keliausite į netoliese įsikūrusį dailų Valjadolido kolonijinį miestelį. Nakvynė Valjadolide.

Po pusryčių tęsite kelionę po Jukatano pusiasalį – vieną turtingiausių archeologinių regionų visoje Meksikoje. Šią dieną lankysite mažiau žinomą, bet įdomų majų senovinį miestą – Ek Balamą. Šio miesto pavadinimas majų kalba reiškia „Juodasis jaguaras“. Ek Balamas buvo įkurtas dar IV a. po Kr., o didžiausios šventyklos viršūnėje iki šiol išlikusi įspūdinga kripta, kurioje palaidotas vienas iš miesto valdovų. Kriptos fasadas puošiamas jaguaro nasrų motyvais. Ši piramidė – viena iš nedaugelio, ant kurios lankytojams vis dar leidžiama užkopti, tad turėsite galimybę pasigrožėti atsiveriančia panorama iš viršaus. Po pažinties su senoviniu miestu kelionę pratęsite į Jukatano šiaurėje esantį Rio Lagartos biosferos rezervatą – UNESCO saugomą gamtos teritoriją. Čia lauks pasiplaukiojimas motorine valtimi pakrantės kanalais, jungiančiais lagūnas ir ežerus. Stebėsite mangrovių giraites, laukinius paukščius – nuo baltųjų garnų iki spalvingų fregatų ir, jei pasiseks, – rožinius flamingus. Paukščių karalystėje išbandysite ir natūralią grožio procedūrą – tradicinę majų molio „vonią“. Kūną išsitepsite mineralų gausiu moliu, o po to galėsite atsigaivinti maudynėmis šiltame Golfo įlankos paplūdimyje. Po įspūdžių kupinos dienos važiuosite link Majų rivjeros. Ją pasieksite vakare. Nakvynė „viskas įskaičiuota“ tipo viešbutyje Karibų jūros pakrantėje.

Dvi laisvos dienos poilsiui smaragdinės Karibų jūros pakrantėje, viešbutyje su „viskas įskaičiuota“ maitinimo planu. Pageidaujantiems galimos išvykos į Tulumo gruvėsius, giluminio nardymo vietas*, nėrimas į povandenines olas* (isp. cenotes) arba kitos išvykos. Taip pat galimas visos dienos apsilankymas Xcaret parke* (su vakaro šou programa, pasakojančia visos Meksikos istoriją) arba kituose parkuose*. Nakvynės „viskas įskaičiuota“ tipo viešbutyje Majų rivjeroje. *  Už papildomą mokestį.

Šiandien jūsų lauks pervežimas į Kankuno oro uostą. Skrydis į Vilnių su persėdimu (-ais). Vilniuje leisitės kitą dieną. Gero kelio! Tikimės, kad dalelę šiltos Karibų nuotaikos parsivešite ir į namus.