Naujametinė Meksika

• Šioje kelionėje ne tik susipažinsime su majų “įžymybėmis” (Čičen Ica, Palenke ir kt.) bei Karibų pakrante, bet pamatysime ir visai kitokią – mažiau pažįstamą ir autentišką sostinę bei Pietinę Meksikos dalį.
• Sutiksite Naujuosius metus moderniame, pietietišku temperamentu pulsuojančiame Mechike.
• Kelionės metu derinsime skirtingas pažintis: prieš ispaniškojo periodo archeologiniai statiniai, žavūs spalvoti kolonijiniai miesteliai ir šiuolaikinis Mechiko megapolis.
• Aplankysime svarbiausias šalies archeologines zonas – Teotihuakaną, Palenkę, Čičen itzą bei mažiau pažįstamą Ušmalį.
• Stebėsime paukščius, gyvūnus bei gamtos stebuklus, plaukdami laivu Sumidero kanjone.
• Ilsėsimės Karibų jūros pakrantėje.
• Maža ir jauki grupė iki 12 keliautojų – galimybė geriau pažinti šalį.

Pirmosios dienos vakare skrisime iš Vilniaus į Mechiką su persėdimu. Vakare leisimės Mechike. Praėję imigracijos procedūras, pervažiuosime į viešbutį. Nakvynė viešbutyje Mechike.

Turas po Meksikos sostinę. Dieną pradėsime nuo vieno įspūdingiausių muziejų visoje Lotynų Amerikoje – Nacionalinio istorijos ir antropologijos muziejaus. Čia susipažinsime su gausybe Meksikos ir kitų Centrinės Amerikos gyvavusių tautų istorijomis: atctekais, majais, teotiuakanais ir kitais. Vėliau aplankysime Fridos Kalo (Frida Kahlo) namą – muziejų, kur susipažinsime su šios bene garsiausios Meksikos menininkės gyvenimu. Mechiko miestas – legendinis plaukiojantis actekų miestas: centrinė aikštė pastatatyta kadaise buvusio didelio ežero viduryje, o šiandieninės senamiesčio gatvės – buvę kanalai. Pietinėje Mechiko dalyje actekų vandenys vis dar egzistuoja, o plaukiojantys Ksočimilko sodai pripažinti pasaulio paveldu. Savaitgaliais ir darbo dienų vakarais vietinės šeimos sėda į valteles ir išplaukia “švęsti gyvenimą”. Į vieną iš tokių valtelių sėsime ir mes susipažinti su kanaluose vykstančiu vietiniu gyvenimu, o galbūt ir paklausyti čia pat priplaukiančių mariačių. Vakare grįšime į viešbutį pailsėti ir pasiruošti šventiniam vakarui. Senuosius metus palydėsime ir Naujuosius sutiksimme, vakarieniaudami viename iš sostinės restoranų su šventine programa. Nakvynė viešbutyje Mechike.

Meksika neįsivaizduojama be piramidžių, tad po pusryčių važiuosime į įspūdingą archeologinę vietovę –  Teotiuakaną (Teotihuacán). Pakeliui užsuksime į Mergelės Gvadelupės baziliką. Tai yra viena labiausiai piligrimų lankomų vietų pasaulyje. Čia pirmą kartą pasaulio istorijoje mirtingajam apsireiškė Švenčiausioji Mergelė. Kasmet šią vietą aplanko apie 12,5 mln. lankytojų iš viso pasaulio. Judėsime tolyn į Šiaurę, kol pasieksime Teotiuakaną. Jo pavadinimas vietine kalba reiškia “vieta, kur užgimė dievai”, kadangi actekai tikėjo, jog būtent čia dievai sukūrė visą mūsų pasaulį. Teotiuakanas buvo vienas svarbiausių religinių centrų ir didžiausias senovinis miestas visoje Mezoamerikoje, manoma, kad jo klestėjimo periodu III-IV mūsų eros amžiuje čia gyveno apie 200 tūkstančių gyventojų. Miesto didybę atspindi dvi plačia alėja sujungtos milžiniškos piramidės, pavadintos Saulės ir Mėnulio vardais. Žvelgdami į šias didingas piramides, bandysime įsivaizduoti čia buvusius tūkstančius gyventojų namelių ir išsiaiškinti miesto apleidimo priežastis. Po pietų grįšime į Mechiko istorinį centrą. Čia mūsų lauks nedidelė ekskursija pėščiomis. Aplankysime centrinę Mechiko miesto aikštę, barokinę katedrą, apžiūrėsime Didžiosios actekų šventyklos griuvėsius. Pasivaikščiosime centrine pėščiųjų gatve. Visi šios gatvės statiniai – tai istoriniai paminklai iš XVI a., pačios kolonijinio laikotarpio pradžios – buvę kilmingų ispanų, turtingų aristokratų rūmai. Trečia nakvynė viešbutyje Mechike.

Ryte važiuosime į Mechiko oro uostą, iš kur skrisime į Čiapaso regioną pietinėje Meksikoje. Atskridę keliausime į uostą, iš kurio leisimės į plaukimą Sumidero kanjonu. Plauksime nedideliu greitaeigiu laiveliu Grichalvos upe, kuri suformavo iki 1000 m aukščio kanjoną. Upė prasigriaužia pro kalkakmenio ir bazalto kalnus ir sudaro gilų, rūkuose ir žalumoje skendintį kanjoną. Be to, po liūčių susidaro kriokliai, krentantys į Grichalvos upę. Popiet važiuosime į į San Kristobalį – kalnų miestelį, įsikūrusį Čiapaso (Chiapas) regione. Čiapaso regionas garsėja gyvomis indėnų tradicijomis (vietiniai vis dar rengiasi tradiciniais drabužiais) ir zapatistų judėjimu, kovojančiu už indėnų teises. Pasižvalgysime po šį jaukų ir gyvą kolonijinį miestelį. Aplankysime miesto turgų, Santo Domingo bažnyčią, Katedrą, pasivaikščiosime siauromis, akmenimis grįstomis gatvelėmis ir aikštėmis. Nakvynė San Kristobalyje.

Šiandien lankysite aplinkinius indėniškus Čiapaso regiono kaimelius. San Chuan Čiamula (San Juan Chamula) miestelis garsus dėl religinių apeigų vietinėje bažnyčioje – šiose apeigose atsispindi susipynę senieji indėniški tikėjimai su krikščionybe (bažnyčioje pamaldų metu iki šiol aukojamos vištos). Tiek čia, tiek kituose kaimukuose – spalvingi indėniški turgūs (jei pasiseks pakliūti per turgaus dienas), rankdarbių gaminimo tradicijos ir tikras kaimiškas gyvenimas. Vėliau vyksime į gretimą Zinakantano kaimelį. Matysime, kaip vos keletą kilometrų vienas nuo kito nutolę kaimeliai gali gerokai skirtis savo tradicijomis, aprėdais ir net gyventojų temperamentu. Kiekviename kaime gyventojai dėvi tai vietovei būdingais tradiciniais drabužiais. Tačiau šio regiono indėnai nemėgsta būti fotografuojami, todėl prieš tai darant būtina jų atsiklausti. Grįšime į San Kristobalio miestelį. Turėsite laisvo laiko pasivaikščioti miestelio gatvelėmis, pasidairyti į vietinius gyventojus, prekiaujančius įvairiais rankų darbo dirbiniais, įsigyti suvenyrų, pavalgyti ar prisėsti taurei gėrimo viename iš daugybės miestelio restoranėlių ir barų. Antra nakvynė San Kristobalyje.

Ryte atsisveikinsime su kalnų vėsa ir pamažu leisimės į džiunglėse įsikūrusią Palenkę (Palenque), slepiančią dar daugiau majų paslapčių. Nors kilometrų nėra tiek daug, tačiau vingiuotu kalnų keliu kelionė užtruks apie pusdienį. Kelias neprailgs, dairantis į kalnų kraštovaizdį, pereinantį į vešlias tropines džiungles bei pakelės kaimelius ir jų gyventojus. Pakeliui užsuksime išsimaudyti ir pasigrožėti Agua Azul kriokliais. Kai keletą dienų iš eilės kalnuose nebūna liūčių, vanduo juose įgauna turkio mėlynumo spalvą. Pavakare atvyksime į džiungles netoli Palenkės griuvėsių. Dar spėsime pasigrožėti džiunglių žaluma bei išsimaudyti baseine. Naktį į jūsų miegą brausis laukinės gyvūnijos garsai ir drėgnas džiunglių alsavimas.

Po pusryčių – ekskursija į vienus didingiausių majų miestų – Palenkę. Čia pajusite, kokia galinga buvo majų civilizacija (šiame mieste rasta net 500 pastatų liekanų) ir įsitikinsite, kad jų miestai buvo to meto architektūros šedevrai. Beje, pastatyti nesinaudojant jokiais metaliniais įrankiais ar nešuliniais gyvuliais. Palenkė, kaip ir kiekvienas majų statytas miestas, taip pat pateikė tyrinėtojams nemažai mįslių. Viena jų – tai vienoje iš šventyklų rastas „Raudonosios karalienės“ kapas: puošnaus sarkofago viduje buvę moters palaikai, atidarius sarkofagą, buvo nusidažę raudona spalva. Manoma, kad moters palaikus raudonai galėjo nudažyti kūne buvusios gyvsidabrio liekanos – gydymas gyvsidabriu buvo gana populiarus majų valdymo laikais. Iki šiol spėliojama, kas buvo ši svarbi moteris (jos svarbą įrodo palaidojimo vieta ir su ja palaidoti dirbiniai). Visgi „Raudonosios karalienės“ sarkofagas – ne vienintelis, rastas Palenkėje. Bene svarbiausias Palenkės radinys – ilgamečio miesto valdovo Pakalio kapas. Nors su šiuo radiniu konkuruoja ir gretimoje šventykloje rasti užrašai, pasakojantys miesto istoriją. Po pažinties su Palenke atsisveikinsime su džiunglėmis ir vyksime į Jukatano pusiasalį. Nuo šiol keliai bus tiesūs, o akis džiugins jūros vaizdai. Pakeliui sustosime papietauti ir išsimaudyti viename iš golfo įlankos paplūdimių. Pervažiuosime į spalvingą kolonijinį Kampečės (Campeche) miestą ir jį apžiūrėsime. Ne veltui Kampečė įtraukta į UNESCO saugomų objektų sąrašą – šis miestas stebina žaismingomis pastatų spalvomis ir gerai išlaikiusia kolonijine architektūra. Dažyti pastatus vietiniai gyventojai gali tik pagal miesto architektų patvirtintą spalvų paletę. Bet tų spalvų tikrai pakanka! Be to, Kampečei žavesio prideda ir gynybinė siena bei bokštai, saugoję miestą nuo piratų, ir ypatinga miesto padėtis prie Meksikos įlankos. Nakvynė Kampečėje.

Po pusryčių tęsime pažintį su Jukatano pusiasaliu. Pirmiausiai užsuksime į nedidelio kaimelio kapinaites. Iš pirmo žvilgsnio jos atrodo panašiai kaip daugelis spalvingų šalies kapinių. Visgi, įsižiūrėję atidžiau, pastebėsite kai ką neįprasto – kai kuriuose kapuose matyti mirusiųjų kaulai – jie laikomi atvirai. Atskleisime šio neįprasto reiškinio priežastis ir pasikalbėsime apie vienos svarbiausių šalies švenčių – Mirusiųjų dienos (isp.k. Dia de los Muertos) tradicijas. Vėliau lankysime Ušmalio archeologinę vietovę – senovės majų miestą, klestėjusį VII – X a. ir buvusį vienu svarbiausių laikotarpio politinių bei religinių centrų, prilygstančių Palenkei, Kalakmuliui bei Tikaliui (Gvatemaloje). Šiandien Ušmalio archeologinė vietovė lankoma kaip puikus Puuk majų architektūros stiliaus pavyzdys – rūmų bei šventyklų fasadai išpuošti sudėtingomis akmeninėmis mozaikomis bei geometriniais raštais. Įdomiausia šioje vietovėje išlikusi struktūra – 40-ies metrų aukščio Pranašo piramidė, neįprastai majų stiliui užapvalintomis briaunomis. Apžiūrėsime ir kitus Ušmalyje išlikusius pastatus – Valdovo rūmus, vienuolyną, Didžiąją piramidę ir kt., išgirsime miesto istoriją. Diena užbaigsime Jukatano valstijos sostinėje. Merida – didžiausias pusiasalio miestas. Jį namais vadina apie du milijonai gyventojų (sunku susilaikyti nepalyginus – juk tai apie du trečdaliai Lietuvos!). Visgi, lyginant su Mechiku ar Gvadalachara, Meridos istorinis centras išlaiko mažesniam miesteliui  būdingą jaukumą. Baltuoju miestu ji vadinama tiek dėl architektūroje dominuojančio kalkakmenio, tiek dėl ypatingos švaros ir tvarkos. Praeisime Montecho prospektu, kurį puošia ikoniškiausi miesto pastatai, apžiūrėsime didingąjį paminklą tėvynei, pagrindinę aikštę, miesto katedrą bei valstijos vyriausybės rūmus. Nakvynė viešbutyje Meridoje.

Po pusryčių keliausite į vienus garsiausių majų griuvėsių Čičen Icą (Chichen Itza). Pamatysite piramides, šventyklas, aukų vietas, sužinosite apie žaidimą, kurį žaisdavo senovės majai (kai kurie mokslininkai šį žaidimą kamuoliu vadina tiek futbolo, tiek krepšinio pradininku) ir t. t. Čičen Ica buvo vienas vėlyvųjų majų miestų, todėl gan gerai išsilaikė iki šių laikų. Miestą jo gyventojai apleido, tik į Meksiką atvykus ispanų užkariautojams. Čičen Ica griuvėsiai saugomi UNESCO, be to, keliautojai Čičen Icoje esančią Kukulkano piramidę išrinko vienu iš septynių naujųjų pasaulio stebuklų. Pasivaikščioję po Čičen Icą ir susipažinę su čia esančių piramidžių bei kitų pastatų paslaptimis, leisitės aplankyti senotės – vieno iš daugybės Jukatano pusiasalyje randamų požeminių vandeniu užpildytų urvų. Bus gera jame išsimaudyti, vaduojantis nuo tropikų kaitros. Vakarop keliausite link Karibų jūros pakrantės. Apsistosite įsikūrusiame “viskas įskaičiuota” tipo viešbutyje paplūdimyje.

Dvi laisvos dienos poilsiui smaragdinės Karibų jūros pakrantėje, viešbutyje su “viskas įskaičiuota” maitinimo planu. Pageidaujantiems galimos išvykos į Tulumo gruvėsius, giluminio nardymo vietas*, nėrimas į povandenines olas* (isp. cenotes) arba kitos išvykos. Taip pat galimas visos dienos apsilankymas Xcaret parke* (su vakaro šou programa, pasakojančia visos Meksikos istoriją) arba kituose parkuose*. Nakvynės “viskas įskaičiuota” tipo viešbutyje Majų rivjeroje. *  Už papildomą mokestį.

Šiandien jūsų lauks pervežimas į Kankuno oro uostą. Skrydis į Vilnių su persėdimu (-ais). Vilniuje leisitės kitą dieną. Gero kelio! Tikimės, kad dalelę šiltos Karibų nuotaikos parsivešite ir į namus.