Solo keliautojas nebūtinai nori keliauti vienas

Straipsnio autorė: Gabrielė Štaraitė. 

„Aš viena nevažiuosiu." Girdime tai gana dažnai. Ir beveik visada paaiškėja, kad žmogus nenori keliauti vienas – jis tiesiog neturi su kuo išvažiuoti būtent dabar. Solo keliautojas dažnai turi partnerį, šeimą ir puikių draugų. Tik vienas negali išvažiuoti tuo metu, kitam per brangu, trečias mieliau rinktųsi savaitę prie baseino, o ketvirtam žodis „Uganda" kažkodėl nesukelia atostoginių minčių. Anksčiau tokiais atvejais kelionė likdavo planuose. Dabar vis daugiau žmonių tiesiog nusprendžia nelaukti.

Laisvė ir bendrystė nėra priešingybės

Išvykti vienam ir norėti visą kelionę būti vienam nėra tas pats. „Hostelworld" 2025 m. apklausoje, kurioje dalyvavo 3 334 solo keliautojai, 64 proc. didžiausiu tokio keliavimo privalumu nurodė laisvę ir spontaniškumą. Tuo pačiu 58 proc. teigė norintys kelionėje susipažinti su naujais žmonėmis – per metus ši dalis išaugo nuo 43 iki 58 procentų.

Žmonės nori dviejų iš pirmo žvilgsnio priešingų dalykų: patys nuspręsti, kur ir kada keliauti, bet atvykę turėti su kuo pasidalyti tuo, ką patiria.

Ta pati apklausa rodo ir tai, ko dažniausiai bijoma. Didžiausi solo keliautojų nuogąstavimai – biudžetas (33 proc.), liga kelionėje (28 proc.) ir vienišumo jausmas (28 proc.). Ketvirtadalis nerimauja, kad bus sunku susipažinti su žmonėmis.

O kas, jeigu...

Vis dėlto prieš registruojantis dažnai kyla nerimas: o kas bus, jei nepasiseks su kambarioke ar kambarioku?

Sąžiningas atsakymas toks: garantijos nėra. Mes galime atsakingai parinkti kambario draugą, tačiau žmonių charakterių suderinamumo testų dar neatliekame. Ir net geriausi draugai po dviejų savaičių viename kambaryje kartais atranda vienas apie kitą netikėtų dalykų.

Tačiau kambario draugas yra tik vienas iš grupės narių. Kelionėje bendraujama ne poromis: kartu važiuojame, vakarieniaujame, dalijamės įspūdžiais ir nuotykiais. Jei su vienu žmogumi artimesnis ryšys neužsimezga, lieka visa nedidelė grupė.

Mūsų pačių kelionių statistika rodo, kad gana dažnai žmonės susidraugauja taip, jog po kelionės toliau susitinka ir vėl keliauja kartu. Į pirmąją kelionę jie užsiregistruoja po vieną, o į kitą jau važiuoja kaip draugai.

Ko paklausti prieš kelionę

• Kiek žmonių maksimaliai. Ne „maža grupė", o konkretus skaičius programoje. „Maža" vienam reiškia dvylika, kitam – dvidešimt.
• Kas veda grupę. Mažoje grupėje vadovas lemia daugiau nei maršrutas – „Arival" 2026 m. tyrime geras vadovas buvo vienas svarbiausių veiksnių renkantis kelionę.
• Ar yra vieno kambario priemoka ir kiek ji. Solo keliautojui siūloma dalytis kambariu su kitu tos pačios lyties keliautoju – tai gali sutaupyti nemažai. Verta paklausti ir to, ar priemoka grąžinama, jei bendrakeleivis vis dėlto atsiranda.
• Kas dar važiuoja. Ne vardai, o sudėtis: ar grupė mišri, ar tai daugiausia poros. Solo keliautojui labai skiriasi, ar jis bus vienas iš kelių, ar vienintelis.
• Ar kelionėje yra bendrų vakarienių. Būtent prie stalo grupė ir tampa grupe.
• Kiek programoje laisvo laiko. Bendrystė gera tada, kai nuo jos galima pasitraukti. Maršrutas be nė vienos laisvos popietės pavargina net ir tuos, kurie labai norėjo susipažinti.
• Kada grupė susitinka pirmą kartą, ar skrendama kartu iš Vilniaus,. Pirmosios kelios valandos nulemia labai daug.
• Ar kelionė jau patvirtinta. Mažoms grupėms tai svarbiau nei didelėms: klausimas ne tik „ar dar yra vietų", bet ir „ar jau surinkta tiek žmonių, kad tikrai važiuosite".

Keliauti solo vis dažniau reiškia ne keliauti vienam. Tai reiškia neleisti, kad kitų žmonių planai nuspręstų, kiek pasaulio pats pamatysi.