„Kaip keliaujant džiugina sutiktų vietinių šypsenos, taip kaskart nustebina ir pamatytas liūtas. Tanzanijos Serengečio parke per dieną pamatėme beveik 40 liūtų, tačiau kiekvienas buvo vis kitoks – vienas draskė laimikį, kitas įsitaisė mašinos pavėsyje, trečias galando nagus prie medžio. Ir kiekvieną kartą apima pirmykščio atradėjo džiaugsmas, kad tau pasisekė”, – pasakojo „Travel Planet“ vadovė ir bendraįkūrėja Gabrielė Štaraitė.
Pasak G. Štaraitės, važiuojant į bet kurį Afrikos nacionalinį parką labai svarbu pasidomėti, kuriuo metu ten keliauti, apsišarvuoti kantrybe ir pasitelkti į pagalbą vietinį gidą. Yra parkų, kur pakankamai lengva keliauti savarankiškai, kaip Etošoje, mat ten žvėrys dažniausiai renkasi prie vandens telkinių, tačiau vietiniai gidai labai dažnai padeda pamatyti tai, ką gali pastebėti tik įgudusi akis. Be to, jie žino net medžius, kuriuose dažniausiai miega ar ilsisi sunkiai pastebimi gepardai ar leopardai.
1. Serengečio nacionalinis parkas, Tanzanija
Serengečio nacionalinis parko pavadinimas kilo iš masajų kalbos ir reiškia nesibaigiančią lygumą. Serengetis patenka į UNESCO paveldo sąrašą ir garsėja savo laukinių gyvūnų gausa bei antilopių gnu migracija. Ši migracija vyksta visus metus, tik keičiantis sezonams persikelia į kitas parko vietas. Galbūt antilopė ir nėra tas labiausiai trokštamas pamatyti gyvūnas, tačiau milijonas tuo pačiu ritmu judančių antilopių užhipnotizuoja ir priverčia susimąstyti apie savo rolę gyvenimo rate. Serengečio parkas turi vieną seniausių ekologinių sistemų pasaulyje. Laukinė gamta čia – arti, kaip niekur kitur. Be to, tai yra ta vieta, kur galima pamatyti didįjį penketą (angl. Big Five) – liūtą, leopardą, dramblį, raganosį ir buivolą. Manoma, kad Serengetyje yra didžiausia liūtų koncentracija visoje Afrikoje, mat čia yra pakankamai didelė maisto gausa. Dar viena priežastis apsilankyti čia – tai galimybė pamatyti Afrikinį leopardą. Nors jie dažniausiai matomi Seroneros regione, bet gyvena visame nacionaliniame parke.
2. Masai Mara nacionalinis parkas, Kenija
Masai Mara – ko gero gražiausias Kenijos ir vienas lankomiausių Afrikos nacionalinių parkų. Jo pietinė siena, einanti Maros upės vaga ribojasi su Tanzanijos Serengečio parku bei dalinasi gausia gyvūnija – didžiuoju penketu, Nilo krokodilais ir kitais mažesniais gyvūnais. Metinė antilopių gnu migracija užklysta ir čia, paprastai tai vyksta rugsėjo – spalio mėnesiais. Daugiausia lietaus būna lapkričio – balandžio mėnesiais, tačiau ir tai nelyja ištisai, tad stebėti laukinius gyvūnus čia galima stebėti visus metus.
3. Bvindi neįžengiamojo miško nacionalinis parkas, Uganda
Bvindžio neįžengiamojo miško nacionalinis parkas – tai saugoma gamtos teritorija pietvakarių Ugandoje, Kongo ir Ruandos pasienyje, patenkanti į UNESCO paveldo sąrašą. Parkas atitinka savo pavadinimą, nes visa jo teritorija yra padengta kalnais, apaugusiais tankiomis džiunglėmis. Bvindis garsėja kalnų gorilų – seniausių visos Afrikos gyventojų, gausa. Senoviniai atogrąžų miškai yra beveik pusės pasaulyje iki šiol išlikusių žmogžbezdžionių namai. Šiuos pamatyti šiuos švelnius gigantus teks pasivaikščioti stačių kalvų keliais, tad verta avėti patogius žygio batus ir turėti daug vandens. Nerekomenduotina į parką važiuoti liūčių metu – t.y. kovo – gegužės bei rugsėjo – lapkričio mėnesiais.
4. Kriugerio nacionalinis parkas, Pietų Afrikos Respublika
Kriugerio nacionalinis parkas patenka į didžiausių Afrikos parkų dešimtuką. Šią pievų teritoriją vietiniai vadina „tikrąja Afrika”. Subtropiniame klimate veši ir tankūs lapuočiai, ir spygliuočiai medžiai, sukuriantys natūralų botanikos sodą. Nacionaliniame parke sutinkama Afrikos savanoms būdinga gyvūnija – drambliai, liūtai, zebrai, begemotai, raganosiai, leopardai, gepardai, buivolai, žirafos ir daugybė kitų mažesnių gyvūnų. Sakoma, kad Kriugerio parke neliūdėsite bet kuriuo metų laiku, tačiau vasarą (lapkričio – sausio mėnesiais), kai lyja ir suveši augalija, gyvūnus pastebėti yra daug sunkiau.
5. Etošos nacionalinis parkas, Namibija
Etošos nacionalinis parkas yra vienas didžiausių parkų visame pasaulyje (užima 22 000 kvadratinių kilometrų). Etošos parkas vietos kalba reiškia „didžiulę baltą vietą su sausu vandeniu" ir apima tuo pačiu vardu pramintą Etošos įdubą. Etošos vietoje kažkada tyvuliavo jūra, tačiau ir dabar lietaus sezono metu (lapkričio – balandžio mėnesiais) ši didžiulė ir plokščia dykynė tampa mariomis, kuriose turškiasi flamingai. Etošos nacionaliniame parke galima pamatyti ir didįjį penketą, ir kitus retus gyvūnus. Čia gyvena vieni didžiausių žemyno dramblių bei saugomi juodieji raganosiai. Geriausia čia keliauti žiemą – nuo gegužės iki spalio mėnesio, kai augalijos nėra daug, o laukinius žvėris gali sutikti prie vandens telkinių. Kitaip sakant, šis nacionalinis parkas yra labai patogus „tinginiams” – dažnai automobiliai visą dieną praleidžia prie vieno vandens telkinio stebėdami ateinančius ir nueinančius gyvūnus.
6. Okavango delta, Botsvana
Jei kada susimąstėte, kas nutinka, kai upė susitinka dykumą – Okavango delta yra geriausias atsakymas. Perkirtusi Namibiją, Okavango upė Botsvanoje susiduria su Kalahario dykumos smėliu ir suskyla į daugybę gyvybingų arterijų. Stebint iš paukščio skrydžio delta atrodo, kaip nuolat besikeičiantis gobelenas, išaustas iš vandens kanalų, užtvindytų miškingų plotų ir mažų salelių. Tai didžiausia pasaulyje sausumos delta, užimanti 1,6 hektarus ir patenkanti į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą. Ši teritorija iš daugumos kitų išsiskiria tuo, kad ją galima „tyrinėti“ plaukiojant kanalų labirintuose kaip Venecijoje – su vietinėmis kanojomis mokoro, kurias talentingai valdo jų gale stovintys gondolininkai. Okavango delta suteikia geras galimybes stebėti paukščių migraciją, kuri vyksta lietaus sezono metu. Su daugiau nei 400 skirtingų paukščių, ši vieta yra tikras rojus paukščių mylėtojams. Čia galima pamatyti ir daug dramblių, mat Botsvana garsėja didžiausia dramblių populiacija pasaulyje, zebrų, buivolų, antilopių, žirafų, begemotų, krokodilų bei liūtų. Ši vieta ypatinga ir tuo, kad Okavango upės potvynys vyksta sausojo sezono metu (gegužės – spalio mėnesiais). Tuo metu upė išsiplečia maždaug trigubai ir Kalahario dykuma pavirsta derlinga bei pelkinga lyguma, kuri pritraukia daugybę laukinių gyvūnų. Taigi, didžiuosius žvėris parankiausia stebėti žiemą, t.y. liepos – spalio mėnesiais.
7. Ranomafana nacionalinis parkas, Madagaskaras
Ranomafana yra vienas populiariausių ir gražiausių Madagaskaro parkų, patenkančių į UNESCO gamtos paveldo sąrašą. Šis parkas garsus labai retais auksiniais bambukiniais lemūrais, tačiau čia taip pat gyvena rudieji ir baltieji, didieji ir mažieji bambukiniai bei garsiai šūkaujantys didžiausi lemūrai indriai. Chameleonų mylėtojai taip pat nenusivils šių medžiuose gyvenančių driežų gausa. Šiuose atogrąžų miškuose dažnai galima išvysti ir vienus didžiausių pasaulio drugelių. Ranomafanos parke drėgna ir šilta visus metus, tačiau daugiau kritulių iškrenta nuo gruodžio iki gegužės mėnesio.
