Armėnija: istorijos Ararato šešėlyje

• Pažinsite vienos seniausių pasaulio kultūrų istoriją – nuo priešistorinių akmenų iki viduramžių vienuolynų.
• Aplankysite UNESCO saugomas šventoves ir seniausias pasaulyje krikščioniškas vietas.
• Grožėsitės legendinio Ararato vaizdais nuo Khor Virapo vienuolyno.
• Kelsitės 5,7 km ilgio „Tatevo sparnais“ virš įspūdingo Vorotano tarpeklio.
• Ragausite Armėniją – kepsite lavašą, gaminsite dolmą ir mėgausitės vietos virtuve.
• Degustuosite armėnišką vyną ir garsųjį „Ararat“ brendį.
• Grožėsitės aukštikalnių Sevano ežeru, apsuptu kalnų.
• Žygiuosite žaliais Diližano nacionalinio parko miškais iki Gošavanko vienuolyno.
• Maža ir jauki grupė iki 12 keliautojų – galimybė geriau pažinti šalį.

Vakare – skrydis iš Vilniaus į Jerevaną su persėdimu Varšuvoje. Naktį leisitės Jerevano oro uoste. Pervežimas į viešbutį. Nakvynė viešbutyje Jerevane.

Ilgėliau pailsėję po vėlyvo skrydžio ir papusryčiavę, pradėsite pažintį su Jerevanu – miestu, kurio istorija skaičiuojama nuo 782 m. pr. Kr., kai Urartu karalius Argištis I čia įkūrė Erebunio tvirtovę. Tai reiškia, kad Jerevanas yra beveik trimis dešimtmečiais vyresnis už Romą ir vienas seniausių nuolat apgyvendintų miestų žmonijos istorijoje. Pirmiausia kilsite į Pergalės parką, kur virš miesto iškilusi monumentali Motinos Armėnijos statula. Nuo aukštai atsiveria Jerevano panorama, o giedrą dieną horizonte pasirodo ir Araratas – kalnas, esantis Turkijos teritorijoje, tačiau armėnų kultūroje ir istorinėje atmintyje užimantis išskirtinę vietą. Kitą Armėnijos XX a. istorijos pusę pažinsite Genocido memorialiniame komplekse, skirtame Osmanų imperijoje 1915 m. prasidėjusių masinių armėnų žudynių ir deportacijų aukoms atminti. Genocido atmintis iki šiol yra svarbi armėnų tapatybės ir didžiulės šalies diasporos istorijos dalis. Toliau keliausite į Jerevano centrą ir pamatysite vieną ryškiausių jo architektūrinių simbolių – Kaskadą. Milžiniška iš travertino suformuota laiptų sistema kyla aukštyn per kelias terasas, kuriose dera fontanai, skulptūros ir šiuolaikinis menas. Kaskados papėdėje įsikūręs Cafesjian meno centras, o aplinkinės gatvės – viena gyviausių šiuolaikinio Jerevano vietų, pilna kavinių ir restoranų. Pasivaikščiojimą tęsite pro Armėnijos nacionalinį operos ir baleto teatrą iki Respublikos aikštės. Didžiąją Jerevano centro dalį XX a. suprojektavo architektas Aleksandras Tamanianas, miestui suteikęs šiandien atpažįstamą veidą. Daugelio pastatų fasadams naudotas vietinis rausvas vulkaninis tufas – būtent dėl jo Jerevanas neretai vadinamas „rožiniu miestu“. Respublikos aikštę supa monumentalūs to paties architektūrinio ansamblio pastatai – Vyriausybės rūmai, Nacionalinė galerija ir Armėnijos istorijos muziejus. Šiltuoju metų laiku vakarais čia vyksta muzikinių fontanų pasirodymai. Užsuksite ir į Vernisažą – garsiausią Jerevano meno, amatų ir suvenyrų turgų po atviru dangumi. Čia verta ne tik ieškoti lauktuvių: tarp prekystalių galima pamatyti rankų darbo kilimų, keramikos, medžio ir akmens dirbinių, papuošalų, paveikslų, senų monetų, sovietmečio relikvijų ir dudukų – tradicinių armėniškų pučiamųjų instrumentų. Pirmąją pažinties su Armėnija dieną užbaigsite prie vakarienės stalo – ragausite tradicinių armėniškų patiekalų (įskaičiuota į kelionės kainą). Nakvynė viešbutyje Jerevane.

Po pusryčių leisitės už Jerevano, kur per vieną dieną susitiks skirtingi Armėnijos istorijos sluoksniai – nuo pagoniškos šventyklos ir vulkaninių tarpeklių iki uoloje iškaltų viduramžių bažnyčių ir gyvos lavašo kepimo tradicijos. Pirmiausia aplankysite tradicinių armėniškų kilimų gamyklą. Iš arti pamatysite, kaip rišami mazgai, kuriami sudėtingi ornamentai ir kiek kruopštaus rankų darbo reikia vienam kilimui išausti. Vėliau vyksite į Azato upės slėnį, kur tarp stačių uolų slepiasi į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą įtrauktas Gegardo vienuolynas. Dabartinis kompleksas daugiausia susiformavo XIII a., o dalis jo koplyčių ir kitų erdvių ne pastatytos, bet iškaltos tiesiog vientisoje uoloje. Vienuolyno pavadinimas reiškia „ietį“ ir siejamas su čia kadaise saugota Šventąja ietimi – relikvija, kuria buvo perdurtas nukryžiuoto Kristaus šonas. Nusileisite ir į Garni tarpeklį apžiūrėti Akmenų simfonijos – neįprastos bazalto kolonų sienos, susidariusios prieš milijonus metų vėstant ir traukiantis lavos masei. Taisyklingi akmens stulpai primena milžiniško instrumento vamzdžius – iš čia kilo ir vietos pavadinimas. Toliau laukia Garni šventykla – vienas svarbiausių ikikrikščioniškos Armėnijos paminklų. I a. pastatyta graikų ir romėnų architektūros bruožų turinti šventykla tradiciškai siejama su saulės dievu Mihr. Armėnijai IV a. pradžioje priėmus krikščionybę, daugelis pagoniškų šventyklų buvo sunaikintos, todėl iki mūsų dienų išlikusi Garni yra tikra išimtis. Vėliau jūsų lauks pažintis su armėnišku lavašu, kurio gaminimo tradicija įtraukta į UNESCO nematerialaus kultūros paveldo sąrašą. Stebėsite, kaip plonyčiai tešlos lakštai kepami tradicinėje požeminėje molinėje krosnyje – tonire, norintys galės patys prisidėti prie darbo ir, žinoma, paragauti dar karšto lavašo. Kad nebūtumėte vien duona sotūs, išvyką užbaigsite vėlyvaisiais pietumis su vietiniais patiekalais (įskaičiuota į kelionės kainą). Laisvas vakaras ir nakvynė viešbutyje Jerevane.

Po pusryčių paliksite Jerevaną ir leisitės į pietryčius Ararato slėniu link vaizdingų Vajoc Dzoro kraštovaizdžių. Pirmasis sustojimas – Khor Virapo vienuolynas – viena svarbiausių Armėnijos piligrimystės vietų. Pasakojama, kad čia esančiame požeminiame kalėjime 13 metų buvo laikomas Grigalius Švietėjas, vėliau tapęs pirmuoju Armėnijos katalikosu. Jo istorija neatsiejama nuo šalies atsivertimo į krikščionybę IV a. pradžioje – Armėnija laikoma pirmąja valstybe pasaulyje, priėmusia krikščionybę kaip valstybinę religiją. Khor Virapas ypatingas ir savo vieta: vienuolynas stovi prie pat Turkijos sienos, o už jo kyla milžiniškas snieguotas Araratas (5137 m). Nors šiandien kalnas yra Turkijos teritorijoje, armėnams jis išlieka vienu svarbiausių nacionalinių simbolių. Araratas siejamas ir su bibliniu pasakojimu apie Nojaus arką, o nuo Khor Virapo atsiveria vienas garsiausių kalno vaizdų visoje Armėnijoje. Toliau keliausite į Noravanko vienuolyną, pasislėpusį siaurame Amaghu upės tarpeklyje tarp stačių rausvų uolų. XIII–XIV a. vienuolyno kompleksas buvo svarbus religinis ir kultūrinis centras, o jo išskirtinis statinys – dviejų aukštų Surb Astvatsatsin bažnyčia, į kurios antrąjį aukštą kyla neįprastai siauri išoriniai akmeniniai laiptai. Popietę skirsite dar vienai senai Armėnijos tradicijai – vynui. Areni apylinkės yra vienas svarbiausių šalies vyndarystės regionų. Aplankysite vietos vyninę, susipažinsite su armėniško vyno gamyba ir paragausite skirtingų jo rūšių. Kad vyndarystė čia turi itin gilias šaknis, įsitikinsite Areni-1 urve. Archeologai jame aptiko maždaug 6100 metų senumo vyno gamybos kompleksą su vynuogių spaudimo įranga, fermentavimo talpomis ir vynuogių liekanomis – tai seniausia iki šiol žinoma tokio pobūdžio vyninė pasaulyje. Po turiningos dienos tęsite kelionę per pietų Armėnijos kalnus į Gorisą. Nakvynė viešbutyje Gorise.

Po pusryčių keliausite į Khndzoreską – neįprastą gyvenvietę, išsidėsčiusią stačiuose tarpeklio šlaituose. Šimtai natūralių ir žmonių iškaltų bei praplėstų urvų čia šimtmečius tarnavo kaip gyvenamieji būstai, sandėliai ir dirbtuvės, o atskiras gyvenvietės dalis jungė takai, laiptai ir kopėčios. Dar XX a. pirmoje pusėje urvuose gyveno žmonės, kol sovietmečiu jie buvo perkelti į naujai pastatytą gyvenvietę. Norintys galės pereiti 160 metrų ilgio kabantį tiltą, nutiestą virš gilaus tarpeklio. Vėliau vyksite į vieną įspūdingiausių Armėnijos istorinių vietų – Tatevo vienuolyną. IX a. įkurtas kompleksas stūkso ant aukštos uolos virš Vorotano tarpeklio. Viduramžiais Tatevas buvo ne tik religinis centras: XIV–XV a. čia veikė vienas svarbiausių regiono universitetų, kuriame buvo studijuojama filosofija, teologija, kalbos, gamtos mokslai ir menai. Iki Tatevo keliausite garsiaisiais „Tatevo sparnais“ – 5,7 km ilgio lynų keliu, kertančiu Vorotano tarpeklį. Kelionė virš gilaus slėnio ir kalnų yra ne mažesnė patirties dalis nei pats vienuolynas. „Tatevo sparnai“ įrašyti į Guinnesso rekordų knygą kaip ilgiausias pasaulyje reversinis lynų kelias, įveikiamas be tarpinių sustojimų. Vėliau lankysite paslaptingąją Zorac Karero archeologinę vietovę, dažnai vadinamą Armėnijos Stounhendžu. Čia išlikę šimtai vertikalių priešistorinių akmenų, dalyje jų išgręžtos apvalios angos. Archeologiniai tyrimai vietovę pirmiausia sieja su bronzos ir geležies amžiaus laidojimo kompleksu, tačiau egzistuoja ir intriguojanti teorija, kad dalis akmenų galėjo būti naudojama dangaus kūnams stebėti. Tikroji vietovės paskirtis iki šiol kelia diskusijų. Vakare pasieksite kalnų apsuptą Džermuką – nuo seno mineraliniais vandenimis garsėjantį Armėnijos kurortą. Nakvynė viešbutyje Džermuke.

Po pusryčių pasigrožėsite Džermuko miestelio puošmena – antru pagal aukštį Armėnijos kriokliu. Toliau kelias ves per kalnus ir Selimo perėją, kur daugiau nei 2400 metrų aukštyje stovi XIV a. Orbelianų karavansarajus – vienas geriausiai išlikusių tokio tipo statinių Armėnijoje. Kadaise čia sustodavo Šilko kelio atšakomis keliaujantys pirkliai su savo karavanais: storos akmeninės sienos suteikdavo prieglobstį nuo atšiaurių kalnų orų, o viduje nakvodavo ir žmonės, ir jų gyvuliai. Persikėlę per kalnus pasieksite Sevano ežerą – didžiausią Armėnijos ežerą, tyvuliuojantį maždaug 1900 metrų virš jūros lygio. Jis užima apie šeštadalį šalies teritorijos ir yra toks svarbus Armėnijos kraštovaizdžiui bei gyvenimui, kad vietiniai jį vadina savo jūra. Ant į ežerą išsikišusio pusiasalio aplankysite Sevanavanko vienuolyną. IX a. princesės Mariam iniciatyva čia pastatytos bažnyčios kadaise stovėjo nedidelėje saloje – tik XX a., nukritus Sevano vandens lygiui, ji susijungė su krantu. Užkopus iki vienuolyno atsiveria plati ežero ir jį supančių kalnų panorama. Sevaną pamatysite ir iš vandens – jūsų lauks kruizas ežeru, leidžiantis pažvelgti į jo krantus ir kalnus iš kitos perspektyvos. Vakare keliausite į miškingų kalnų apsuptą Diližaną – vieną žaliausių Armėnijos kurortinių miestelių.Nakvynė viešbutyje Diližane.

Po pusryčių susipažinsite su Diližanu – miškingų Mažojo Kaukazo kalnų apsuptu kurortiniu miesteliu, dažnai vadinamu „Armėnijos Šveicarija“. Pasivaikščiosite po senąjį jo kvartalą ir Šarambejan gatvę, kur išlikę bei atkurti tradicinės architektūros namai su raižytais mediniais balkonais, veikia amatininkų dirbtuvėlės ir nedidelės galerijos. Didžiąją dienos dalį skirsite Diližano nacionalinio parko gamtai. Jūsų laukia maždaug trijų valandų nesudėtingas žygis, prasidėsiantis prie kalnų ežero ir vedantis per miškus bei atviras pievas. Diližano apylinkės gerokai skiriasi nuo sausesnių pietinės Armėnijos kraštovaizdžių – čia kalnų šlaitus dengia tankūs bukų ir ąžuolų miškai. Žygio tikslas – Gošavanko vienuolynas, XII–XIII a. išaugęs į svarbų viduramžių Armėnijos religinį ir kultūrinį centrą. Vienuolynas pavadintas čia gyvenusio mokslininko, rašytojo ir teisės kūrėjo Mkhitaro Gošo vardu. Gošavanke pamatysite ir vienus gražiausių armėniškų chačkarų. Tai akmeninės stelos su centre iškaltu kryžiumi, apsuptu itin smulkiais geometriniais ir augaliniais ornamentais. Chačkarų kūrimo tradicija būdinga būtent armėnų kultūrai ir yra įtraukta į UNESCO nematerialaus kultūros paveldo sąrašą. Po žygio atsisveikinsite su žaliąja šiaurės Armėnija ir grįšite į Jerevaną. Nakvynė viešbutyje Jerevane.

Po pusryčių vyksite į Ečmiadziną – dvasinį Armėnijos centrą ir Armėnų apaštališkosios bažnyčios sostinę. Armėnija tradiciškai laikoma pirmąja valstybe pasaulyje, krikščionybę paskelbusia valstybine religija – tai įvyko IV a. pradžioje, tradiciškai nurodomi 301 metai. Svarbiausias dienos objektas – Ečmiadzino katedra, kurios ištakos siekia IV a. pradžią. Ji laikoma viena seniausių krikščioniškų katedrų pasaulyje ir yra įtraukta į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą. Pasak armėnų tradicijos, jos vietą Grigaliui Švietėjui regėjime nurodė pats Kristus, nusileidęs iš dangaus ir auksiniu kūju parodęs, kur turėtų iškilti šventovė. Viešėdami Ečmiadzine aplankysite menų ir kultūros centrą, kuriame su armėniška kultūra susipažinsite praktiškai. Jūsų lauks dolmos gaminimo pamokėlė – mokysitės ruošti vieną žinomiausių regiono patiekalų, o po jos sėsite prie pietų stalo (pietūs įskaičiuoti į kelionės kainą). Grįždami į Jerevaną sustosite prie Zvartnoco katedros griuvėsių. VII a. pastatyta neįprastos apskritos struktūros šventovė savo laiku buvo vienas ambicingiausių Armėnijos architektūros projektų. Katedra sugriuvo viduramžiais, tačiau išlikusios kolonados ir akmens raižiniai leidžia įsivaizduoti buvusį jos mastą. Zvartnoco archeologinė vietovė kartu su Ečmiadzino šventovėmis priklauso UNESCO pasaulio paveldui. Dieną užbaigsite Jerevane, apsilankę garsiojo „Ararat“ brendžio gamykloje. Susipažinsite su daugiau nei šimtmetį skaičiuojančia armėniško brendžio gamybos tradicija, brandinimu Kaukazo ąžuolo statinėse ir paragausite skirtingų jo rūšių. Laisva popietė ir nakvynė viešbutyje Jerevane.

Naktį – pervežimas į Jerevano oro uostą. Paryčiais atsisveikinsite su Armėnija ir skrisite į Vilnių su persėdimu Varšuvoje. Vilniuje leisitės popiet.