Meksika per mirusiųjų dieną

• Šioje kelionėje ne tik susipažinsime su majų įžymybėmis (Čičen Ica, Palenke ir kt.) bei Karibų pakrante, bet pamatysime ir visai kitokią – mažiau pažįstamą ir daugiau autentišką Centrinės Meksikos dalį.
• Kelionės metu derinsime skirtingas pažintis: ikiispaniškojo periodo archeologinius statinius, žavius spalvotus kolonijinius miestelius bei kultūrines patirtis.
• Švęsime vieną unikaliausių šalyje metų švenčių – Mirusiųjų dieną (Vėlines), kuomet kiekvienas miestelis pasipuošia tūkstančiais spalvotų altorėlių, vyksta gražiausio skeleto rinkimai ir pan.
• Pažinsime neatsiejamus šiuolaikinės Meksikos kultūros atributus – mariačių muziką bei UNESCO saugomą šalies kulinarinį paveldą.
• Aplankysime svarbiausias šalies archeologines zonas – Teotihuakaną, Palenkę, Monte Albaną bei Čičen Icą.
• Grupę lydės ispaniškai kalbanti bei šalies kultūrą išmananti lietuvė kelionės vadovė.
• Ilsėsimės Karibų jūros pakrantėje „viskas įskaičiuota“ tipo viešbutyje.
• Maža ir jauki grupė iki 12 keliautojų – galimybė geriau pažinti šalį.

Skrisime į Meksiką su persėdimu viename iš Europos miestų. Skrydis per Atlantą paskolins jums aštuonias papildomas valandas dienos. Meksike leisitės tos pačios dienos vakare. Praėjus imigracijos procedūras, pervežimas į viešbutį. Laikas poilsiui ir aklimatizacijai. Nakvynė viešbutyje Meksiko mieste.

Šiandien pažinsite milžinišką ir daugiabriaunį Meksiko miestą. Dieną pradėsime, aplankydami Zocalo aikštę – vieną didžiausių miesto aikščių pasaulyje, kur stovi ir garsioji Katedra. Užsuksime į Katedrą pasigrožėti puošniu ispaniškojo baroko stiliumi dekoruotais altoriais bei pamatyti, kokią sudėtingą technologiją teko naudoti, gelbėjant į pelkėtą gruntą grimztančią šventovę. Nužvelgsime Didžiąją actekų šventyklą, ant kurios ispanai pastatė savo Katedrą, griuvėsius. Pažintį su istorija tęsime Nacionaliniame antropologijos muziejuje. Jis laikomas vienu įspūdingiausių tokio tipo muziejų visoje Lotynų Amerikoje. Čia tarsi per laiko portalą keliausime per majų, actekų, toltekų, teotihuakanų ir kitų civilizacijų palikimą: pamatysime garsųjį Saulės akmenį, mistinių dievų statulas ir kasdienybės artefaktus, kurie padės geriau suprasti šiandieninės Meksikos šaknis. Vėliau vyksime į Fridos Kahlo muziejų, įsikūrusį menininkės gimtuosiuose „Mėlynuosiuose namuose“ (isp. Casa Azul), Kojoakano rajone. Šis ryškiai mėlynas namas, papuoštas žaliomis durimis ir jaukiu sodu vidiniame kiemelyje – tarsi langas į Fridos pasaulį. Čia ilsisi ne tik jos paveikslai, bet ir asmeniniai daiktai: gipsiniai korsetiniai įtvarai, kuriuos menininkė nešiojo po avarijos, jos molbertas, virtuvė su milžiniškais puodais svečiams gaminti, sienos paženklintos Diego Riveros prisilietimų. Fridos gyvenimas – ne tik apie kūryba, bet ir apie drąsą gyventi, nepaisant skausmo. Fridos kūrybą geriausiai apibūdina jos pačios žodžiai: „Aš niekada netapiau svajonių. Aš tapiau savo realybę.“ Antroje dienos pusėje leisimės į dar vieną ypatingą Meksiko pusę – Chočimilko kanalus, kur išliko paskutiniai legendinio ikikolumbinio „plaukiojančio miesto“ ženklai. Čia tarp chinampų – dirbtinių salelių – vingiuoja kanalai. Vietinių šeimos čia vis dar plaukioja margaspalvėmis valtimis švęsdamos gimtadienius, sukaktis ar tiesiog gyvenimą. Į vieną iš tokių valtelių sėsime ir mes – plauksime tarp muzikantų, gėlių prekeivių ir kitų vaišių stalais nukrautų valčių. Kokia gi fiesta be mariačių, drebinančių širdis skambiu „Cielito lindo“? Vakare grįšime į viešbutį. Antra nakvynė Meksike.

Šįryt paliksime Meksiko centrą ir leisimės tyrinėti skirtingų šalies dvasingumo dimensijų. Pirmoji mūsų stotelė – Mergelės Gvadelupės bazilika, laikoma švenčiausia vieta visoje Lotynų Amerikoje. Būtent čia, pasak tikinčiųjų, 1531 m. indėnui Jonui Diegui apsireiškė Švenčiausioji Mergelė. Šis įvykis tapo ne tik katalikybės plitimo, bet ir Meksikos tapatybės formavimo simboliu. Gvadelupės Mergelė iki šiol laikoma visos šalies globėja, o jos atvaizdas – gyvybingas tikėjimo, tautinio pasididžiavimo ir socialinio teisingumo simbolis. Šventovę kasmet aplanko per 12 milijonų žmonių – tai viena lankomiausių piligrimų traukos centrų pasaulyje. Įspūdingas naujosios bazilikos kupolas ir čia saugomas legendinis apsiaustas (tilma) su Mergelės atvaizdu dažnam palieka gilią emocinę žymę. Vėliau tęsime kelionę į Teotihuakaną – vieną paslaptingiausių ir įspūdingiausių senovinių miestų Mezoamerikoje. Jo pavadinimas nahuatlių kalba reiškia „vieta, kur gimė dievai“, nes actekai tikėjo, kad čia prasidėjo pasaulio kūrimas. Šis miestas buvo ne actekų, bet ankstesnės civilizacijos (teotiuakanų) kūrinys, klestėjęs III–IV m. e. a., kai jame gyveno apie 200 tūkst. žmonių – tiek pat, kiek tuo metu turėjo didžiausi Europos miestai. Tyrinėsime Mirusiųjų alėją, Plunksnuotosios gyvatės šventyklą ir bandysime suprasti, kodėl tokia galinga civilizacija paslaptingai išnyko, palikusi vien tylinčius akmenis. Teotiuakano širdyje stovi dvi milžiniškos piramidės – Saulės ir Mėnulio. Žvelgiant į jas, tampa lengviau įsivaizduoti kadaise čia verdantį gyvenimą: ceremonijas, prekybą, gyventojų namus. Nakvynei grįšime į viešbutį miesto centre. Tikėtina, kad, prisižiūrėjus didmiesčio kontrastų, jus lankys spalvoti sapnai. Vėliau keliausime į Pueblos miestą. Nakvynė viešbutyje Puebloje.

Po pusryčių leisimės į pažintį su Puebla – vienu autentiškiausių kolonijinio laikotarpio Meksikos miestų. Čia harmoningai susipina renesanso, baroko ir klasicizmo architektūra, o spalvingi fasadai bei detalės kuria jaukią, gyvybingą atmosferą. Puebla garsėja ne tik architektūra, bet ir emaliuota talaveros keramika, tapusia tikru miesto simboliu. Tai ir viena svarbiausių Meksikos gastronomijos sostinių – būtent čia gimė legendinis mole patiekalas: sodrus, aromatingas padažas, kuriame susilieja šokoladas, prieskoniai, žolelės, riešutai ir džiovinti vaisiai, dažniausiai patiekiamas su vištiena ar kita mėsa. Pasivaikščiosime UNESCO saugomo senamiesčio gatvelėmis ir aikštėmis, grožėsimės puošniais barokiniais rūmais, didinga katedra bei Rosario bažnyčia, laikoma viena įspūdingiausių barokinių šventovių visoje Meksikoje – jos auksu tviskantis altorius palieka neišdildomą įspūdį. Užsuksime ir į Pariano turgų – gyvą amatų pasaulį, kur savo dirbinius siūlo meistrai iš įvairių šalies regionų. Tai puiki proga įsigyti autentiškų suvenyrų ar dovanų artimiesiems. Po pietų kelionę tęsime į pietus – link kultūra, tradicijomis ir spalvomis garsėjančio Oachakos miesto. Nakvynė viešbutyje Oachakoje.

Ryte vyksime už miesto ribų, į kalnuotą vietovę, kur stūkso Monte Albánas – VI a. pr. Kr. įkurtas miestas, net trylika šimtmečių buvęs galingos zapotekų civilizacijos politinis ir religinis centras. Vaikščiodami plačiomis terasomis, apžiūrėdami šventyklų, rūmų ir kanalų griuvėsius, ne tik grožėsimės panoraminiais vaizdais į slėnį, bet ir susipažinsime su šios senosios kultūros pasaulėžiūra, ritualais bei kasdieniu gyvenimu. Grįžę į Oachaca, dar kartą pajusime, kaip tolstant nuo sostinės Mechiko į pietus, Meksika tampa vis autentiškesnė, spalvingesnė ir gilesnė savo tradicijomis. Nors švęsti moka visa šalis, būtent Oaxaca garsėja ypač gyvomis fiestomis, karnavalais ir bendruomenišku šventimo būdu. Apsilankymas mieste Mirusiųjų dienos išvakarėse suteiks kelionei ypatingo, sunkiai nusakomo žavesio. Pakeliui apžvelgsime istorinį miesto centrą, jaukias gatves, didingą Santo Domingo bažnyčia bei Santa Katalinos vienuolyną – barokinės architektūros perlus. Vis dėlto netrukus suprasime, kad šią dieną svarbiausia bus ne pastatai, o žmonės, emocijos ir šventinė atmosfera. Mirusiųjų diena Oachakoje – tai ne liūdesio, o gyvenimo šventė. Čia mirtis nebaugina: sugrįžtančios artimųjų vėlės pasitinkamos persirengėlių karnavalais, šokiais, dainomis, spalvingomis instaliacijomis ir legendinių skeletų Katrinų grožio rinkimais. Gatvės prisipildo muzikos, žvakių šviesos, gėlių ir juoko – visa tai sukuria nepakartojamą, magišką patirtį. Vienam vakarui ir mes tapsime šios spalvingos fiestos dalimi. Vakare apsilankysime kapinėse, kur ši šventė atsiskleis dar vienu netikėtu kampu. Antra nakvynė viešbutyje Oachakoje (jei po dienos įspūdžių norėsis miegoti).

Po pusryčių leisimės į kelionę dar toliau į pietus – link Ramiojo vandenyno pakrantės. Mūsų laukia apie 5 valandų važiavimas, kurio metu kraštovaizdis palaipsniui keisis: kalnus ir slėnius keis sausesnės lygumos, palmės, tropinė augmenija ir vis dažniau juntamas sūrus vandenyno oras. Pakeliui aplankysime ir tradicinę mezkalio gamyklą, kur susipažinsime su šio autentiško Oachakos regiono gėrimo gamyba rankiniu būdu – nuo agavos kepinimo žemėje iki distiliavimo senoviniais metodais. Čia taip pat laukia mezkalio degustacija, leidžianti pajusti skirtingus šio gėrimo skonius ir aromatus bei geriau suprasti, kuo mezkalis toks ypatingas Meksikos kultūroje. Kelionės viduryje numatytas trumpas sustojimas – laikas atsikvėpti, ištiesti kojas ir pasimėgauti akimirka kelyje. Pasiekę Ramiojo vandenyno pakrantę, sulėtinsime tempą ir leisime sau kelias valandas tikro poilsio. Tai puiki proga atsipalaiduoti paplūdimyje, pasideginti saulėje, išsimaudyti šiltose vandenyno bangose.  Vakare pasieksime Tehuantepeko miestelį. Atvykus į viešbutį mūsų lauks jauki vakarienė (įskaičiuota į kelionės kainą) – puiki proga pasidalinti dienos įspūdžiais ir pasimėgauti vietiniais skoniais. Nakvynė viešbutyje Tehuantepeke.

Po pusryčių tęsime kelionę per piečiausią šalies dalį, kur Atlanto ir Ramųjį vandenynus skiria mažiau nei 200 km pločio žemės ruožas. Pasieksime Čiapasą – vieną žaliausių ir kultūriškai turtingiausių šalies valstijų. Važiuosime link Sumidero kanjono. Plauksime nedideliu laiveliu Grichalvos upe, kuri per milijonus metų išgraužė įspūdingą kanjoną. Jo aukštis kai kur siekia net iki 1000 metrų. Kalkakmenio ir bazalto uolos atspindi dramatišką geologinę Meksikos praeitį. Po lietaus sezono kanjone atsiveria dar nuostabesnis vaizdas – kriokliai krenta tiesiai į upę, suteikdami visai aplinkai gyvybės. Čia gyvena ir įvairių paukščių rūšys, beždžionės bei krokodilai, todėl plaukimas – ne tik reginys, bet ir gamtos pažinimas. Popiet keliausime į San Kristobalį – kalnų miestelį, kuris garsėja gyvu kultūriniu gyvenimu ir autentiškomis Čiapaso indėnų tradicijomis. Čia gyvena įvairios etninės grupės, kurios išsaugojo savo kalbas, drabužius ir papročius. Miestelis taip pat žinomas kaip zapatistų judėjimo centras – simbolis kovai už indėnų teises ir socialinę lygybę. San Kristobalio centrinėje aikštėje aplankysime katedrą, kurios kolonijinis stilius dera su kalnų kraštovaizdžiu. Pasivaikščiosime iki Santo Domingo suvenyrų turgaus. Nakvynė San Kristobalyje.

Šiandien tyrinėsime aplinkinius indėniškus Čiapaso regiono kaimelius, kurie puikiai atspindi vietos kultūros ir tradicijų įvairovę. Pirmiausia aplankysime Zinakantaną, kur užsuksime pas vietinę šeimą, besiverčiančią rankų darbo tekstilės dirbiniais. Kiekviename kaime žmonės vilki savo tradicinius drabužius, kurie atspindi vietinę tapatybę ir istoriją. Vėliau užsuksime į San Juan Chamula – miestelį, garsėjantį savo neįprastomis religijos apeigomis vietinėje bažnyčioje. Čia iki šiol vyksta ritualai, kuriuose susipina senieji indėnų tikėjimai ir krikščionybė, o apeigų metu netgi aukojamos vištos. Jei pasiseks pataikyti turgaus dieną, pasinersime į spalvingą, pilną rankdarbių, maisto ir gyvybės vietinių kasdienybę. Svarbu prisiminti, kad vietiniai nemėgsta būti fotografuojami be leidimo, todėl privaloma pasiteirauti. Popiet grįšime į San Kristobalį, kur turėsite laisvo laiko paklaidžioti kolonijinėmis gatvelėmis, apžiūrėti vietinių amatininkų gaminius ir įsigyti suvenyrų ar dovanų. Nakvynė San Kristobalyje.

Anksti ryte išvyksiame į Palenkę – vieną svarbiausių majų civilizacijos centrų, paslėptą tropinių džiunglių glėbyje. Nors atstumas nėra didelis, vingiuotas kalnų kelias reikalauja gero pusdienio kelionės. Jo metu galėsime mėgautis nuolat kintančiu kraštovaizdžiu: nuo kalnų viršūnių iki tankių džiunglių, taip pat pakeliui matysime mažus kaimelius ir jų kasdienį gyvenimą. Sustosime prie Agua Azul krioklių, kur galėsite atsigaivinti, pasinerdami į skaidrų kalnų upės vandenį. Pavakare pasieksime nakvynės vietą netoli Palenkės griuvėsių, džiunglių apsuptyje. Čia dar spėsime pasivaikščioti po žalumą ir atgaivinti jėgas maudynėmis baseine. Naktį į jūsų miegą brausis tik laukinės gyvūnijos garsai ir drėgnas džiunglių alsavimas.

Po pusryčių – ekskursija į vienus didingiausių majų miestų – Palenkę. Čia pajusite, kokia galinga buvo majų civilizacija (šiame mieste rasta net 500 pastatų liekanų) ir įsitikinsite, kad jų miestai buvo to meto architektūros šedevrai. Beje, pastatyti nesinaudojant jokiais metaliniais įrankiais ar nešuliniais gyvuliais. Palenkė, kaip ir kiekvienas majų statytas miestas, taip pat pateikė tyrinėtojams nemažai mįslių. Vienoje iš šventyklų rasti „Raudonosios karalienės“ palaikai: puošnaus sarkofago viduje buvę moters palaikai, atidarius sarkofagą, buvo nusidažę raudona spalva. Manoma, kad moters palaikus raudonai galėjo nudažyti kūne buvusios gyvsidabrio liekanos – gydymas bei konservavimas gyvsidabriu buvo gana populiarus majų valdymo laikais. Iki šiol spėliojama, kas buvo ši svarbi moteris (jos svarbą įrodo palaidojimo vieta ir kapavietės radiniai). Visgi „Raudonosios karalienės“ sarkofagas – ne vienintelis, rastas Palenkėje. Bene svarbiausias Palenkės radinys – ilgamečio miesto valdovo Pakalio kapas. Nors su šiuo radiniu konkuruoja ir ant šventyklos fasado rasti užrašai, pasakojantys miesto istoriją. Važiuosime link spalvingo kolonijinio Kampečės miesto. Pakeliui užsuksime išsimaudyti ir papietauti viename iš Meksikos įlankos paplūdimių. Vakare apžiūrėsime Kampečės miestą. Ne veltui jis įtrauktas į UNESCO saugomų objektų sąrašą – šis miestas stebina žaismingomis pastatų spalvomis ir gerai išsilaikiusia kolonijine architektūra. Dažyti pastatus vietiniai gyventojai gali tik pagal miesto architektų patvirtintą spalvų paletę. Bet tų spalvų tikrai pakanka! Be to, Kampečei žavesio prideda ir gynybinė siena bei bokštai, turėję saugoti miestą nuo piratų, ir ypatinga miesto padėtis prie Meksikos įlankos. Nakvynė Kampečėje.

Po pusryčių keliausite į vienus garsiausių majų griuvėsių Čičen Icą. Pamatysite piramides, šventyklas, aukų vietas, sužinosite apie žaidimą, kurį žaisdavo senovės majai (kai kurie mokslininkai šį žaidimą kamuoliu vadina tiek futbolo, tiek krepšinio pradininku) ir t. t. Čičen Ica buvo vienas vėlyvųjų majų miestų, todėl gan gerai išsilaikė iki šių laikų. Miestą jo gyventojai apleido, tik į Meksiką atvykus ispanų užkariautojams. Čičen Ica griuvėsiai saugomi UNESCO, be to, keliautojai Čičen Icoje esančią Kukulkano piramidę išrinko vienu iš septynių naujųjų pasaulio stebuklų. Pasivaikščioję po Čičen Icą ir susipažinę su čia esančių piramidžių bei kitų pastatų paslaptimis, leisitės aplankyti senotės – vieno iš daugybės Jukatano pusiasalyje randamų požeminių vandeniu užpildytų urvų. Bus gera jame išsimaudyti, vaduojantis nuo tropikų kaitros. Vakarop keliausite link Karibų jūros pakrantės. Apsistosite įsikūrusiame „viskas įskaičiuota“ tipo viešbutyje paplūdimyje.

Dvi laisvos dienos poilsiui prie smaragdinės Karibų jūros. Galėsite iki soties mėgautis saule, šilta jūra, maistu bei gėrimais „viskas įskaičiuota“ tipo viešbutyje. Pageidaujantiems už papildomą mokestį galima išvyka į giluminio nardymo vietas, nėrimas į povandenines olas (isp. cenotes) arba kitos išvykos. Taip pat galimas visos dienos apsilankymas Xcaret parke (su vakaro šou programa, pasakojančia visos Meksikos istoriją), kituose parkuose arba Tulumo archeologinėje vietovėje. Antra nakvynė Majų rivjeroje.

Pervežimas į oro uostą 3 val. prieš tarptautinį skrydį. Skrydžiai į Vilnių su persėdimu (-ais). Vilniuje leisitės kitą dieną. Gero kelio! Tikimės, kad dalelę šiltos Karibų nuotaikos parsivešite ir į namus.