Ar namai gali būti tik vieni?
To savęs paklausiau pirmą kartą, kai ilgesniam laikui išvykau gyventi į Ispaniją. Ten, kur gatvelės gyvena muzika ir juoku, o žmonės, rodos, šiltesni už saulę.
Po ketverių metų savęs to paties klausiau stovėdama priešais raudonuosius torii vartus Japonijoje. Galva dar sukosi nuo jet lag’o, o aš bandžiau suvokti, kad dabar gyvensiu čia. Čia, kur naktį už lango tyliai čiulba pėsčiųjų perėjos šviesoforas, o ryte pažadina šventyklos varpas. Kur kažkuriuo metu nustoji stebėtis, kad metro stotyse visi tvarkingai stoja į eilę prieš įlipdami į traukinį, o kartais braudamasis pro masę žmonių piko valandomis jauti, kad pasaulis per mažas.
Ar namai – tai vieta?
Gal Lietuvoje, kur žaluma užpildo žemėlapio puslapius, o žiemą sniege lieka pėdų antspaudai. Gal Londone, kur metro vėl ir vėl uždainuoja. O gal mažoje Budapešto kavinukėje, kurios sieną puošia senas dviratis.
Kuo daugiau keliauju, tuo labiau suprantu, kad namai – tai garsas, kurį atpažįsti tik užsimerkęs. Kvapas, staiga sugrąžinantis į tą patį restoranėlį, kurį atradai pasiklydęs. Gatvė, kurioje buvai tik kartą, bet kažkodėl jautiesi joje savas. Tai tas jausmas, kai atsidūrus kažkur pasaulyje širdis trumpam suvirpa.
Mano namai yra kelionėse. Atradimuose. Žmonėse. Garsuose ir kvapuose. Mažuose momentuose, kurie praeina per greitai, bet pasilieka visam gyvenimui. Ir kuriais labai norėčiau su jumis pasidalinti.
Ir dabar prisijungiau prie Travel Planet komandos, kad ne tik keliautume, bet ir kartu atrastume tas vietas, kurias prisiminsime.
Pasaulis man visada buvo pernelyg įdomus, kad užtektų jį pažinti trumpų kelionių metu. Todėl, kai tik galiu, vienai šaliai ar regionui skiriu mėnesius – kartais pusmetį ar net ilgiau. Esu gyvenusi Australijoje ir Argentinoje, o pastaraisiais metais mano keliai vis dažniau…
Plačiau
Ar namai gali būti tik vieni? To savęs paklausiau pirmą kartą, kai ilgesniam laikui išvykau gyventi į Ispaniją. Ten, kur gatvelės gyvena muzika ir juoku, o žmonės, rodos, šiltesni už saulę. Po ketverių metų savęs to paties klausiau stovėdama priešais…
Plačiau
Keliones lydi arba mūsų komandos nariai, arba toje šalyje gyvenantys/gyvenę lietuviai, galintys praskleisti vietinių paslapčių šydą, arba tam tikros kultūros specialistai, suteiksiantys išskirtinių žinių.
Plačiau
Ar namai gali būti tik vieni? To savęs paklausiau pirmą kartą, kai ilgesniam laikui išvykau gyventi į Ispaniją. Ten, kur gatvelės gyvena muzika ir juoku, o žmonės, rodos, šiltesni už saulę. Po ketverių metų savęs to paties klausiau stovėdama priešais…
Plačiau
Savo kelionių organizavimo patirtį pradėjau nuo kelionių į Aziją - tų kultūrų žinios sugulė į knygą "Į Aziją su meile", kur pasakojau ko tikėtis keliaujant į Birmą/Mianmarą, Indiją, Indoneziją ir Vietnamą. Vėliau mano keliai pasuko į Afriką ir iš meilės…
Plačiau
Su Lotynų Amerika pirmą kartą artimai susipažinau 2010 m. nuo kelionės po Meksiką, Gvatemalą ir Belizą. Nuo tada į šiuos kraštus keliauju kasmet, dažniausiai lydėdama “Travel planet” grupes, tačiau laisvu metu mėgstu paklaidžioti ir po mažiau turistų atrastus kampelius.Jeigu planuojate…
Plačiau
Kelionės mano gyvenime prasidėjo dar tada, kai, būdama vos penkerių, slapta nuo mamos pabėgdavau iš kiemo ir troleibusais viena klaidžiodavau po visą Vilnių, ieškodama įdomiausių kiemų, sūpynių ir nuotykių. Tada dar nežinojau, kad troleibusas iš esmės buvo mano pirmasis lėktuvas.…
Plačiau
2009 m. studijuodama Šiuolaikines Azijos studijas Vilniaus universitete leidausi į mėnesio kelionę po Indiją ir Nepalą. Kelionę pradėjau tik su skrydžio bilietais rankose, be jokios nakvynių ar pervežimų rezervacijos, be jokio detalesnio plano tik su dideliu noru keliauti ir pamatyti…
Plačiau
Visada savyje turiu pojūtį, kad kai nekeliauju – tiesiog egzistuoju, o išvykęs į kelionę – gyvenu tikrą gyvenimą. Kartais atrodo, kad per vieną kelionės dieną įvyksta tiek, kiek nutinka per metus nekeliaujant. Kelionių vadovo darbą pirmą kartą išbandžiau 2014 metais…
Plačiau
Mano kelionės prasidėjo dar vaikystėje – nuo atlasų, žemėlapių ir knygų, kurių herojai nenubūdavo vienoje vietoje. Mokyklos suole dėliojosi sąrašas, kokius gamtos ir žmonių stebuklus būtinai teks pamatyti savo akimis ir kojomis, ir maniau, kad laikui bėgant tas sąrašas trumpės,…
Plačiau
Po daug metų gyvenimo tarp skirtingų kultūrų labai smagu savo patirtimi dalintis su keliautojais iš Lietuvos ir pasirūpinti, kad iš kelionės parsivežtume ne tik gražių nuotraukų, bet ir smagių istorijų.
Plačiau
Pritariu posakiui, kad kelionės yra liga, kuria neįmanoma persirgti. Viena kartą užsikrėtei šiuo "virusu", ir tai jau visam gyvenimui. Mane "infekcija" pagavo dar vaikystėje - "užkratą" gavau pradėjusi skaityti Žiulio Verno ir kitas kelionės knygas. Būdama maždaug 5-erių, susikroviau "venzliuką"…
Plačiau
Gyvenimas yra kelionė, pasaulis – įmantriausių raštų ir spalvų dermė. Mozaika, sukurta iš mūsų pačių pojūčių, emocijų ir suvokimo, kuriai keliaudami kiekvienas kruopščiai renkame spalvas ir atsargiai dėliojame po gabalėlį, kurdami savo nepakartojamą kūrinį. Dažnai sakau, jog keliaudama renku spalvas.…
Plačiau
Kelionės man - neišdildomų įspūdžių ir neblėstančių emocijų šaltinis, kuris išlieka visam gyvenimui. Mėgaujuosi keliavimu ir džiaugiuosi su visais, kurie renkasi tokį laisvalaikį, nes nieko nėra smagiau nei dalintis įspūdžiais. Kiekviena kelionė tai lašelis egzotikos mūsų sielai, kuri to nuolat…
Plačiau
Keliauti, nenustygti vienoje vietoje, atrasti. Buvau toks visada, kiek save pamenu. Moksleivis šalyje už geležinės uždangos. Lietuvos tinklinio rinktinės narys, prasiveržęs anapus ir išsižiojęs iš nuostabos. Smalsus studentas be vizos Vakarų Europoje. Karo korespondentas karštuose taškuose. Bet tikrąjį kelionių virusą…
Plačiau
Į Aziją mane patraukė prieš 14 metų, kai nusprendžiau, kad žūtbūt turiu pakliūti tarp pirmųjų VU Orientalistikos centro Lyginamųjų Azijos studijų studentų. Išalkusi žinių puoliau gilintis į senovės Kinijos paslaptis, išvažiavau mokytis į Kiniją ir baigusi mokslus ėmiausi organizuoti ir…
Plačiau
Kelionės yra mano prigimtyje. Visi mano seneliai ir senelės kilę iš skirtingų tautų ir religijų. Todėl pasaulio pažinimas prasidėjo šeimoje. Ten pat gavau ir tolerancijos pamokas, ir nenuoramos genus. Net vaikystėje imituoti keliones buvo mano mėgstamiausias žaidimas, o lėlės ir…
Plačiau
Kelionės man visada buvo daugiau nei tik atostogos – labiausiai mėgstu patį atradimo jausmą: naujas vietas, netikėtus pokalbius, skirtingas kultūras ir mažus momentus, kurių neįmanoma susiplanuoti iš anksto. Man svarbu, kad kelionė būtų ne tik sklandi, bet ir turėtų charakterį…
Plačiau
Dievinu keliones. Man kelionė – tai kitas nepatirtas pasaulis, įsisenėjusių įsitikinimų keitimas naujais mąstymo modeliais, dalykų matymas kitomis akimis. Mėgstu ir derinu įvairias keliones: tiek pažintines, tiek poilsines. Kiekviena kelionės diena ypatinga, priverčianti būti tiesiog čia ir dabar, leidžianti pajusti…
Plačiau
Keliauti pradėjau nuo "brandžių" septynerių metų amžiaus, tada pirmą kartą susitikau su Prancūzijos Alpėmis (ačiū mama). Bandžiau čiuožti, nesigavo, isterikavau, verkiau, samdyti instruktoriai menkai tepadėjo - nepatiko. Prasukant laiko juostą per dvidešimt kelis metus į priekį - dabar esu kelionių…
Plačiau
20. Ne, tai ne mano amžius, ne aplankytų šalių skaičius ar kelionių kiekis. Prieš 20 metų palikau tipinį darbą ir pasirinkau kelionių kelią. Kelionės tapo mano laisve, aistra, terapija, nuotykiu ir gyvenimo būdu. Jei negalėčiau keliauti, man tai būtų tas…
Plačiau
Esu aplankiusi daug šalių, tačiau man įdomiausios keliavimo kryptys skiriasi nuo įprastų. Renkuosi šalis, kurias turistai įprastai aplenkia, nekelia ten kojos arba pagalvoja apie šias šalis tik svajodami.
Plačiau
Vietų nėra
Liko 5 vietos