Pažintinė kelionė po Centrinę Ameriką: Meksika – Gvatemala – Belizas

Skrydžiai į Kankuną. Pervažiavimas į Valjadolidą (Valladolid) – nedidelį kolonijinio stiliaus miestelį. Laisvas vakaras ir nakvynė Valjadolide.

Išvyka į vienus garsiausių majų griuvėsių - Čičen Icą (Chichen Itza). Tai bus pirma mūsų pažintis su majų paslaptimis - piramidėmis, žaidimu, kurį žaisdavo senovės majai (kai kurie mokslininkai šį žaidimą su kamuoliu vadina tiek futbolo, tiek krepšinio pradininku), šventyklomis, aukų vietomis ir t.t. Čičen Ica buvo vienas vėlyvųjų majų miestų, todėl pakankamai gerai išsilaikė iki šių laikų. Šį miestą gyventojai apleido tik į Meksiką atvykus ispanų užkariautojams. Čičen Ica griuvėsiai saugomi UNESCO, be to, keliautojai Čičen Icoje esančią Kukulkano piramidę išrinko vienu iš septynių naujųjų pasaulio stebuklų.

Kukulkano piramidė buvo pastatyta taip, kad stovint tam tikroje vietoje jos apačioje ir suplojus rankomis, aplinkui nuvilnija garsas, kuris, kaip teigia vietiniai, primena paukščio ketsalio, kurį majai laikė savo tautos dvasia, skleidžiamą kleketavimą. Tam tikra paslaptis slypi ir piramidės viduje - ten esanti šventykla slepia raudoną jaguaro formos sostą (jaguaro akys ir kailio dėmės sukurtos iš nefrito). Na, ir įspūdingiausia detalė. Majai pastatė piramidę taip, kad kiekvieną pavasario ir rudens lygiadienį saulės šviesa, krisdama tam tikru kampu, sukuria iliuziją, kad piramidės šlaitais žemyn nuvingiuoja gyvatės kūno šešėlis susijungdamas su piramidės apačioje esančia akmenine gyvatės galva. Pasivaikščioję po Čičen Icą ir susipažinę su čia esančių piramidžių bei kitų pastatų paslaptimis, nakvynei pervažiuojame (5 val.) į spalvingą kolonijinį miestą Kampečę (Campeche).

Vakarop apžiūrėsime Kampečės miestą. Ne veltui Kampečė įtraukta į UNESCO saugomų objektų sąrašą – šis miestas stebina žaismingomis pastatų spalvomis ir gerai išlaikiusia kolonijine architektūra. Dažyti pastatus vietiniai gyventojai gali tik pagal miesto architektų patvirtintą spalvų paletę. Bet tų spalvų tikrai pakanka! Be to, Kampečei žavesio prideda ir gynybinė siena bei bokštai, turėję saugoti miestą nuo piratų, ir ypatinga miesto padėtis prie Meksikos įlankos.

Ryte važiuojame (5 val.) į džiunglėse įsikūrusią Palenkę (Palenque), slepiančią dar daugiau majų paslapčių.

Po pietų – ekskursija į vienus didingiausių majų miestų – Palenkę. Čia jūs tikrai pajusite, kokia galinga buvo majų civilizacija (šiame mieste rasta net 500 pastatų liekanų) ir įsitikinsite, kad jų miestai buvo to meto architektūros šedevrai. Beje, pastatyti nesinaudojant jokiais metaliniais įrankiais ar nešuliniais gyvuliais.

Palenkė, kaip ir kiekvienas majų statytas miestas, taip pat pateikė tyrinėtojams nemažai mįslių. Viena jų – tai vienoje iš šventyklų rasti „Raudonosios karalienės“ palaikai: puošnaus sarkofago viduje buvę moters palaikai, atidarius sarkofagą, buvo nusidažę raudona spalva. Manoma, kad moters palaikus raudonai galėjo nudažyti kūne buvusios gyvsidabrio liekanos – gydymas gyvsidabriu buvo gana populiarus majų valdymo laikais. Iki šiol spėliojama, kas buvo ši svarbi moteris (jos svarbą įrodo palaidojimo vieta ir su ja palaidoti dirbiniai). Visgi „Raudonosios karalienės“ sarkofagas – ne vienintelis, rastas Palenkėje. Bene svarbiausias Palenkės radinys – ilgamečio miesto valdovo Pakalio kapas. Nors su šiuo radiniu konkuruoja ir gretimoje šventykloje rasti užrašai, pasakojantys miesto istoriją.

Nakvynė džiunglėse netoli Palenkės griuvėsių. Naktį į jūsų miegą brausis tik laukinės gyvūnijos garsai ir drėgnas džiunglių alsavimas.

Dienos pervažiavimas į San Kristobalį (apie 8 val. kelionė) – kalnų miestelį, įsikūrusį Čiapaso (Chiapas) regione. Čiapaso regionas garsėja gyvomis indėnų tradicijomis (vietiniai vis dar rengiasi tradiciniais drabužiais) ir zapatistų judėjimu, kovojančiu už indėnų teises. Nakvynė San Kristobalyje.

Šiandien lankysime aplinkinius indėniškus Čiapaso regiono kaimelius. San Chuan Čiamula (San Juan Chamula) miestelis garsus dėl religinių apeigų vietinėje bažnyčioje, šiose apeigose atsispindi susipynę senieji indėniški tikėjimai su krikščionybe (bažnyčioje pamaldų metu iki šiol aukojamos vištos). Tiek čia, tiek kituose kaimukuose spalvingi indėniški turgūs (jei pasiseks pakliūti per turgaus dienas), rankdarbių gaminimo tradicijos ir tikras kaimiškas gyvenimas. Kiekviename kaime gyventojai dėvi tai vietovei būdingais tradiciniais drabužiais. Tačiau, šio regiono indėnai nemėgsta būti fotografuojami, todėl prieš tai darant verta jų atsiklausti. Po pietų laisvas laikas San Kristobalio miestelyje. Tai puiki galimybė pasivaikščioti senovinėmis, akmenimis grįstomis gatvėmis, išragauti kulinarinį Meksikos paveldą, ar... nusipirkti spalvingų indėniškų suvenyrų. Antra nakvynė San Kristobalyje.

Dienos pervažiavimas į Gvatemalą (apie 9 val., su sustojimu pavalgyti). Tvarkingą meksikietišką transporto sistemą pakeis triukšmingi Gvatemalos autobusai (anksčiau vežioję JAV moksleivius į mokyklas). Pirmą buvimo šalyje dieną mes pasistengsime tokio mums neįprasto keliavimo nepadauginti ir didžiąją dalį kelio įveiksime organizuotu transportu.

Pavakary pasieksime Atitlano ežerą, įsikūrusį itin vaizdingoje vietoje - jį supa net trys įspūdingi vulkanai. Pats ežeras taip pat susidarė įsmukus vulkano krateriui. Ežero gylis net iki 320 metrų, plotas apie 130 kvadratinių kilometrų! O svarbiausia tai, kad saulėlydžiai čia nuostabūs! Nakvynė Panachačelio (Panajachel) miestelyje, įsikūrusiame ant ežero kranto.

Dienos išvyka laivu į aplink ežerą įsikūrusius miestelius. Plaukdami laivu, turėsime galimybę gėrėtis bundančiu ežeru ir vaizdais į vulkanų viršūnes. Aplankysime Santjago de Atitlan miestelį, kuriame indėnai garbina dievą Mašymoną (Maximon) - šio dievo asmenybė sukurta sujungus į vieną paveikslą majų dievybes, ispanų užkariautoją Pedro de Alvarado ir... biblinį Judą. Šiam dievui aukojamos cigaretės ir romas.

Taip pat lankysimės stačioje kalno pašlaitėje įsikūrusiame San Pedro miestelyje ir San Juan La Laguna miestelyje, kuriame vos ne kas antras kaimo gyventojas tapo savitos stilistikos paveikslus (vaizduojančius derliaus nuėmimą ir kitus vietinės reikšmės įvykius).

Grįžę iš išvykos laivu, galėsime apsilankyti Panachačelio turguje - tai geriausia vieta įsigyti indėniškų Gvatemalos rankdarbių. Antra nakvynė Panachačelyje.

Iš Panachačelio vyksime į bene gražiausią miestą ne tik Gvatemaloje, bet ir visoje Centrinėje Amerikoje - kolonijinę Antigvą (Antigua), buvusią Gvatemalos sostinę. Antigvą puošia nesuskaičiuojamos bažnyčios, vaizdą paįvairina apleisti kolonijinio laikotarpio griuvėsiai, o galutinį akcentą uždeda fone stūksančios net trijų vulkanų kepurės (tiesa, geriausia jomis grožėtis iš ryto, tai rytoj ir galėsime padaryti). Apžiūrime miestą, ilsimės. Norintieji susipažįsta su šurmuliuojančia naktine Antigva ir jos kone europietiškais barais bei kavinėmis. Nakvynė Antigvoje.

Esant galimybei, kopiame į netoli Antigvos esantį Pakajos (Pacaya) ugnikalnį (pusdienio išvyka). Ar ant šio vulkano šlaitų pamatysime lavos upelius, priklausys nuo ugnikalnio aktyvumo mūsų atvykimo metu. Jei vulkanas bus pernelyg aktyvus, rinksimės kitus apylinkės ugnikalnius ir Pakają stebėsime iš atstumo. Galima ir kita pusdienio išvykos alternatyva tingintiems judinti kojas, apsilankymas kavos plantacijoje :).

Grįžus iš išvykos laisvas pusdienis žaviajame Antigvos mieste, kuris ne veltui vadinamas Centrinės Amerikos turizmo meka. Vakarais miestas nuolat šurmuliuoja, o jo kavinėse bendrauja keliautojai iš įvairių pasaulio šalių bei vietiniai gyventojai. Antra nakvynė Antigvoje.

Skrydis į Flores - miestelį, įsikūrusį į ežerą besidriekiančiame pusiasalyje. Flores miestelį supa El Peten regiono džiunglės. Čia kadaise klestėjo majų imperijos centras, dabar džiunglėmis apaugęs Tikalio miestas. Nakvynė Flores miestelyje prieš pažintį su dar vienu majų miestu.

Ryte ekskursija į kažkada buvusį didingą majų miestą, džiunglių apsuptyje slypintį Tikalį (Tikal). Apsilankius ryte, čia turime galimybę stebėtis ne tik gerai išsilaikiusiomis piramidėmis (ant kai kurių galima ir užlipti!) ir kitais majų pastatais, bet ir džiunglių gyvūnija: papūgomis, tukanais, beždžionėmis. Tikalis buvo pastatytas ankstyvaisiais majų laikais, tad čia mes susipažinsime su šios kultūros ištakomis, galybe ir... pabaigos pradžia... Miestas buvo paslaptingai apleistas jo gyventojų dar prieš ispanams atkeliaujant į Centrinę Ameriką. Mokslininkai iki šiol spėlioja, kodėl...

Skirsime pakankamai laiko susipažinti su šiuo majų miestu ir nakvynei grįšime į jau pažįstamą Flores miestelį. Nakvynė viešbutyje Flores.

Paliekame triukšmingąją Gvatemalą ir keliaujame į Belizo miestą, iš kurio laivu vykstame į Kolker salą (Caye Caulker) Karibų jūroje. Miestelis, kuriame apsistosime, garsus dėl įvairių vandens malonumų, o ypač – dėl paviršinio bei giluminio nardymo, mat netoli glūdi povandeniniu pasauliu turtingas koralinis rifas. Nepaisant didelio lankytojų srauto, miestelio gatvės vis dar „grįstos“ smėliu, pastatai mediniai, o vietiniai gyventojai dažniausiai vaikšto basi! Vaikštome lėtu žingsniu (nes toks įprastas ritmas Kolker saloje) ir „pratinamės“ prie Karibų – pakrantės miesteliuose praleisime mums likusias kelionės dienas. Taip pat gera proga paragauti Karibų virtuvės patiekalų (kurie būtinai bus „jūrinės kilmės“). Nakvynė Kolker saloje.

Išvyka laivu į paviršinio nardymo (angl. snorkeling) vietas - Hol Čan rezervatą (Hol Chan). Karibų jūroje šalia Belizo slepiasi antras pagal dydį pasaulyje koralinis rifas (po Didžiojo koralinio rifo šalia Australijos), tad čia tikrai verta leistis į povandeninio pasaulio tyrinėjimo malonumus. Išvykos metu, priklausomai nuo sėkmės, yra galimybė pamatyti ryklių (nurse shark - rykliai auklės, paprastai taikūs ir nepuola žmonių), koralų, skirtingų žuvų (pvz., rajos, murenos), krabų ir galbūt netgi vėžlių. Pageidaujantiems už papildomą priemoką galimas giluminis nėrimas* arba kitos išvykos: į Blue Hole rezervatą* (angl. Žydroji skylė), jūrų karvių rezervatą*, žvejybos išvyka* ar kt. Antra nakvynė Kolker saloje.

Laisva diena pasimėgauti Karibų jūros malonumais.

Pageidaujantiems už papildomą priemoką galimas giluminis nėrimas* arba kitos išvykos: į „Blue Hole“ rezervatą* (angl. Žydroji skylė), jūrų karvių rezervatą*, žvejybos išvyka* ar kt.

Trečia nakvynė Kolker saloje.

Transportavimosi diena. Plaukiame laivu iki Četumalio (Chetumal) miesto Meksikoje ir tęsiame kelionę autobusu iki Tulumo (Tulum). Atvykstame į šį pajūrio miestą jau vakare (bendras transportavimosi laikas laivu ir autobusu - apie 9 val.). Nakvynė už miesto, netoli majų griuvėsių.

Iš ryto lankome dar vienus majų miesto griuvėsius - Tulumo griuvėsiai išsiskiria iš iki šiol matytų savo unikalia vieta ant Karibų jūros kranto. Tulumas buvo vienas paskutinių majų pastatytų miestų, svarbus šios civilizacijos uostas, todėl jo architektūra taip pat gerokai skiriasi nuo tų majų miestų, kuriuos mes jau pažinome. Manoma, kad anksčiau Tulumo miestas buvo vadinamas Zama, vardo reikšmė majų kalboje aušros miestas. Tuo tarpu pavadinimas "tulum" reiškia sieną; jį greičiausiai suteikė miestui jo tyrinėtojai. Grįžus iš griuvėsių laisvas pusdienis. Pageidaujantiems galima išvyka į giluminio nardymo vietas*, nėrimas į povandenines olas* (isp. cenotes) arba kitos išvykos. Antra nakvynė Tulume.

Laisva diena prie Karibų jūros... Nakvynė Tulume arba Plaja del Karmen miestelyje.

Pervežimas į oro uostą 3 valandas prieš tarptautinį skrydį.

Gero kelio! Tikimės, kad dalelę šiltos Karibų nuotaikos parsivešite ir į namus 🙂