Pažintinė kelionė į Ekvadorą ir Kolumbiją

Skrydžiai į Ekvadoro sostinę Kitą. Pervežimas į viešbutį ir nakvynė Kito mieste.

Aklimatizacija Ekvadoro sostinėje Kite (Quito), 2850 metrų virš jūros lygio. Susipažįstame su miestu (pusdienio ekskursija po senamiestį ir artimas apylinkes). Kitą supa žavūs kalnai, nusagstyti baltais namukais. Senamiestis išlaikęs kolonijinę puošnią architektūrą – jis yra saugomas UNESCO. Siaurose gatvėse slypi daug ornamentuotų bažnyčių, jaukių kavinių, o miesto aikštėse šurmuliuoja marga vietinė publika. Laisvas vakaras Ekvadoro sostinėje. Antra nakvynė Kite.

Pervažiavimas į Čugčilaną – miestelį, rymantį ant kanjono krašto (3200 m. aukštyje). Pervažiavimo trukmė – apie 4-5 val. Pakeliui apsilankome viename iš indėniškų regiono turgelių – šiose apylinkėse turgūs vyksta kasdien. Vietiniai indėnai atvyksta į turgų vedini paršiukais ar lamomis, nešini daržovių bei vaisių ryšuliais. Nėra geresnės vietos pažinti Ekvadoro kasdienybę, nei apsilankymas vietiniame turguje. Vakarienė ir nakvynė Čugčilano svečių namuose (3200 metrų virš jūros lygio).

Iš Čugčilano leisimės į išvyką prie apylinkės pasididžiavimo – Kilotojos (Quilotoa) ežero, telkšančio 3850 metrų virš jūros lygio. Kilotojos ežeras susiformavo ugnikalnio krateryje – prieš tūkstančius metų išsiveržęs vulkanas išspjovė lavos čiurkšles, kurios nutekėjo net iki Ramiojo vandenyno (už maždaug 500 kilometrų). Tuo tarpu kraterio angoje susiformavo 3-jų kilometrų skersmens ežeras, kurio šaltas vanduo vilioja išsimaudyti tik drąsiausius. Priklausomai nuo oro sąlygų, po kojomis plytintis ežeras nusidažo turkio žydrumo ar tamsiai mėlyna spalva. Ežere gausu mineralinių nuosėdų, tad pašvietus saulei, ežeras nusidažo žydrai. Nusileisti kraterio šlaitais iki lagūnos pakrantės galima pėdinant vingiuotu, biriu keliuku, o jei pakilti atgal tokiu pačiu būdu pritrūktų jėgų, vietiniai „verslininkai“ už kelis dolerius jums pasiūlys užkopti į kalną ant mulo nugaros. Pasigerėję vaizdais į Kilotojos lagūną, nakvynei pervažiuosime į Banjos miestelį (1800 metrų virš jūros lygio), įsikūrusį ugnikalnio papėdėje (apie 4 val. pervažiavimas). Nakvynė Banjos miestelyje.

Diena Banjos apylinkėse, "medžiojant" vaizdą į vulkaną ir gėrintis aplinkinių kalnų vaizdais. Tunguragvos ugnikalnis (Tungurahua), kurio papėdėje įsikūręs Banjos miestelis, yra aktyvus ir kartais pagąsdina vietos gyventojus – kas metus ar dvejus vulkanas padrebina apylinkes ir išleidžia garų bei lavos sroves. Tačiau tuo pačiu Tunguragva dovanoja gyventojams bei turistams karštąsias versmes, dėl kurių miestelis ir gavo savo pavadinimą Banjos („banos““ – isp. kalba „vonios“). Priklausomai nuo keliautojų pasirengimo šiandien leisimės į nedidelį žygį po Tunguragvos apylinkes, o į pavakarę mėgausimės karštaisiais baseinais po atviru dangumi. Vakare pervažiavimas į svečių namus netoli Kotopaksi vulkano (apie 3 val.), įsikūrusius apie 3200 m. aukštyje virš jūros lygio. Nakvynė svečių namuose.

Šiandien leisimės į išvyką prie Kotopaksio vulkano. Šis ugnikalnis – turbūt gražiausias Ekvadore, jį puošia akinanti sniego kepurė, o šlaitai nusidažę juodomis ir raudonomis vulkaninėmis uolienomis. Lyg to būtų maža – papėdėje akis džiugina ir žalia augalijos spalva, mat ekvadoriečiai ir 3-jų tūkstančių kilometrų aukštyje įsigudrina auginti bulves...

Atidardėję iki vulkano (važiuosime visureigiais), biriu šlaitu kopsime iki sniego linijos. Kalno šlaitai stebins įvairiomis spalvomis – nuo pilkos iki raudonos, o kylant aukščiau versis vis platesni horizontai. Kopiant viršūnės link, dėl aukščio gali stigti kvapo, tad galioja „auksinė“ kalnų taisyklė – judėti lėtai. Taip pat galima lipti ir mažesnę distanciją – pasiekus tarpinę stovyklą, joje prisėsti su puodeliu karštos arbatos ir pasigrožėti vaizdu. Antra nakvynė svečių namuose Kotopaksi papėdėje.

Grįžtame į Ekvadoro sostinę Kitą (apie 3 - 4 val.). Iš čia prasidės kelionės „džiazo“ dalis. Keliautojai galės pasirinkti keturių dienų išvyką į Galapagų salas arba Ekvadoro džiungles. Pasirinkusieji Galapagus ir jų gausią gyvūniją (vėžlius, iguanas ir kt.), šiandien skris į salas, o miško gyvūnijos gerbėjai keliaus į karščiu alsuojančias džiungles. Nakvynė pasirinktos gyvūnijos apsuptyje – Galapagų salose arba džiunglėse.

Trys dienos (keturios nakvynės) Galapagų salose. Galapagai vilioja gamtos mylėtojus savo turtinga gyvūnija. Stebint pirmykščius gyvūnus, šiose salose Č.Darvinui gimė mintis apie evoliucijos teoriją. Susipažinti su turtinga Galapagų gyvūnija – didžiuliais priešistoriniais vėžliais, jūrų liūtais, iguanomis, mėlynakojais paukščiais „bubiais“ (lietuviškai – „mėlynakojai padūkėliai“), raudongūžėmis fregatomis ir galbūt netgi rykliais – galėsite plaukdami laivu nuo vienos vulkaninės salos iki kitos. Išvykos metu nakvynės pagrindinėje saloje. Kasdien rengiamos išvykos į aplinkines salas, ir grįžtama nakvoti į „civilizaciją“.

Pasirinkusieji džiunglių „tematiką“, tris dienas kaitinsis džiunglių karštyje. Nakvynės džiunglių lodžijoje (namukai, pastatyti iš paprastų, tradicinių medžiagų), o dienomis rengiami žygiai į džiungles ar plaukiama laivu džiunglių upe. Pastangos turėtų atsipirkti – Huaorani indėnų gyvenama teritorija gana atoki, tad jos vis dar nepalieka džiunglių gyvūnai. Lodžijos apylinkėse esama beždžionių, kaimanų (krokodilų „pusbroliai“), tukanų, papūgų, kartais užtinkama anakondų ar tapyrų. Padedami vietinių gidų, čia susipažinsite su džiunglių augalais bei gyvūnais, leisitės į išvykas upe, pasivaikščiojimus po džiungles. Ir galbūt netgi sutiksite, kad ir džiunglių karštyje galima gyventi. Išvykos metu maitinimas įskaičiuotas, nakvynės džiunglių „lodžijoje“.

Grįžę iš Ekvadoro džiunglių ar Galapagų salų, visi keliautojai vėl susitiks Ekvadoro sostinėje Kito. Iš čia važiuosime į bene garsiausią Ekvadoro indėnišką miestelį – Otavalą (pervažiavimo trukmė – apie 2-3 val.). Paskutinė nakvynė Ekvadore prieš pažintį su kaimynine Kolumbija.

Ryte apsilankome Otavalo turguje. Tai pati geriausia vieta susipirkti ekvadorietiškas lauktuves. Taip pat turėsime galimybę paskutinį kartą pasisukioti spalvingoje indėnų minioje, stebėtis jų gražiais dirbiniais bei savitu gyvenimu. Po pietų – pervažiavimas į Pasto miestą Kolumbijoje (5-6 val.) ir skrydis į Armenia miestą, įsikūrusį kavos regione. Kolumbijos kava garsi visame pasaulyje, ir daugiausiai šios kavos užauginama kavos regione – Zona Cafetera. Šis regionas taip pat išsiskiria savita mažų kaimelių architektūra (balti namukai puošiami spalvingomis detalėmis – ryškiai raudonomis, žaliomis ar mėlynomis langinėmis bei durimis), savita muzika ir papročiais. Atvykę į kavos regioną, įsikursime spalvingame Salento miestelyje, iš kurio bus patogu tyrinėti apylinkių įžymybes. Nakvynė Salento miestelyje (Kolumbija).

Ryte – išvyka į Kokoros slėnį, kuriame turėsime galimybę susipažinti su aukščiausiomis palmėmis pasaulyje – taip vadinamomis „vaškinėmis“ palmėmis. Jos išauga net iki 60 metrų. Tad pasivaikščiojimas po šių palmių giraitę ryte, kylant rūkui – tikrai įspūdinga patirtis. Beje, šios palmės – nacionalinis Kolumbijos medis. Po pasivaikščiojimų slėnyje, pietums grįšime į Salento miestelį. Po pietų – laisvas laikas. Galimybė aplankyti vietinių gyventojų kavos ūkį* arba netoliese esantį kitą spalvingą kavos regiono miestelį Filandia*. Tačiau ir pasilikus Salento miestelyje, akis džiugins gausybė spalvingų pastatų, būdingų Kolumbijos kavos regionui, jaukių kavinių bei išradingomis prekėmis nukrautų krautuvėlių. Antra nakvynė Salento miestelyje.

Laisvas rytas kavos regione (galima apsilankyti kavos augintojų ūkyje*). Po pietų – skrydis į Neivos miestą (skrydis per Bogotą), iš kur važiuosime į Tatakojos dykumos (Desierto de Tatacoa) pakraštyje įsikūrusį Vijaviechos miestelį (Villavieja). Gyvenimas čia teka lėtu ritmu – gyventojai iš savo namų išlenda tik vakarais, sėdi gatvėse ir mėgaujasi kiek atvėsusiu gyvenimu. Mat dieną Tatakojos dykumoje oras įkaista iki 40-50 laipsnių, ir tikrai nevilioja kišti nosies iš pavėsio... Nakvynė paprastuose svečių namuose (Vijaviechoje labai nedidelis nakvynės vietų pasirinkimas).

Ryte, kol oras dar neįkaito, važiuojame gilyn į dykumą. Tatakojos dykuma nėra nei didžiausia, nei sausiausia pasaulyje, tačiau atvykėlius ji stebina savo neįtikėtina vieta (dykumą supa kalnai, kurie, sulaikydami lietaus debesis, ir dovanoja Tatakojai sausą klimatą) ir vaizdų turtingumu. Stebimės įvairiomis dykumos spalvomis (nuo įvairių atspalvių pilkos iki oranžinės ir kone raudonos), keistomis uolienų formomis (kai kurios uolos primena vienuolių būrelį, kitos – vėžlį ar varlę...), kaktusais, kurie sirpina valgomas uogas, kitais skurdžiais augalais ar net retsykiais čia atklystančiomis ožkomis. Pabaigoje pasivaikščiojimo mūsų lauks paskutinis, maloniausias, siurprizas – vėsus baseinas dykumos gilumoje (pasiimti savo rankšluosčius). Po pietų skrisime į Kolumbijos sostinę – Bogotą. Nakvynė Bogtoje.

Kalnų apsuptyje įsikūrusi Bogota (2570 m. virš jūros lygio) šurmuliuoja kasdien, savaitgalis ar paprasta darbo diena. Šiame mieste susikoncentravusi didžioji dalis Kolumbijos universitetų ir kitų mokymo įstaigų, tad studentai atjaunina Bogotos kraują ir verčia šio miesto širdį kasdien plakti jaunatvišku ritmu. Ryte – pirma pažintis su Kolumbijos sostine: šurmuliuojančiu miesto centru, kur gausu bažnyčių ir baltu tinku dekoruotų kolonijinių pastatų. Vaikščiosime siauromis, akmenimis grįstomis miesto gatvelėmis. Užsuksime į Aukso muziejų, kuriame eksponuojama bene gausiausia aukso dirbinių kolekcija Pietų Amerikoje, pakilsime į Monseratės kalną, iš kurio atsiveria vaizdai į Bogotą. Laisvas vakaras ir antra nakvynė Bogotoje.

Ryte skrendame į Kartageną – nuostabų Karibų pakrantės miestą – „brangakmenį“, puošiantį Kolumbijos karūną. Kartagena – vienas gražiausių miestų ne tik Kolumbijoje, bet ir visoje Lotynų Amerikoje (saugomas UNESCO). Miestą puošia spalvingi pastatai mediniais balkonais, gausybė bažnyčių ir aikščių, o visą šį turtą juosia gynybinė siena ir įspūdingos tvirtovės. Dėl savo turtų Kartagena ispanų valdymo metais buvo puldinėjama piratų, todėl ispanai ypač kruopščiai apsaugojo prieigas prie šio miesto. Po pietų apžiūrime senamiestį, galime pasivaikščioti gynybine siena (vienoje pusėje stebėdami plytintį senamiestį, o kitoje – Karibų jūros vandenis), mėgautis skaniu maistu, kava ir kitais kolumbietiškais gėrimais gausybėje Kartegenos kavinių, šurmuliuojančių iki vėlyvo vakaro. Vakare – laisvas laikas nuostabiame Kartagenos mieste. Nakvynė Kartagenoje.

Tęsiame pažintį su Kartagena. Šiandien aplankysime netoli senamiesčio įkurtą tvirtovę Castillo de San Felipe de Barajas. Manoma, kad nė vienoje ispanų kolonijoje nebuvo pastatyta tvirtesnės ir labiau apsaugotos tvirtovės už šią, kuri buvo įrengta Kartagenoje 1630-1762 m. Tvirtovės nė karto nepavyko užimti priešams. Pastatų kompleksas dengia visą kalvą, teritorijoje įrengta ir tunelių sistema, leidusi atvykti ir išeiti iš forto paslapčia, tačiau saugojusi nuo apsimetėlių atvykimo – tuneliai buvo suprojektuoti taip, kad ateinančių kojų keliamas garsas buvo girdimas iš toli. Išvyką baigsime, pakildami į aukščiausią miesto kalvą, ant kurios įsikūręs Popa vienuolynas – iš čia atsivers vaizdai į nuostabią Kartagenos panoramą, puošiamą įlankų, bažnyčių bokštelių senamiestyje ir modernių pastatų naujajame rajone. Vakare – laisvas laikas Kartagenos mieste. Antra nakvynė Kartagenoje.

Laisva diena Kartagenoje. Norintys gali aplankyti dar vieną tvirtovę – Fuerte de San Fernando – įkurtą saloje netoli Kartagenos* arba leistis į kelionę laivu į Rosario arba San Bernardo salas*. Paskutinė nakvynė Kartagenoje.

Paliksime nuostabiąją Kartageną ir skrisime į Kolumbijos sostinę Bogotą, iš kur jau rytoj mūsų lauks skrydžiai į namus. Paskutinė galimybė nusipirkti trūkstamas lauktuves Kolumbijos sostinėje. Nakvynė Bogotoje.

Skrydžiai į Europą. Pervežimas į oro uostą 3 valandas prieš tarptautinį skrydį. Grįžimas į Lietuvą 1 diena vėliau.