Pažintinė kelionė į Kolumbiją. Kur Karibai susitinka su Andais

Skrydžiai į Bogotą. Pervežimas į viešbutį miesto centre. Nakvynė Bogotoje.

Kalnų apsuptyje įsikūrusi Bogota (2570 m. virš jūros lygio) šurmuliuoja kasdien, savaitgalis ar paprasta darbo diena. Šiame mieste susikoncentravusi didžioji dalis Kolumbijos universitetų ir kitų mokymo įstaigų, tad studentai atjaunina Bogotos kraują ir verčia šio miesto širdį kasdien plakti jaunatvišku ritmu.

Ryte – pirma pažintis su Kolumbijos sostine: šurmuliuojančiu miesto centru, kur gausu bažnyčių ir baltu tinku dekoruotų kolonijinių pastatų. Vaikščiosime siauromis, akmenimis grįstomis miesto gatvelėmis. Jei užteks laiko, užsuksime į Aukso muziejų, kuriame eksponuojama bene gausiausia aukso dirbinių kolekcija Pietų Amerikoje (apsilankymas Aukso muziejuje gali būti nukeltas ir į kelionės pabaigą).

Po pietų pervažiavimas į Vijaviechos miestelį (Villavieja), įsikūrusį Tatakojos dykumos (Desierto de Tatacoa) pakraštyje (apie 6 7 val. kelionė, dalis kelio neasfaltuota). Gyvenimas čia teka lėtu ritmu – gyventojai iš savo namų išlenda tik vakarais, sėdi gatvėse ir mėgaujasi kiek atvėsusiu gyvenimu. Mat dieną Tatakojos dykumoje oras įkaista iki 40-50 laipsnių, ir tikrai nevilioja kišti nosies iš pavėsio...

Nakvynė paprastuose svečių namuose (Vijaviechoje labai nedidelis nakvynės vietų pasirinkimas).

Ryte, kol oras dar neįkaito, važiuojame gilyn į dykumą. Tatakojos dykuma nėra nei didžiausia, nei sausiausia pasaulyje, tačiau atvykėlius ji stebina savo neįtikėtina vieta (dykumą supa kalnai, kurie, sulaikydami lietaus debesis, ir dovanoja Tatakojai sausą klimatą) ir vaizdų turtingumu.

Stebimės įvairiomis dykumos spalvomis (nuo įvairių atspalvių pilkos iki oranžinės ir kone raudonos), keistomis uolienų formomis (kai kurios uolos primena vienuolių būrelį, kitos – vėžlį ar varlę...), kaktusais, kurie sirpina valgomas uogas, kitais skurdžiais augalais ar net retsykiais čia atklystančiomis ožkomis.

Pabaigoje pasivaikščiojimo mūsų lauks paskutinis, maloniausias, siurprizas – vėsus baseinas dykumos gilumoje (pasiimti savo rankšluosčius). Po pietų pervažiavimas į San Agustino (San Agustin) miestelį (apie 6–7 val.). Nakvynė San Agustine prieš rytojaus pažintį su čia gyvenusia senovine San Agustino kultūra ir jos paliktais akmens dirbiniais.

Dienos išvyka žirgais į San Agustino apylinkes bei senovinių skulptūrų parką – nesibaiminkite, jeigu nesate patyręs jojikas, vietiniai jums parinks kuo ramesnį žirgą (galima alternatyva – išvyka į senovinių skulptūrų parką ne žirgais, o automobiliu).

Prieš penkis tūkstančius metų gyvenusi San Agustino kultūra paliko aplinkiniuose slėniuose gausybę skulptūrų (iš viso jų priskaičiuojama apie 500), tad dalies jų ir išsirengsime apžiūrėti. Kai kurios iš šių skulptūrų gana realistiškos ir vaizduoja to meto karius, muzikantus ar motinas su vaikais; kitos įkūnija baisias dievybes ar šventus gyvius – erelį, jaguarą ar... varlę. Nors skulptūros gana primityvios ir ne itin profesionalios (senovės skulptoriai nesilaikė mastelio), tačiau sužavi savo naivumu ir nuoširdumu. O jodinėjimas arkliais šiai išvykai prideda dar daugiau žavesio. Antra nakvynė San Agustino miestelyje.

Ryte išvykstame link Popajano (Popayan) – balto kolonijinės architektūros miesto (važiavimo – apie 5–6 val., dalis kelio neasfaltuota). Pakeliui važiuojame per Pucare nacionalinį parką (esant geram orui, turėtų matytis snieguotos viršūnės).

Atvykus į Popajaną, mūsų lauks trumpa pažintis su šiuo baltuoju miestu – Popajaną puošia daugybė baltų pastatų (dalis jų – buvusios cukraus plantacijų savininkų „hasiendos“), kolonijinės bažnyčios ir vienuolynai. Nakvynė baltajame kolonijiniame mieste.

Palikę baltąjį Popajano miestą, leisimės į kelionę (6-7 val.) į Kolumbijos kavos regioną (Zona Cafetera). Išvykę iš Popajano, pakeliui matysime cukranendrių plantacijas – iš šių augalų gaminamas ne tik cukrus, bet ir populiari kolumbietiška degtinė. Taip pat apylinkių gyventojai kepa duoną iš maniokų miltų (panašus į bulvę šakniavaisis) ir gamina saldumynus iš vietinių vaisių. Artėjant prie kavos regiono, cukranendres pakeis kavos ir bananų plantacijos.

Kolumbijos kava garsi visame pasaulyje, ir daugiausiai šios kavos užauginama kavos regione – Zona Cafetera. Šis regionas taip pat išsiskiria savita mažų kaimelių architektūra (balti namukai puošiami spalvingomis detalėmis – ryškiai raudonomis, žaliomis ar mėlynomis langinėmis bei durimis), savita muzika ir papročiais.

Atvykę į kavos regioną, įsikursime spalvingame Salento miestelyje, iš kurio bus patogu tyrinėti apylinkių įžymybes.

Ryte – išvyka į Kokoros slėnį, kuriame turėsime galimybę susipažinti su aukščiausiomis palmėmis pasaulyje – taip vadinamomis „vaškinėmis“ palmėmis. Jos išauga net iki 60 metrų. Tad pasivaikščiojimas po šių palmių giraitę ryte, kylant rūkui – tikrai įspūdinga patirtis. Beje, šios palmės – nacionalinis Kolumbijos medis. Po pasivaikščiojimų slėnyje, pietums grįšime į Salento miestelį.

Po pietų – laisvas laikas. Galimybė aplankyti vietinių gyventojų kavos ūkį* arba netoliese esantį kitą spalvingą kavos regiono miestelį Filandia*. Tačiau ir pasilikus Salento miestelyje, akis džiugins gausybė spalvingų pastatų, būdingų Kolumbijos kavos regionui, jaukių kavinių bei išradingomis prekėmis nukrautų krautuvėlių. Antra nakvynė Salento miestelyje.

Skrydžių diena. Skrendame į Bogotą, iš kur mūsų lauks antras skrydis – į Santa Martos miestą, įsikūrusį prie Karibų jūros pakrantės. Ir čia prasidės mūsų pažintis su Karibais – vieta, kur nėra nelaimingų, kur laikas teka lėtai ir kur taip gera mėgautis nieko neveikimu... J Nakvynė Tagangoje – nedideliame pakrantės miestelyje, netoli Santa Martos.

Išvyka į Taironos (Tayrona) nacionalinį parką (apie 1–2 val. atstumu nuo Santa Martos/Tagangos). Taironos nacionalinis parkas – tai geriausia, ką Kolumbija turi Karibų pakrantėje: nuostabūs paplūdimiai, žydra jūra ir turizmo nesugadinta gamta (bent jau kol kas, kol neužplūdo minios turistų). Aplankome kelis nacionaliniame parke esančius paplūdimius: Canaveral, Arrecifes ir Cabo San Juan de la Guia. Nakvynė svečių namuose netoli jūros kranto, paprastuose triviečiuose/keturviečiuose namukuose (viename namuke – du kambariai, kurie dalinasi bendru dušu ir tualetu, skirtu vienam namukui).

Po pietų grįšime iš Taironos nacionalinio parko į Santa Martą arba Tagangos miestelį. Laisvas pusdienis prie Karibų jūros. Pakankamai laiko paragauti bent kelioms rūšims šviežiai spaustų sulčių – čia jų esama net kelių dešimčių rūšių, iš kurių daugiau nei pusė mums nepažįstamais pavadinimais... Nakvynė Tagangoje prieš leidžiantis į kelionę į garsiausio Kolumbijos rašytojo Gabrielio Markeso aprašytas vietas – prie Magdalenos upės įsikūrusį mieguistą, bet žavingą Momposo miestelį.

Transportavimosi diena. Tolstame nuo Karibų jūros ir važiuojame į Momposo (Mompos arba kai kuriuose šaltiniuose – Mompox) miestelį (apie 8 val. kelionė, dalis kelio neasfaltuota, taip pat yra kėlimasis keltu).

Prieš kelis šimtmečius Momposas buvo aktyvus prekybinis miestas, kadangi Magdalenos upe buvo gabenamos įvairios prekės iš šalies gilumos iki Karibų jūros ir atgal. Kelių tuo metu beveik nebuvo, ir upė buvo pagrindinė šalies transporto arterija. Tačiau vėliau buvo nutiesti keliai, ir Momposas neteko savo svarbos. Tad Momposui liko kitos veiklos – miestelyje taip pat gaminami juvelyriniai gaminiai iš aukso ir sidabro bei baldai, o ypač populiarios „momposietiškos“ supamosios kėdės...

Tačiau Momposą išgarsino ne „šlovinga praeitis“ ar nagingų rankų gaminamos supamosios kėdės... Momposo „vizitinė kortelė“ – Gabrielio Markeso, žymiausio Kolumbijos rašytojo, magiškojo realizmo kūriniai. Mat kai kurių jo knygų herojai konfliktuoja, myli ir svajoja būtent prie Magdalenos upės, Momposo miestelyje. Ten, kur laikas slenka lėtai, ir nuotaikas diktuoja besikeičiantys – lietingasis ir sausasis – sezonai...

Kaip ten bebūtų, Momposo miestelis ir savita jo architektūra buvo įvertinta ir tarptautiniu mastu (miestas saugomas UNESCO), tad apsilankymas jame turėtų pradžiuginti ne tik Gabrielio Markeso gerbėjus. Nakvynė Mompose.

Diena Momposo miestelyje. Ryte pažindinamės su miesteliu ir jo savita architektūra bei stengiamės „perkąsti“ miestelio atsipalaidavimo priežastį... Po pietų keliaujame laiveliu į miestą supančius kanalus bei taip vadinamą „pelkę“ (nors į mums suprantamą klampią pelkę tai nepanašu – tiesiog vanduo, visur karaliaujantis vanduo...). Išvykos metu, esant sėkmei, galbūt pamatome čia gyvenančius gyvūnus: iguanas, beždžiones, gausybę vietos paukščių.

Po išvykos grįžę į miestelį, toliau mėgaujamės ramiu „magdalenietišku“ tempu. Antra nakvynė Mompose prieš sugrįžtant į Karibų pakrantę, kur mūsų laukia karnavalo nuotaikos Barankijoje ir pažintis su paskutiniu Kolumbijos perlu – nuostabiąja Kartagena.

Pevažiavimas į Kartageną (6–7 val., dalis kelio neasfaltuota) – nuostabų Karibų pakrantės miestą, kuris neabejotinai patenka į gražiausių Pietų Amerikos miestų penketuką. Nakvynė Kartagenoje, miesto centre.

Atėjo laikas susipažinti su brangiausiu akmeniu Kolumbijos karūnoje – nuostabiąja Kartagena.

Kartagena – vienas gražiausių miestų ne tik Kolumbijoje, bet ir visoje Lotynų Amerikoje (saugomas UNESCO). Miestą puošia spalvingi pastatai mediniais balkonais, gausybė bažnyčių ir aikščių, o visą šį turtą juosia gynybinė siena ir įspūdingos tvirtovės. Dėl savo turtų Kartagena ispanų valdymo metais buvo puldinėjama piratų, todėl ispanai ypač kruopščiai apsaugojo prieigas prie šio miesto.

Ryte aplankome netoli senamiesčio įkurtą tvirtovę Castillo de San Felipe de Barajas. Manoma, kad nė vienoje ispanų kolonijoje nebuvo pastatyta tvirtesnės ir labiau apsaugotos tvirtovės už šią, kuri buvo įrengta Kartagenoje 1630–1762 m. Tvirtovės nė karto nepavyko užimti priešams. Pastatų kompleksas dengia visą kalvą, teritorijoje įrengta ir tunelių sistema, leidusi atvykti ir išeiti iš forto paslapčia, tačiau saugojusi nuo apsimetėlių atvykimo – tuneliai buvo suprojektuoti taip, kad ateinančių kojų keliamas garsas buvo girdimas iš toli.

Po pietų apžiūrime senamiestį, galime pasivaikščioti gynybine siena (vienoje pusėje stebėdami plytintį senamiestį, o kitoje – Karibų jūros vandenis), mėgautis skaniu maistu, kava ir kitais kolumbietiškais gėrimais gausybėje Kartegenos kavinių, šurmuliuojančių iki vėlyvo vakaro. Vakare – laisvas laikas nuostabiame Kartagenos mieste. Antra nakvynė Kartagenoje.

Laisva diena Kartagenoje. Norintys gali aplankyti dar vieną tvirtovę – Fuerte de San Fernando – įkurtą saloje netoli Kartagenos* arba leistis į kelionę laivu į Rosario arba San Bernardo salas*. Paskutinė nakvynė Kartagenoje.

Skrydis į Bogotą. Laisvas vakaras Kolumbijos sostinėje prieš skrydžius į namus. Nakvynė Bogotoje.

Pervežimas į oro uostą 3 valandas prieš tarptautinį skrydį. Skrydžiai į Europą. Grįžimas į Lietuvą 18-tą kelionės dieną.

Prie kelionės trukmės prisideda 2-3 dienos. Kaina nuo 600 eurų (įskaičiuoti aviabilietai į/iš Kanjo Kristales).

Trumpu periodu (spalio, lapkričio mėnesiais), kai Kolumbija transformuojasi iš sausojo į drėgnąjį sezoną, Kanjo Kristales upė, paprastai niekuo neišsiskirianti iš kitų upių pasaulyje, nusidažo įvairiomis ryškiomis spalvomis – rausva, violetine, mėlyna, geltona ir kt... Jei tik upėje bus „tinkamas“ vandens lygis (tik esant tam tikram vandens lygiui, išryškėja upės dugne augantys spalvoti augalai), akys negalės patikėti, kad tai iš tiesų natūralios gamtos spalvos, o ne koks cheminis pokštas! 

Išvykos metu – plaukiojimas laiveliu po Kanjo Kristales upę, pasivaikščiojimas po apylinkes ieškant „tobuliausių vaizdų“, atsiveriančių į spalvingą upę.

Prie kelionės trukmės prisideda 4 – 5 dienos. Kaina nuo 560 eurų + skrydžio bilietai iš Bogotos į džiunglių miestą Leticiją (pirmyn/atgal - nuo 250 eurų).

Išvykos metu - nakvynės džiunglių "lodžijoje", kasdieninės išvykos (rytais, vakarais ir naktį) į džiungles pėsčiomis bei laiveliais.

Pageidaujant galima prasitęsti poilsį Karibų pakrantėje (iš karto po viešnagės Kartagenoje). Siūlomos vietos poilsiui: Rosario arba San Bernardo salos. Poilsio trukmė ir kaina priklauso nuo individualių poreikių, ir derinama prieš užsisakant kelionę.