Pažintinė kelionė po Meksiką

Pirmosios dienos vakare skrisime iš Vilniaus į Mechiką su persėdimu Stambule. Keliausime vienomis geriausių Europos avialinijų „Turkish Airlines“. Mechike leisimės kitos dienos ryte. Praėję imigracijos procedūras, vyksime į miesto istorinį centrą. Čia mūsų lauks pirmoji pažintis su šia įvairiapusiškai turtinga šalimi - nedidelė ekskursija pėščiomis. Aplankysime centrinę Mechiko miesto aikštę, barokinę katedrą, apžiūrėsime Didžiosios actekų šventyklos griuvėsius. Pasivaikščiosime centrine pėščiųjų gatve. Visi šios gatvės statiniai - tai istoriniai paminklai iš XVI a., pačios kolonijinio laikotarpio pradžios - buvę kilmingų ispanų, turtingų aristokratų rūmai. Apsistosime viešbutyje. Popiet - laikas poilsiui ir aklimatizacijai. Nakvynė Mechike (Mexico city).

Turas po Meksikos sostinę. Dieną pradėsime nuo vieno įspūdingiausių muziejų visoje Lotynų Amerikoje – Nacionalinio istorijos ir antropologijos muziejaus. Čia susipažinsime su gausybe Meksikos ir kitų Centrinės Amerikos gyvavusių tautų istorijomis: atctekais, majais, teotiuakanais ir kitais. Vėliau aplankysime Fridos Kalo (Frida Kahlo) namą - muziejų, kur susipažinsime su šios bene garsiausios Meksikos menininkės gyvenimu. Mechiko miestas – legendinis plaukiojantis actekų miestas: centrinė aikštė pastatatyta kadaise buvusio didelio ežero viduryje, o šiandieninės senamiesčio gatvės – buvę kanalai. Pietinėje Mechiko dalyje actekų vandenys vis dar egzistuoja, o plaukiojantys Ksočimilko sodai pripažinti pasaulio paveldu. Savaitgaliais ir darbo dienų vakarais vietinės šeimos sėda į valteles ir išplaukia “švęsti gyvenimą”. Į vieną iš tokių valtelių sėsime ir mes susipažinti su kanaluose vykstančiu vietiniu gyvenimu, o galbūt ir paklausyti čia pat priplaukiančių mariačių. Antra nakvynė Mechiko centre.

Meksika neįsivaizduojama be piramidžių, tad po pusryčių važiuosime į įspūdingą archeologinę vietovę – Teotiuakaną (Teotihuacán). Pakeliui užsuksime į Mergelės Gvadelupės baziliką. Tai yra viena labiausiai piligrimų lankomų vietų pasaulyje. Čia pirmą kartą pasaulio istorijoje mirtingajam apsireiškė Švenčiausioji Mergelė. Kasmet šią vietą aplanko apie 12,5 mln. lankytojų iš viso pasaulio. Judėsime tolyn į Šiaurę, kol pasieksime Teotiuakaną. Jo pavadinimas vietine kalba reiškia "vieta, kur užgimė dievai", kadangi actekai tikėjo, jog būtent čia dievai sukūrė visą mūsų pasaulį. Teotiuakanas buvo vienas svarbiausių religinių centrų ir didžiausias senovinis miestas visoje Mezoamerikoje, manoma, kad jo klestėjimo periodu III-IV mūsų eros amžiuje čia gyveno apie 200 tūkstančių gyventojų. Miesto didybę atspindi dvi plačia alėja sujungtos milžiniškos piramidės, pavadintos Saulės ir Mėnulio vardais. Žvelgdami į šias didingas piramides, bandysime įsivaizduoti čia buvusius tūkstančius gyventojų namelių ir išsiaiškinti miesto apleidimo priežastis. Po pietų grįšime į Mechiką. Susipažinus su turtinga miesto ir jo apylinkių istorija, laikas pasidomėti, kuo kvėpuoja šiandieniniai megapolio gyventojai. Užsuksime į vieną prabangiausių ir madingiausių miesto rajonų - Romą ir Kondesą. Vienas iš svabiausių šiuolaikinių didmiesčių prabangos elementų - žaliosios erdvės ir parkai - tikra atgaiva betono džiunglėse, kur branginamas kiekvienas kvadratinis metras žemės. Šiame rajone įsikūrusios menininkų bei dizainerių parduotuvėlės, Lotynų Amerikos energija pulsuoja jaukios kavinukės, prabangūs restoranai. Vakare madingai apsirengę miestiečiai leidžia laiką baruose bei lauko terasose. Turėsime laiko pasižvalgyti po šiuos kvartalus, o galbūt ir prisėsti vienai kitai taurei gėrimo.

Ryte važiuosime į Mechiko oro uostą, iš kur skrisime į Čiapaso regioną pietinėje Meksikoje. Atskridę keliausime į uostą, iš kurio leisimės į plaukimą Sumidero kanjonu. Plauksime nedideliu greitaeigiu laiveliu Grichalvos upe, kuri suformavo iki 1000 m aukščio kanjoną. Upė prasigriaužia pro kalkakmenio ir bazalto kalnus ir sudaro gilų, rūkuose ir žalumoje skendintį kanjoną. Be to, po liūčių susidaro kriokliai, krentantys į Grichalvos upę. Popiet važiuosime į į San Kristobalį – kalnų miestelį, įsikūrusį Čiapaso (Chiapas) regione. Čiapaso regionas garsėja gyvomis indėnų tradicijomis (vietiniai vis dar rengiasi tradiciniais drabužiais) ir zapatistų judėjimu, kovojančiu už indėnų teises. Pasižvalgysime po šį jaukų ir gyvą kolonijinį miestelį. Aplankysime miesto turgų, Santo Domingo bažnyčią, Katedrą, pasivaikščiosime siauromis, akmenimis grįstomis gatvelėmis ir aikštėmis. Nakvynė San Kristobalyje.

Šiandien lankysite aplinkinius indėniškus Čiapaso regiono kaimelius. San Chuan Čiamula (San Juan Chamula) miestelis garsus dėl religinių apeigų vietinėje bažnyčioje – šiose apeigose atsispindi susipynę senieji indėniški tikėjimai su krikščionybe (bažnyčioje pamaldų metu iki šiol aukojamos vištos). Tiek čia, tiek kituose kaimukuose – spalvingi indėniški turgūs (jei pasiseks pakliūti per turgaus dienas), rankdarbių gaminimo tradicijos ir tikras kaimiškas gyvenimas. Vėliau vyksime į gretimą Zinakantano kaimelį. Matysime, kaip vos keletą kilometrų vienas nuo kito nutolę kaimeliai gali gerokai skirtis savo tradicijomis, aprėdais ir net gyventojų temperamentu. Kiekviename kaime gyventojai dėvi tai vietovei būdingais tradiciniais drabužiais. Tačiau šio regiono indėnai nemėgsta būti fotografuojami, todėl prieš tai darant būtina jų atsiklausti. Grįšime į San Kristobalio miestelį, kur turėsime dar vieną progą pajusti regiono dvasią. Užsuksime į istorinį namą - muziejų "Na Bolom". Praėjusio amžiaus viduryje šie namai priklausė danų archeologui Fransui Blumui ir jo šveicarei žmonai, fotografei Getrudei Duby. Pora didžiąją savo gyvenimo dalį pašventė vietinių indėnų genčių tyrinėjimui bei džiunglių ekosistemos apsaugai. Išgirsime šios nepaprastos poros gyvenimo istoriją, apžiūrėsime jaukiame kolonijinio stiliaus name nugulusią sukauptų artefaktų kolekciją. Vakare turėsite laisvo laiko pasivaikščioti miestelio gatvelėmis, pasidairyti į vietinius gyventojus, prekiaujančius įvairiais rankų darbo dirbiniais, įsigyti suvenyrų, pavalgyti ar prisėsti gėrimui viename iš daugybės miestelio restoranėlių ir barų. Antra nakvynė San Kristobalyje.

Ryte atsisveikinsime su kalnų vėsa ir pamažu leisimės į džiunglėse įsikūrusią Palenkę (Palenque), slepiančią dar daugiau majų paslapčių. Nors kilometrų nėra tiek daug, tačiau vingiuotu kalnų keliu kelionė užtruks apie pusdienį. Kelias neprailgs, dairantis į kalnų kraštovaizdį, pereinantį į vešlias tropines džiungles bei pakelės kaimelius ir jų gyventojus. Pakeliui užsuksime išsimaudyti ir pasigrožėti Agua Azul kriokliais. Kai keletą dienų iš eilės kalnuose nebūna liūčių, vanduo juose įgauna turkio mėlynumo spalvą. Pavakare atvyksime į džiungles netoli Palenkės griuvėsių. Dar spėsime pasigrožėti džiunglių žaluma bei išsimaudyti baseine. Naktį į jūsų miegą brausis tik laukinės gyvūnijos garsai ir drėgnas džiunglių alsavimas.

Po pusryčių – ekskursija į vienus didingiausių majų miestų – Palenkę. Čia jūs tikrai pajusite, kokia galinga buvo majų civilizacija (šiame mieste rasta net 500 pastatų liekanų) ir įsitikinsite, kad jų miestai buvo to meto architektūros šedevrai. Beje, pastatyti nesinaudojant jokiais metaliniais įrankiais ar nešuliniais gyvuliais. Palenkė, kaip ir kiekvienas majų statytas miestas, taip pat pateikė tyrinėtojams nemažai mįslių. Viena jų – tai vienoje iš šventyklų rasti „Raudonosios karalienės“ palaikai: puošnaus sarkofago viduje buvę moters palaikai, atidarius sarkofagą, buvo nusidažę raudona spalva. Manoma, kad moters palaikus raudonai galėjo nudažyti kūne buvusios gyvsidabrio liekanos – gydymas gyvsidabriu buvo gana populiarus majų valdymo laikais. Iki šiol spėliojama, kas buvo ši svarbi moteris (jos svarbą įrodo palaidojimo vieta ir su ja palaidoti dirbiniai). Visgi „Raudonosios karalienės“ sarkofagas – ne vienintelis, rastas Palenkėje. Bene svarbiausias Palenkės radinys – ilgamečio miesto valdovo Pakalio kapas. Nors su šiuo radiniu konkuruoja ir gretimoje šventykloje rasti užrašai, pasakojantys miesto istoriją. Palenkės klimatas - karštas ir drėgnas, tad po apsilankymo archeologinėje zonoje užsuksime išsimaudyti krioklyje - kitame nei vakar. Kalnų upės gaiva kaip mat leis atsikvėpti nuo karščio. Popiet turėsite laisvo laiko pasimėgauti baseinu, gėrimais bei džiunglių žaluma ir paukščių, gyvūnų garsų simfonija. Antra nakvynė Palenkės džiunglėse.

Po pusryčių atsisveikinsime su džiunglėmis ir vyksime į Jukatano pusiasalį. Nuo šiol keliai bus tiesūs, o akį džiugins smaragdinė Karibų jūra. Pakeliui sustosime papietauti ir išsimaudyti viename iš golfo įlankos paplūdimių. Pervažiuosime į spalvingą kolonijinį Kampečės (Campeche) miestą ir jį apžiūrėsime. Ne veltui Kampečė įtraukta į UNESCO saugomų objektų sąrašą – šis miestas stebina žaismingomis pastatų spalvomis ir gerai išlaikiusia kolonijine architektūra. Dažyti pastatus vietiniai gyventojai gali tik pagal miesto architektų patvirtintą spalvų paletę. Bet tų spalvų tikrai pakanka! Be to, Kampečei žavesio prideda ir gynybinė siena bei bokštai, saugoję miestą nuo piratų, ir ypatinga miesto padėtis prie Meksikos įlankos. Nakvynė Kampečėje.

Po pusryčių keliausite į vienus garsiausių majų griuvėsių Čičen Icą (Chichen Itza). Pamatysite piramides, šventyklas, aukų vietas, sužinosite apie žaidimą, kurį žaisdavo senovės majai (kai kurie mokslininkai šį žaidimą kamuoliu vadina tiek futbolo, tiek krepšinio pradininku) ir t. t. Čičen Ica buvo vienas vėlyvųjų majų miestų, todėl gan gerai išsilaikė iki šių laikų. Miestą jo gyventojai apleido, tik į Meksiką atvykus ispanų užkariautojams. Čičen Ica griuvėsiai saugomi UNESCO, be to, keliautojai Čičen Icoje esančią Kukulkano piramidę išrinko vienu iš septynių naujųjų pasaulio stebuklų. Pasivaikščioję po Čičen Icą ir susipažinę su čia esančių piramidžių bei kitų pastatų paslaptimis, leisitės aplankyti senotės - vieno iš daugybės Jukatano pusiasalyje randamų požeminių vandeniu užpildytų urvų. Bus gera jame išsimaudyti, vaduojantis nuo tropikų kaitros. Keliausite į netoliese įsikūrusį dailų Valjadolido kolonijinį miestelį. Nakvynė Valjadolide.

Po pusryčių tęsite kelionę po Jukatano pusiasalį. Meksika garsėja tūkstančiais archeologinių vietovių. Šią dieną pažinsite vieną iš mažesnių, jaukesnių ir mažiau turistų lankomų - Ek Balamą. Šios vietovės pavadinimas, verčiant iš majų kalbos, reiškia Juodąjį jaguarą. Manoma, kad miestas įkurtas IV mūsų eros amžiaus pradžioje. Aukščiausios struktūros, siekiančios daugiau nei 30 metrų aukštį, fasade išlikusi pagrindinio miesto valdovo laidojimo kripta, dekoruota jaguaro nasrų motyvais. Tai - viena iš nedaugelio didžiųjų šventyklų, ant kurios leidžiama užkopti lankytojams. Praturtinus žinias majų istorija, - laikas pasigrožėti gamta. Vyksite į pusiasalio šiaurėje esantį Rio Lagartos biosferos rezervatą, saugomą UNESCO. Motorine valtimi plauksite kanalais, jungiančiais pakrantės ežerus, grožėsitės mangrovių giraitėmis bei stebėsite paukščius - pelikanus, fregatas, kormoranus, erelius, garnius. Jei pasiseks, pamatysite ir rožinių flamingų. Vėliau galėsite išbandyti natūralią majų grožio procedūrą - išsitepti kūną moliu, kuriame gausu įvairių mineralų. Molį nusiplautį galėsite, maudydamiese nedideliame Golfo įlankos paplūdimyje. Po įspūdžių kupinos dienos važiuosite link Majų rivjeros. Ją pasieksite vakare. Nakvynė "viskas įskaičiuota" tipo viešbutyje Karibų jūros pakrantėje.

Dvi laisvos dienos poilsiui smaragdinės Karibų jūros pakrantėje, viešbutyje su "viskas įskaičiuota" maitinimo planu. Pageidaujantiems galimos išvykos į Tulumo gruvėsius, giluminio nardymo vietas*, nėrimas į povandenines olas* (isp. cenotes) arba kitos išvykos. Taip pat galimas visos dienos apsilankymas Xcaret parke* (su vakaro šou programa, pasakojančia visos Meksikos istoriją) arba kituose parkuose*. Nakvynės "viskas įskaičiuota" tipo viešbutyje Majų rivjeroje.

* Už papildomą mokestį.

Anksti ryte - pervežimas į Kankuno oro uostą. Skrydis į Vilnių su persėdimu Stambule. Vilniuje leisitės kitą dieną priešpiet. Gero kelio! Tikimės, kad dalelę šiltos Karibų nuotaikos parsivešite ir į namus.