13-asis rajonas. Kolumbija – lankstumo pamokos tada ir dabar

Blogas

9-tą valandą ryto 13-tajame rajone, Medejino mieste (Kolumbija) gyventojus pažadina muzikos ritmai. Į apsnūdusio rajono aikštę (savo dydžiu labiau primenančią kiek didesnę laiptų aikštelę) išbėga nedidelė grupė jaunuolių, apsirėdžiusių sportine apranga. Iš pradžių vangiai pakilnoja galūnes (suprask, apšilimas). O išgirdę trankesnius ritmus, pradeda šokti. Muzikai įsisiūbuojant, plečiasi ir jų judesių amplitudė, ir į antro ar trečio muzikinio kūrinio pabaigą kojos jau švysčioja pakankamai energingai – tiek kai joms pagal sumanymą tenka pakilt virš galvos, tiek tuomet, kai jaunuoliai griūna ant rankų, o kojomis pažemiui daro suktuką.

Taip šiais laikais 13-tajame rajone prasideda darbo diena. Jaunuolių grupė šoka breiką. Šokį, kuris jiems simbolizuoja laisvę ir galimybę rinktis.

Tačiau taip buvo ne visada...

Mūsų vietinis gidas yra kilęs iš šio rajono ir iki šiol jame tebegyvena. Taip pat šiek tiek moka šokti. Jis pasakoja, kad savo lankstumą lavinti pradėjo atsitiktinai, ir jo pirmoji mokytoja buvo... mama. Jam būnant kelerių metų amžiaus, rajone vykdavo susišaudymai. O mama jį mokė staigiai griūti ant grindų, po stalu... Sakė, kad toks žaidimas. Jeigu išgirdęs komandą, sugebi staigiai nugriūti po stalu ir išbūti tenai pakankamai ilgai (iki kol išgirsti naują komandą) – gali surinkti taškų. O kai tų taškų susirinks daug, tada laimėsi. Ką? Laimėjimą. Mūsų gidui iš pažiūros nėra 30-ies...

Panaši kasdienybė vyravo ir kituose šio rajono namuose bei kai kuriuose kituose rajonuose, kurie pateko į Medejino kartelio įtakos zoną. Mamoms su vaikais ten nebuvo saugu. Apskritai niekam nebuvo saugu. Bet vaikams ypač. Kadangi juos vos paaugusius į savo veiklą bandydavo įtraukti įvairios grupuotės ir imdavosi jų lavinimo reikalų: išmokti kaip nunešti žinutę karteliui, jog policija ėmė „šukuoti“ teritoriją, nunešti paketą su narkotinėmis medžiagomis (ar kas tame siuntinyje bebūtų) nurodytam asmeniui, ar naktį užrašyti „perspėjantį“ užrašą ant karteliui neįtikusio asmens namų sienos... Užduotys tapdavo vis sudėtingesnės, o praėjus „pradinio išsilavinimo kursus“, buvo galima „kilti karjeros laiptais“ ir tapti tais, kuriems einant su ginklu rajono gatve, jau kitos mamos mokys savo vaikus staigiai griūti ant grindų, po stalu...

Tokie tad reikalai virė 13-tajame rajone. Be didelio pasirinkimo, į kokį „universitetą“ tau stoti. Iki pat 2002-ųjų metų.

Tiesa, su Medejino karteliu valdžiai pavyko susidoroti porą dešimtmečių anksčiau, tačiau net ir likvidavus kartelio vadą, garsųjį P.Eskobarą, rajone dar veikė įvairios nusikalstamos gaujos. O štai 2002-aisiais imtasi likviduoti ir jas. Kaip tai pavyko padaryti? Ne visai paprastai. Ir ne visai be pasekmių rajono gyventojams... Viena iš tokių susidorojimo su vietinėmis grupuotėmis operacijų žinoma „Oriono operacijos“ pavadinimu. Jos metu į rajoną buvo pasiųsti koviniai malūnsparniai, tankai bei automatais ginkluotos kariuomenės pajėgos. Šioms pajėgoms palikus rajoną, tarp žuvusiųjų bei sužeistų buvo ir šimtai atsitiktinių aukų. Tų, kurios nespėjo pasislėpt po stalu...

Praėjo kiek daugiau nei du dešimtmečiai nuo tų laikų, kai paklydusi kulka galėjo įlėkti pro langą Medejino 13-tajame rajone.

Dabar 13-asis rajonas kuria savo naują gyvenimą. Gyvenimą su menu – šokiais, grafičiais, tapybos darbais. Gyvenimą su turistais, kurie, pirkdami marškinėlius su grafičių ar kitais teminiais atvaizdais, garantuoja vietinių teisę į pasirinkimą. Ir gyvenimą, kuriame lankstumas lavinamas dėl šokio teikiamo malonumo. O ne dėl išgyvenimo pratybų, kuriose galima laimėti... laimėjimą.

Žydrė
Iš Kelionės vadovo užrašų

P.s. vienoje iš nuotraukų – Medejino 13-ojo rajono breiko šokėjai perduoda linkėjimų lietuvei Dominykai, kuri jiems yra įkvėpimas 😊Manau, kad ir jie patys yra įkvėpimas – ir kai paskutinį kartą ten lankiausi, jiems taip ir pasakiau...